PROFILPELAJAR.COM

Lietuvos nepriklausomybės kovos

Lietuvos kariuomenės kulkosvaidininkas mūšyje prie Vievio 1920 m.

Data	1918 m. gruodis - 1920 m. lapkričio 21 d.
Vieta	Lietuva
Rezultatas	Įtvirtinta Lietuvos nepriklausomybė

Konflikto šalys

Lietuva

Remia:
Veimaro respublika

Bolševikai

Bermontininkai

Antroji Lenkijos Respublika

Vadovai ir kariniai vadai

Michailas Tuchačevskis

Vincas Kapsukas

Pavelas Bermontas

Józef Piłsudski
Liucijus Želigovskis

Pajėgos

3,000 lietuvių (1918)

10,000 lietuvių (1919)

10,000 Saksų savanorių (1919)

20,000 bolševikų (1918)

20,000-30,000 lenkų (1919)

52,000 bermontininkų (1919)

Lietuvos nepriklausomybės kovos – karai su bolševikais, bermontininkais ir Lenkija, kuriuose Lietuva dalyvavo 1918–1920 m.

Karas su bolševikais

1918 m. gruodį į Lietuvą įžengė Raudonosios armijos Vakarų armija (1919 m. vasarą pavadinimas pakeistas į 16^ąją armiją). 1919 m. sausio pradžioje ji be kovos pasiekė liniją Ryga-Bauskė-Panevėžys-Ukmergė-Trakai-Lyda. Sausio 5 d. buvo užimtas Vilnius, sausio pabaigoje – Šiauliai, vasario pradžioje – Telšiai. Tačiau vasario 10 d. vokiečiai sumušė bolševikus prie Sedos ir Mažeikių. Vasario 7 d. prie Kėdainių pirmą kartą į mūšį stojo ir Lietuvos kariuomenė.

Vasario viduryje frontas ėjo linija Kuršėnai-Šiauliai-Baisogala-Krekenava-Pagirys-Vepriai-Žasliai-Jieznas-Varėna-Stakliškės. Gegužės 3 d. Lietuvos kariuomenė užėmė Ukmergę, gegužės 24 d. – Panevėžį, rugpjūčio 25 d. – Zarasus. Kovos veiksmai baigėsi spalio 2 d. užėmus Daugpilio priemiestį Gryvą. Toliau Lietuvos kariuomenė saugojo frontą prie Dauguvos iki 1920 m. sausio 5 d., kai Latvijos ir Lenkijos kariuomenės bolševikus nustūmė dar toliau į rytus. 1920 m. liepos 12 d. Maskvoje buvo pasirašyta taikos sutartis.

Lietuvos kariuomenę šiame fronte sudarė 1^oji brigada („Vilkmergės grupė“) ir 2^oji brigada („Panevėžio grupė“). Vyriausiasis kariuomenės vadas buvo karininkas Silvestras Žukauskas. 1^oji brigada, vadovaujama pulkininko Kazio Ladigos susidėjo iš :

1^ojo pėstininkų pulko,
Vilkmergės ir Vilniaus batalionų,
1^ojo husarų eskadrono,
3^osios ir 4^osios artilerijos baterijų,
bei gudų kuopos.

2^oji brigada, lydima papulkininkio Stasio Nastopkos susidėjo iš:

2^ojo pėstininkų pulko,
Marijampolės, Panevėžio ir Joniškėlio batalionų
ir dviejų baterijų.

Bolševikų kariuomenės grupuotę, veikusią prieš Lietuvą, sudarė 9 pėstininkų pulkai, 1 batalionas, kelios artilerijos baterijos, kavalerijos eskadronai, aviacijos eskadrilė, du šarvuoti traukiniai.

Karas su bermontininkais

Iš pradžių bermontininkai veikė tik Latvijos teritorijoje, bet 1919 m. liepą jie pradėjo puolimą Lietuvos kryptimi. Liepos 26 d. jie užėmė Kuršėnus, spalio 5 d. – Šiaulius. Spalio pabaigoje Antantė įpareigojo bermontininkus išsikraustyti, bet iki lapkričio 20 d. jie jau buvo pasiekę liniją Suostai-Kriukai-Pašvitinys-Lygumai-Radviliškis-Šiauliai-Šiluva-Viduklė-Jurbarkas.

Lapkričio 21 d. prasidėjo Radviliškio kautynės. Lapkričio 22 d. Antantės komisijos nutrauktą mūšį bermontininkai pralaimėjo ir iki gruodžio 15 d. visiškai paliko Lietuvos teritoriją.

Prieš bermontininkus veikė 1^asis, 2^asis, 3^asis, 4^asis, 5^asis pėstininkų pulkai, du komendatūrų būriai, 3^oji ir 4^oji baterijos, 1^asis ir 2^asis eskadronai. Prie Radviliškio sutelktai kariuomenei vadovavo pulkininkas K. Ladiga, kariuomenės vadas buvo generolas leitenantas P. Liatukas.

Karas su Lenkija

Pagrindinis straipsnis – Lenkijos–Lietuvos karas.

Į Vilnių ir aplinkines teritorijas pretendavo tiek Lietuva, tiek ir Lenkija. 1919 m. balandžio 19 d. Vilnių užėmė Lenkijos kariuomenė. Atsakydama į tai Lietuvos delegacija Paryžiaus taikos konferencijoje pateikė protestą. Pastaroji gegužės 2 d. paragino kariaujančias puses stabdyti kraujo praliejimą, bet be rezultatų. 1919 m. birželio 18 d. Antantė Lietuvos prašymu nustatė pirmąją Lietuvos ir Lenkijos demarkacijos liniją. Tačiau konfliktų tai nesustabdė. Liepos 27 d. buvo nustatyta antroji demarkacijos linija.

Prasidėjus Raudonosios armijos puolimui prieš Lenkiją, pastarosios kariuomenė atsitraukė. 1920 m. liepos 15 d. Lietuvos kariuomenė pasiekė Vilnių, kurį jau buvo užėmusi Raudonoji armija. Po Varšuvos mūšio Lenkijos kariuomenė pradėjo puolimą Augustavo srityje. Antantei tarpininkaujant rugpjūčio 25 – rugpjūčio 30 d. tarp Lietuvos ir Lenkijos vyko derybos. Rugpjūčio 28 d. Lenkijos kariuomenė užėmė Augustavą, rugpjūčio 31 d. – Suvalkus ir Seinus. Po to prasidėjo Lietuvos kariuomenės kontrpuolimas. Rugsėjo 15 – rugsėjo 19 d. Kalvarijoje vėl vyko derybos, po kurių Lenkijos kariuomenė vėl pradėjo puolimą.

Rugsėjo 29 d. prasidėjo derybos, kurios spalio 7 d. pasibaigė Suvalkų sutarties pasirašymu. Tačiau spalio 8 d. Lenkijos generolas Liucjanas Želigovskis Juzefo Pilsudskio nurodymu inscenizavo maištą ir spalio 9 d. užėmė Vilnių. Ten buvo paskelbta apie naujos valstybės – Vidurinės Lietuvos įkūrimą. Želigovskio pajėgos toliau tęsė puolimą ir pasiekė Ukmergę. Bet tada prasidėjo Lietuvos kariuomenės kontrpuolimas ir lapkričio 19 d. prie Širvintų bei lapkričio 21 d. prie Giedraičių Želigovskio pajėgos patyrė pralaimėjimus. Tolesnis Lietuvos kariuomenės puolimas buvo nutrauktas Tautų Sąjungos komisijos.

Laiko juosta

1918 m.

Nuo balandžio iki spalio mėn. Lietuvos Taryboj (Vilniuje) užsiregistravo 41 karininkas (jų tarpe 1 kareivis), kurie pareiškė norą tarnauti būsimoj Lietuvos kariuomenėj.^[1]

Ruduo

Spalio mėn.^[1]
Dienos
9–10	Slaptai nuo vokiečių buvo sudaryta Apsaugos Komisija, kuriai spalio 9 ar 10 d. buvo įsakyta pradėti organizuoti kariuomenė. Spalių 10 d. buvo pakviesti kai kurie karininkai.
16	Atvyko Vilniun pirmieji savanoriai-kareiviai — iš viso 11
17	Vakare pirmą kartą kareivinėse Vilniuje per vakarinį patikrinimą praskambėjo mūsų pirmųjų karių giedamas Lietuvos himnas

Lapkričio mėn.^[1]
Dienos
1	Vilniuje Valstybės Tarybai saugoti prie jos durų statomi pirmieji Lietuvos kariuomenės kareiviai savanoriai
23	Pirmasai įsakymas Lietuvos kariuomenei. Įsakoma organizuoti 1^ąjį pėstininkų pulką. Minėtoji diena laikoma kariuomenės kūrimosi pradžia

Žiema

Gruodžio mėn.^[1]
Dienos
9	Raudonoji Armija (RA) paima Daugpilį
28	RA, besiverždama Lietuvon, yra užėmusi Smurgainių, Adutiškio, Švenčionėlių, Zarasų, Įlaukės (Eglainės) liniją
29	Vilniuje Lietuvos vyriausybė skelbia savanorių šaukimą į kariuomenę

1919 m.

Sausio mėn.^[1]
Dienos
1	Vilniaus komendantūros 10 savanorių pirmąkart pakelia Lietuvos valstybės vėliavą Gedimino pilies bokšte Vilniuj. Prie vėliavos pastatoma pirmoji lietuvių garbės sargyba iš 5 kareivių ir 1 karininko. 18 val. lenkų legioninkai užima Vilnių. Lietuvių savanorių neliečia.
2	Lietuvos vyriausybė persikėlė iš Vilniaus į Kauną dėl artėjančios RA
5	RA užima Vilnių 18 val. paskutinis lietuvių savanorių būrys pasitraukia iš Vilniaus. Po jų tuojau ir lenkai.
9	RA užima Panevėžį ir Ukmergę
11	Kaune vokiečiai iš pasalų nukauna 2^ojo pėst. pulko savanorius kareivius Juozą Kalasiūną ir Antaną Zambacevičių, jiems einant į sargybą. Jie yra pačios pirmosios mūsų kariuomenės aukos.
15	Karininkų, karo valdininkų ir puskarininkių mobilizacija
25	Steigiama Karo Mokykla
	Sausio mėn. paskutinėmis dienomis RA užima Šiaulius

Vasario mėn.^[1]
Dienos
2–5	RA užima Skuodą, Mažeikius, Sedą, Telšius
7–9	Įvyksta susirėmimai tarp Kėdainių apsaugos būrio ir RA ties Kėdainiais. Vasario mėn. 9 d. rytą ties Taučiūnų kaimu kautynėse žūna kareivis Povilas Lukšys. Tai yra pirmoji mūsų nepriklausomybės auka kautynėse.
10–12	vokiečių „Oberkommando Grenzschutz Nord“ dalys iš Sedos-Mažeikių rajono atstumia RA iki Kuršėnų
13	Lietuvių kariuomenė išlaisvina iš RA Jiezną. Tą pat dieną įvyksta lietuvių susirėmimas su RA Alytuje, kur žūna pirmas iš Lietuvos karininkų Antanas Juozapavičius
	Vasario mėn. antroje pusėje RA jau buvo įsibrovę iki linijos: Lyda–Varėna–Perloja–Stakliškės–Jieznas–Žasliai–Vepriai–Siesikai–Pagirys–Krekenava–Pociūnėliai–Baisogala–Šiauliai–Kuršėnai

Pavasaris

Kovo mėn.^[1]
Dienos
2	Lietuviai išveja RA iš Pociūnėlių
4	Lietuviai išlaisvina Baisogalą nuo komunistų
5	Pirmoji naujokų mobilizacija, gimusių 1897–1898 m.
10	Lietuviai išlaisvina Krekenavą
15	Lietuviai paima geležinkelio ruožą Dotnuva–Kuršėnai ir išveja RA iš Šiaulių, Radviliškio ir Šeduvos
18	Žūna nuo vokiečių rankos Kauno komendantūros kareivis Pranas Eimutis, saugojęs JAV misiją
27	Lietuviai išlaisvina Panevėžį

Balandžio mėn.
Dienos
2–5	Lietuvių puolimai Varėnos–Vievio kryptimi Vilnių iš bolševikų atvaduoti
2–8	Žaslių kautynės
3	Lietuviai išlaisvina Šėtą
4	RA vėl okupuoja Panevėžį^[1]
8	Atskiro bataliono dvi kuopos ties Strošiūnai I sulaiko RA veržimąsi Kauno link^[2]
17	Lenkai iš RA paima Lydą
19–21	Lenkų okupacija pakeičia bolševikų okupaciją Vilniuje
27	Lietuvių kariuomenė susitinka su lenkais lies Vieviu
27	Lietuviai paima iš RA „Ukmergės raktą“ Anot Stasio Butkaus, tai yra tikrojo karo su bolševikais pradžia^[2]

Gegužės mėn.^[2]
Dienos
3	Lietuviai išlaisvina Ukmergę
8	pirmas ginkluotas nesusipratimas su lenkais ties Vieviu
18–23	Kurklių-Panevėžio operacija
27	lietuviai prieš RA laiko šią liniją: Perkaliai (apie 4 klm. į žiemių rytus nuo Balninkų)–Kurkliai–Kavarskas–Surdegis–Subačius–Akmenė (ant vieškelio Subačius–Vabalninkas)–Žyliskis–Stumbriškis
27–31	Lietuvių kautynės su RA dėl Kupiškio

Vasara

Birželio mėn.^[2]
Dienos
1	Lietuviai išlaisvina Kupiškį
4	Lietuviai po smarkių kautynių užima liniją: Utena–Užpaliai–Kamajai–Panemunėlis–Pandėlys–Kupreliškis
5–10	Po kautynių lietuviai pasiekė šią liniją: Gateliai (ant vieškelio Tauragnai–Salakas)–Paberžė–Daugailiai–Antalieptė–Suvekai– Malgėdžiai ir Latvijos teritorijoje Anenhof–Baltmuižė–Šulė–Ilzenas–Kallenbrunen–Assern–Aknysta.
19–20	Naktį vokiečiai pasalomis puola Šiauliuose besiorganizuojančią mūsų kariuomenės dalį, kelioliką mūsų kareivių nukauna, sužeidžia, o kitus nuginkluoja. Liko nenuginkiuoti tik kulkosvaidininkai ir štabas.
	Birželio mėn. 22–23 ir liepos mėn. 7–12 d. eina smarkios kovos, kurių rezultate mūsiškiai kelius kartus pasiekia Dauguvos krantus

Liepos mėn.^[2]
Dienos
1	Oficialiai pradedama skelbti, kad lenkai puola mūsų sargybas, besistengdami įsiveržti giliau į kraštą.
7–12	Dideliu puolimu lietuviai stengiasi pralaužti RA frontą. RA, pralaužę lietuvių frontą, užeina lietuviams užpakalin ir priverčia pasitraukti iš kai kurių pozicijų.
26	Iš Latvijos į Kuršėnus atvyko pirmas bermontininkų būrys.

Rugpjūčio mėn.^[2]
Dienos
23	prasidėjo Zarasų operacija
24–30	Eina didžioji operacija ir mūsiškiai RA galutinai išveja iš Lietuvos, perblokšdami juos anapus Dauguvos. Nuo šio momento mūsų kariuomenė laiko užėmusi kairįjį Dauguvos krantą.
28–29 d. (naktį)	Karininkų grupė suima lenkus, besirengusius padaryti sukilimą, pagrobti Lietuvos valdžią į savo rankas ir panaikinti Lietuvos nepriklausomybę.
30	Zarasų operacijos eigoje bolševikai išstumti iš Lietuvos teritorijos
	Rugpjūčio 31 – rugsėjo 2 d. sunkios kovos dėl svarbaus strateginio Kalkūnų punkto: Kalkūnai atitenka Lietuvai.

Ruduo

Rugsėjo mėn.^[2]
Dienos
1	baigta Zarasų operacija
Rugsėjo pradžia	Mūsų kariuomenė užima Laukesos, Šventeno dvaro, Kalkūnų stoies, Dauguvos liniją
24	Musų lakūnai bombarduoja Daugpilio geležinkelio stotį
30	Pirmieji apdovanojimai Vyties kryžiumi („už Tėvynę").
30	Bermontininkai įsibriauna į Šiaulius; užpuola lietuvių gimnaziją, sumuša ir išvaiko vaikus ir užima jos rūmus.

Spalio mėn.^[2]
Dienos
5	Bermontininkų būrys persikelia į Šiaulius.
9	Šiauliuose užpuola mūsų komendantūrą, paštą, iždinę ir kitas įstaigas ir suareštuoja Lietuvos valdžios atstovus. Tą pat dieną jų skraidomasis būrys susiremia su Pasvalio komendantūra ties Pasvaliu. Pasvalio komendantūra, vadovaujama karininko Vėgėlio, juos vietoje sutriuškina.
13–14	Bermontininkai puola musų sargybas ties Linkaičių stotimi ir jas nuginkluoja; kareivius paleidžia.
15	Šiaulėnų–Šiaulaičių–Daugelaičių rajone įvyksta kautynės tarp lietuvių ir bermontininkų.
15–16	Bermontininkai užima Nemunėlio Radviliškį, Biržus ir Radviliškio stotį. Tą pat dieną įvyksta abiejų šalių žvalgų susirėmimai Linkuvoje
19	Sutrauktoji lietuvių kariuomenė iš bolševikų fronto užima prieš bermontininkus šią liniją: Klovainiai–Rozalimas–Maldžiūnai–Užežeriai–Karčiama–Žiniūnai–Varnėnai–Maželiai–Daužnagįai–Laubarai.

Lapkričio mėn.^[2]
Dienos
	Antroje pusėje lapkričio mėn, bermontininkai ima puldinėti mūsų kariuomenės laikomą poziciją.
17	Bermontininkai puola kelis kaimus nuo Radviliškio stoties Linkaičių link. Tą pat dieną įvyksta smarkus susirėmimas lies Gražūnų dvaru.
18	Eina smarkios kautynės lies Varnėnų kaimu, dalyvaujant artilerijai.
20	Bermontininkai su artilerija, bombosvaidžiais ir kulkosvaidžiais puola mūsų kariuomenę Ilgaičių — Varnėnų bare. Bermontininkai laiko užėmę šią liniją: Suostai–Saločiai–Žeimiai–Krukai–Lygumai–Pašvytinys–Stačiūnai–Aukšteikiai–Kauliūnai–Radviliškio stotis–Jaugelaičiai–Šiaulėnai–Tytuvėnai–Šiluva–Lyduvėnai–Jurbarkas. Žymiausias jėgas laiko sukoncentravę Mintaujos–Joniškio–Šiaulių rajone.
21–22	Didelės lietuvių kovos su bermontininkais ties Radviliškiu ir Šiauliais, pasibaigę lietuvių laimėjimu; paimtas didelis karo grobis^[3]
22	Po sunkių kovų lietuviai užima Meškuičių ir Radviliškio stotis. Bermontininkus nuveja iki linijos: Meškuičių–Aleksandrijos dvaras–Kuliškis (3 klm. į vakarus nuo Radviliškio stoties)–Pakapė–Padubysį
22	Santarvės įsakymas sustabdyti žygius prieš bermontininkus
23–30	Bolševikai kelis kartus mėgina pereiti Dauguvą ir pulti mūsų apkasus
23	Mūsų kariuomenė galutinai apsupa bermontininkus Šiauliuose, kur buvo jų dideli karo sandėliai
23	Mūsų kariuomenė, santarvės spiriama, pradeda trauktis nuo Šiaulių ir Radviliškio į savo senas pozicijas, nepabaigus naikinti bermontininkų jėgų.
27	Mūsų kariuomenė vėl pradeda žygį prieš bermontininkus; užima Joniškio geležinkelio stotį.

Žiema

Gruodžio mėn.^[3]
Dienos
7	Lietuviai išlaisvina Šiaulius ir paima didelius bermontininkų sandėlius
9	Lietuviai užima liniją: Viekšniai–Kuršėnai–Tytuvėnai
10	Lietuviai jau laikė liniją: Seda–Telšiai–Kelmė–Raseiniai
14	Lietuviai pasiekė liniją: Plungė–Rietavas–lvoniškis–Skaudvilė
15	Lietuviai nuėjo iki buvusios rusų-vokiečių sienos ir ten apsistojo.

Bekovojant lietuviams su bolševikais, kartu kovojo ir lenkai. Jie visą laiką stengėsi įsibrauti į Lietuvos teritoriją. Nežiūrint į tai, kad Antanta per Prancūzų vyriausiąją karo vadovybę buvo nustačiusi demarkacijos linijas tarp lietuvių ir lenkų kariuomenių, vadinamas Fošo linijas I ir ll, tačiau lenkai be jokių perspėjimų peržengė pirmąją ir antrąją. Jie pasinaudojo tuo, kad visa mūsų kariuomenė buvo užimta kautynėmis su bolševikais. Lenkai patys nusistatė tokią demarkacijos liniją: nuo Prūsų sienos ties Vištyčio miesteliu per Gulbenauką–Barkauščizną–Giluišius–Galinčius–Žagarius–Beržininkus–Marychos, Juodosios Ančios ir Nemuno upėmis iki Merkinės; nuo Merkinės per Stakliškes–Kietaviškį–Auseniškius–Miežančius–Nerio upė iki Gegužyno; nuo Gegužyno per Upninkus–Plaštakius–Pakalnius–Smalvus–Turmontą–Kalkūnus. Šios linijos lenkai taip pat nesilaikė, bet vis stengėsi kuo daugiau įsibrauti į Lietuvos teritoriją, nuolat puldinėdami mūsų komendantūrų sargybas. Tokia padėtis tęsėsi iki 1920 metų liepos mėn. pradžios.^[4]

1920 m.

Sausio mėn.^[3]
Dienos
2–3	Mūsų žvalgai, perėję Dauguvą, paskutinį kartą puola bolševikus
3	Lenkai ir latviai, drauge puolę bolševikus, paėmė Daugpilį ir atskyrė musų kariuomenę nuo bolševikų. Faktiškojo lietuvių-bolševikų karo galas.

Vasara

Liepos mėn.^[3]
Dienos
	Liepos mėn. pradžioje bolševikai pradėjo pulti lenkus visu frontu. Traukiantis lenkams mūsų kariuomenė stengėsi kiek galima daugiau užimti teritorijos, kuri buvo pripažinta Lietuvai pagal taikos sutartį su Rusais 1920 m, liepos mėn, 12 d.
6	Bolševikai, bekariaudami su lenkais ir juos bevydami, pasiekia Lietuvos sieną ir ima veržtis Lietuvon plėšikauti. Sudaromas apsaugos frontas prieš bolševikus ir lenkus, kad apsaugotų kraštą nuo įsibrovimų ir išlaikytų Lietuvos neitralitetą.
12	Lietuvos taika su Rusija
14	Bolševikai paėmė Naująją Vileiką
15	Bolševikai ir kai kurios lietuvių kariuomenės dalys įžengia į Vilnių
16	Lietuviai išlaisvina Varėną
18	Lietuviai išlaisvina Druskininkus ir Ratnyčią
19	Lietuviai išlaisvina Seinus
23–26	Lietuvių kariuomenė užima skyrimo liniją tarp rusų ir lietuvių kariuomenių: Braslavas — Drysvetai — Bogino ež. — Melagėnai — Švenčionėliai — Dedelunka (ties Pabradės stotimi) — tiesia linija iki Druskininkų; nuo Druskininkų Nemuno, Juodosios Ančios ir Marychos upėmis per — Būdviečius — Kuklius — Radiliškį — Seivų ežerą — Sipliškius — Vyžainius — Balčius.
30	Lietuviai išlaisvina Suvalkus

Rugpjūčio mėn.^[3]
Dienos
8	lietuvių dalys Suvalkijoje tarp Prūsų sienos ir Nemuno užima Augustavo liniją
10	lietuviai įžengia į rusų paliktus Švenčionėlius ir Švenčionis
27	lietuviai, sutraukę didesnes jėgas, išlaisvina Naująją Vileiką, ultimatumu privertė rusus palikti Vilnių ir tą pat dieną įėjo į Vilnių
28	lenkai pradeda pulti mūsų dalis Suvalkijoje ir užėmė Augustavą
31	lenkai okupuoja Seinus ir Suvalkus

Ruduo

Rugsėjo mėn.^[3]
Dienos
2	Rugsėjo mėn. 2 d. lietuviai pradeda kontrpuolimą Suvalkijoje. Tos kautynės tęsėsi su mažais protarpiais iki spalių mėn. 6 d.
2	Lietuviai išlaisvina Seinus
14	Lietuviai antrąkart rugsėjo mėnesį išlaisvina iš lenkų Seinus
22	Didelis lietuvių kariuomenės pralaimėjimas: lenkai, puolę lietuvius Seinų srity, pralaužę ties Gibais lietuvių frontą, užėjo užpakalin ir paėmė daug karo grobio ir belaisvių, Seinai ir kiti lietuvių gyvenami miesteliai pateko lenkams.^[5]
23	Lenkai, persikėlę ties Druskininkais per Nemuną ir užėję lietuviams iš kairiojo sparno, sumušė mūsų kariuomenės dalį ties Kapčiamiesčiu ir pridarė kitų nuostolių^[5]
30	Varėnos srity pasižymi kovoje su lenkais šarvuotas traukinys „Gediminas“.
30	Į vakarus nuo Nemuno (Suvalkų krašte) paliaubos tarp lenkų ir lietuvių (dėl busimųjų taikos derybų)

Spalio mėn.^[5]
Dienos
1–2	Lenkai puola lietuvius paliaubų zonoje ir atima iš mūsų svarbų strategijos punktą 201 (Į pietus nuo Lazdijų).
3–4	Kovos dėl Varėnos stoties. Žūsta šarvuotas traukinys „Gediminas“.
6	Prasidėjo Suvalkuose derybos su lenkais. Tą pačią dieną susitarta sustabdyti ginklus. Rajone geležinkelio Vilnius — Lyda lenkai tą pat dieną vėl pradėjo puolimą, kurio rezultate užėmė liniją Gerviškis — Biniakainiai.
7	2 val. ryto Suvalkuose pasirašyta lietuvių-lenkų sutartis.
8	Lenkai tęsė puolimą išilgai geležinkelio Vilnius — Lyda ir užėmė Stasylų ir Jašunų stotis.
9	11 val. lenkai okupavo Vilnių
	Lenkai iki lapkričio mėn. išsiplėtė kaudamiesi iki linijos Žylėnai — Bytautėnai — Grandava — Zailgių ež. — Vievio ež, — Podoiiesis — Ramaškonys — Sketarai — Ramaškaičiai -— Olėnai — Pajuodžiai — Magūnai — Aleksandriškis — Latminkaičiai — Boloma ež. — Goskiškis — Kačiuniškis — Labanoras — Kaltinėnai.
28	Giedraičių rajone lenkai pralaužė musų frontą ir užėmė Paželvą ir Videniškį; lą pat dieną jų žvalgai pasiekė Lyduokius.
	Spalių mėn. 31 d. ir lapkričio mėn. 1 d. musų dalys likvidavo lenkų pralaužtą frontą ir užėmė pirmykštes savo pozicijas

Lapkričio mėn.^[5]
Dienos
1	Lietuviai išlaisvina nuo lenkų Giedraičius, Dubingius ir kt., ir daro lenkams didesnių nuostolių
10	Lenkai smarkiai puola lietuvius Ukmergės-Kauno kryptimi
17	Lenkai pradeda pulti Širvintų ir Giedraičių kryptimis. Visą dieną eina smarkios kautynės. Vakare lenkai užima Širvintos ir Giedraičius ir vėl pralaužę musų frontą ima veržtis Anykščių ir Kavarsko link.
18	Prasilaužusieji lenkai užėmė Paželvą, Vydeniškį, Lyduokius ir Kurklius
19–20	Lenkai didelėmis jėgomis ima pulti lietuvius. Lietuviai pereina priešpuoliman ir paima iš lenkų Širvintos ir kitas vietas; Širvintuose lietuviai paima didelį karo grobį ir belaisvių. Atkirto lenkų kavalerijos brigadą, kuri nužygiavo Kėdainių link. Lenkų kariuomenės dalims buvo suduotas didelis smūgis ant Širvintos upės, ir lenkų kariuomenė panikoje traukėsi atgal.
21	Lietuviai sumuša lenkus ties Giedraičiais, paima karo grobio ir visu frontu ima žygiuoti Vilniaus kryptimi. Lietuvių žygį sulaiko Tautų Sąjungos kontrolės komisija. Karo veiksmai baigiami.
24	Atkirstoji lenkų kavalerijos brigada pro Suginčių ir Labanoro miestelius paspruko į savo pusę.
29	Tautų Sąjungos kontrolės komisijai tarpininkaujant, Kaune pasirašyta lietuvių-lenkų sutartis, pagal kurią karo veiksmai tarp Želigovskio ir mūsų kariuomenių pasibaigia lapkričio mėn. 30 d.; abi pusės perduoda karo belaisvius Tautų Sąjungos kontrolės komisijos žinion ir nustato tarp kariuomenių neutralią zoną.

Šaltiniai

„Pirmasis Lietuvos nepriklausomybės dešimtmetis 1918–1928“, Kaunas, „Šviesa“, 1990, ISBN 5-430-00866-4
A. Šapoka „Lietuvos istorija“ – fotografuotinis leidimas, Vilnius, „Mokslas“, 1989, ISBN 5-420-00631-6