Saksų savanoriai

Saksų savanoriai Lietuvoje 1919 m. sausį
Saksų savanoriai Lietuvoje.

Saksų savanoriai – kariai iš Vokietijos, daugiausia Saksonijos, savu noru dalyvavę Lietuvos nepriklausomybės kovose 1919 m.

Istorija

1918 m. atkurta nepriklausoma Lietuva savos kariuomenės neturėjo. Pirmaisiais nepriklausomybės mėnesiais vyravo nuomonė, jog šalį apginti nuo bolševikų yra Vokietijos pareiga, be to, kitų šalių agresijos grėsmės buvo nepakankamai rimtai vertinamos. Augustinas Voldemaras pasisakė už elitinės kariuomenės kūrimą, kurioje tarnautų tik seniūnų rekomenduoti asmenys. Gruodį ministras pirmininkas Mykolas Sleževičius paskelbė atsišaukimą į savanorius ir visuotinę mobilizaciją. Per dvi savaites Kaune susirinko 3000 savanorių, kuriuos dar reikėjo apmokyti ir aprūpinti.[1]

1919 m. pradžioje Berlyne Antanas Smetona ir Martynas Yčas susitarė dėl 100 milijonų Vokietijos markių paramos,[2] kuri turėjo būti skirta kariuomenės steigimui ir išlaikymui. Taip pat buvo bandoma derėtis dėl tiesioginės Vokietijos imperijos kariuomenės paramos vykstančiame Lietuvos–Sovietų Rusijos kare. Pagal Kompjenės paliaubų susitarimus Vokietija turėjo saugoti Lietuvą nuo galimų Sovietų Rusijos puolimų,[3] be to, Vokietija siekė palaikyti savo įtaką regione bei silpninti Rusiją.[4] Iš pradžių savanorių dalinius mėginta organizuoti iš besitraukiančių 10-osios armijos karių, vadovaujamų generolo Erich von Falkenhayn, tačiau kariai buvo pavargę, demoralizuoti ir troško kuo greičiau grįžti į namus.[5] Savanorių paieška tęsėsi Vokietijoje, ypatingai Saksonijoje. Savanoriams buvo mokama 30 markių už mėnesį bei 5 markės už dieną, mažiausia tarnavimo trukmė buvo trys mėnesiai.[6] Pirmieji saksų savanoriai atvyko į Kauną 1919 m. sausio pradžioje, iš kur nemažai jų buvo išsiųsta atgal kaip netinkantys tarnybai. Mėnesio pabaigoje atvykusių savanorių skaičius Lietuvoje jau siekė 4000. Saksų savanoriai buvo dislokuoti Kaune ir aplink jį: Alytuje, Jonavoje, Kėdainiuose, Baisogaloje. Atvykę kariai nebuvo labai patikimi, kadangi nemažai jų simpatizavo „Spartako sąjungos“ bei tarybinėms idėjoms. Savanoriai kelis kartus mėgino nuversti Lietuvos valdžią.[6]

Iš pradžių kariai organizuoti į 46-tąją saksų savanorių diviziją.[6] Vasario 22 d. leitenantas-generolas Walter von Eberhardt tapo divizijos vadu. Balandžio–gegužės mėnesiais savanorių pajėgos reorganizuotos į Pietų Lietuvos savanorių brigadą, sudėtą iš 18-tojo, 19-tojo, 20-tojo pulkų ir bataliono Raseiniuose.[7] 18-tasis pulkas kovėsi kartu su lietuviais. 19-tasis pulkas saugojo Kauną ir kovos veiksmuose nedalyvavo. 20-tasis pulkas buvo dislokuotas Gardine, vėliau Kėdainiuose. Raseinių batalionas prisijungė prie bermontininkų.[6] Baltijos landesveras, vadovaujamas generolo Rüdiger von der Goltz, nuvertė Latvijos valdžią ir užėmė Rygą. Reaguodama į įvykius Paryžiaus taikos konferencija pareikalavo Vokietijos išvesti savo karius iš Lietuvos ir Latvijos kai tik šių šalių pajėgos bus pajėgios apsiginti pačios.[8] Paskutiniai saksų savanoriai paliko Lietuvą 1919 m. liepos viduryje.[9]

Šaltiniai

  1. ↑ Praleika, Aidanas (2018-02-06). „Saksų savanoriai – pamiršti Lietuvos gelbėtojai“. lzinios.lt. Suarchyvuotas originalas 2018-03-22. Nuoroda tikrinta 2018-03-22.
  2. ↑ Truska, Liudas (1995). Drilinga, Antanas (red.). Lietuvos Respublikos prezidentai. Vilnius: Valstybės leidybos centras. p. 52. ISBN 9986-09-055-5.
  3. ↑ Lane, Thomas (2001), Lithuania: Stepping Westward, Routledge, p. 6–7, ISBN 0-415-26731-5 
  4. ↑ Čepėnas, Pranas (1986). Naujųjų laikų Lietuvos istorija. II. Chicago: Dr. Griniaus fondas. p. 317. ISBN 5-89957-012-1.
  5. ↑ White, James D. (1994). National Communism and World Revolution: The Political Consequences of German Military Withdrawal from the Baltic Area in 1918–19. 8. pp. 1359–1360. ISSN 0966-8136. {{cite book}}: |journal= ignoruotas (pagalba)
  6. ↑ 6,0 6,1 6,2 6,3 Lesčius, Vytautas (2004). Lietuvos kariuomenė nepriklausomybės kovose 1918–1920 (PDF). Lietuvos kariuomenės istorija. Vilnius: Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija. p. 40. ISBN 9955-423-23-4. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2015-01-02. Nuoroda tikrinta 2018-03-21.
  7. ↑ Raštikis, Stasys (1973 m. vasario mėn.). Kovos dėl Lietuvos nepriklausomybės 1918–1919. 2. pp. 88–91. ISSN 0002-208X. {{cite book}}: |journal= ignoruotas (pagalba)
  8. ↑ Rauch, Georg von (1970). The Baltic States: The Years of Independence. University of California Press. pp. 62–63. ISBN 0-520-02600-4.
  9. ↑ Kamuntavičius, Rūstis; Kamuntavičienė, Vaida; Civinskas, Remigijus; Antanaitis, Kastytis (2001). Lietuvos istorija 11–12 klasėms. Vilnius: Vaga. p. 354. ISBN 5-415-01502-7.