PROFILPELAJAR.COM

Vasario – Kovas – Bal
Pr	A	T	K	Pn	Š	S
				1	2	3
4	5	6	7	8	9	10
11	12	13	14	15	16	17
18	19	20	21	22	23	24
25	26	27	28	29	30	31
2024

Kovo 15 yra 74-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 75-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 291 diena.

Informacija

Vardadieniai

Klemensas – Lionginas – Lukrecija – Raigardas – Tautas – Tautginė – Tautgintė

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

1919 – paskelbtas pirmasis naujokų, gimusių 1897 ir 1898 m., šaukimas į Lietuvos kariuomenę;
1925 – įsteigta Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės draugija, veikusi iki 1940 m.;
1941 – Panevėžio dramos teatre suvaidintas pirmasis spektaklis – Juozo Miltinio režisuotas Nikolajaus Pogodino „Sidabrinis slėnys“;
1941 – išimti iš apyvartos lietuviški pašto ženklai;
1943 – uždaryta Lietuvos veterinarijos akademija;
1990 – SSRS liaudies deputatų suvažiavimas priėmė rezoliuciją, kuria Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimas paskelbtas neteisėtu ir negaliojančiu. Už šią rezoliuciją balsavo 1463 deputatai, prieš – 98, susilaikė – 128;
1992 – pirmą kartą oficialaus vizito į Lietuvą atvyko NATO generalinis sekretorius Manfredas Verneris (Manfred Woerner);
2001 – pirmojo į Lietuvą oficialaus vizito atvyko Latvijos prezidentė Vaira Vykė-Freiberga.

Gimimo dienos

1768 m. – Marija Čartoriska Viurtembergietė, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoraitė, Čartoriskių herbo kunigaikštytė, rašytoja, filantropė (m. 1854 m.).
1841 m. – Simonas Norkus-Narkevičius, kunigas, poetas ir vertėjas (m. 1912 m.).
1866 m. – Lazaris Epšteinas, gydytojas, Lietuvos visuomenės ir politinis veikėjas (m. 1944 m.).
1868 m. – Kazimieras Kybelis, kunigas, teologijos magistras, lietuvių tautinio atgimimo ugdytojas, lietuviškos spaudos platinimo organizatorius, knygnešys (m. 1902 m.).
1890 m. – Kazys Giedrys, revoliucionierius (m. 1926 m.).
1894 m. – Kazys Skučas, visuomenės veikėjas, generolas, paskutinės LR Vyriausybės vidaus reikalų ministras (m. 1941 m.).
1898 m. – Karolis Dineika, Lietuvos pedagogas, gydomosios kūno kultūros specialistas, visuomenės veikėjas (m. 1980 m.).
1904 m. – Juozas Kaškelis, Lietuvos ekonomistas, ekonomikos daktaras (m. 1986 m.).
1905 m. – Justinas Dabrila, lietuvių kunigas, profesorius, kankinys (m. 1941 m.).
1909 m.:
- Jonas Žemaitis-Vytautas, lietuvių karininkas, rezistentas, partizanų vadas, brigados generolas (m. 1954 m.).
- Vaclovas Martinkus, Lietuvos kunigas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas (m. 1980 m.).
1911 m. – Algirdas Matulionis, Lietuvos miškininkas, LTSR valstybės veikėjas (m. 1980 m.).
1912 m. – Nadežda Dukstulskaitė, Lietuvos pianistė, koncertmeisterė (m. 1978 m.).
1919 m. – Ona Knapkytė-Juknevičienė, Lietuvos teatro aktorė (m. 2008 m.).
1920 m. – Leonas Zmirskas, lietuvių teatro ir kino aktorius (m. 1997 m.).
1923 m. – Jonas Statkus, vargonininkas, chorvedys, pedagogas, kompozitorius.
1926 m. – Alfredas Kligys, pedagogas.
1927 m. – Aleksandras Čyras, Lietuvos mokslininkas, inžinierius statybininkas, habilituotas technologijos mokslų daktaras, profesorius (m. 2001 m.).
1929 m. – Lionginas Kublickas, lietuvių pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvis, jūrininkas, šturmanas (m. 1994 m.).
1932 m. – Eduardas Eismuntas, Lietuvos sovietinio saugumo veikėjas, generolas majoras.
1934 m. – Algimantas Ambrazevičius, Lietuvos inžinierius energetikas šilumininkas, habilituotas technologijos mokslų daktaras (m. 2010 m.).
1935 m. – Feliksas Palubinskas, vadybininkas, profesorius, JAV lietuvių ir Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
1937 m. – Romas Batūra, Lietuvos istorikas, humanitarinių mokslų daktaras (m. 2021 m.).
1939 m.:
- Mykolas Karčiauskas, Lietuvos rašytojas, poetas, vertėjas (m. 2018 m.).
- Romualdas Rutkauskas, Lietuvos inžinierius mechanikas, literatas, kraštotyrininkas, esperantininkas.
1940 m.:
- Bronislava Kunkulienė, Lietuvos restauratorė.
- Giedrius Uždavinys, VU Medicinos fakulteto profesorius, VU Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centro direktorius, IV išeminės širdies ligos chirurgijos skyriaus vedėjas, Lietuvos MA narys korespondentas, Europos širdies ir kraujagyslių chirurgijos draugijos atstovas Lietuvai, Pasaulio širdies chirurgijosdraugijos mokslinio komiteto, Europos ir Baltijos šalių širdies ir kraujagyslių chirurgijos asociacijų ir draugijų narys, LKMA Centro valdybos vicepirmininkas kultūrai.
- Vladas Česiūnas, Lietuvos irkluotojas, treneris (m. 2023 m.).
1943 m. – Julius Dudonis, Lietuvos fizikas, medžiagotyrininkas, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
1944 m. – Rūta Viktorija Katiliūtė, Lietuvos tapytoja.
1945 m.:
- Natalija Daškova, Lietuvos tapytoja monumentalistė.
- Skirmantas Pabedinskas, žurnalistas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
1946 m. – Nikolajus Severinčikas, jūrininkas, kapitonas, Lietuvos ir Klaipėdos miesto politinis bei visuomenės veikėjas.
1947 m. – Alfonsas Laurinavičius, Lietuvos teisininkas, istorikas, socialinių mokslų daktaras.
1948 m. – Klemas Sobutas, Lietuvos ir Mažeikių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
1951 m. – Janina Šimkuvienė, Lietuvos ir Vilniaus rajono politinė bei visuomenės veikėja.
1956 m. – Margarita Starkevičiūtė, ekonomistė, finansų ekspertė, Europos Parlamento narė.
1957 m.:
- Juozas Pupinis, Lietuvos ir Pakruojo rajono savivaldybės ūkio, politinis bei visuomenės veikėjas.
- Petras Krakauskas, Lenkijos lietuvių futbolininkas, žinomas Farerų salų futbolo klubų treneris.
1959 m.:
- Džema Kisiel, Lietuvos ir Druskininkų politinė bei visuomenės veikėja.
- Zita Mažeikienė, Lietuvos ir Kazlų Rūdos savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
1960 m. – Rimvydas Vaštakas, inžinierius, Lietuvos ir Klaipėdos miesto ūkio, politinis bei visuomenės veikėjas.
1963 m. – Arvydas Ališanka, Lietuvos skulptorius.
1969 m. – Vytautas Gušauskas, Lietuvos savigynos imtynininkas.
1970 m. – Vaidas Kuzmarskis, Lietuvos ir Raseinių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
1974 m. – Giedrius Žutautas, buvęs Lietuvos futbolininkas, Lietuvos rinktinės žaidėjas.
1981 m. – Antanas Nedzinskas, Lietuvos politikas, dainininkas, radijo stoties „Lietus“ laidos „Dainos, šokiai, estrada" vedėjas, dienraščio „Lietuvos žinios" priedo „LŽ gidas" komentatorius.
1985 m. – Vitalijus Rumiancevas, Lietuvos kalnų slidininkas.

Neaprašyti

1999 Evelina Amalija įžymioji jaunoji dailininkė

 1781 – Juozas Zavadskis, spaustuvininkas, lietuviškų knygų leidėjas (mirė 1838 m.).

Mirtys

1522 m. – Ona Radvilaitė, Mazovijos kunigaikštienė (g. 1476 m.).
1930 m. – Jonas Katilius, Romos katalikų kunigas, visuomenininkas, draudžiamos spaudos platintojas (g. 1854 m.).
1932 m. – Povilas Matulionis, prieškario Lietuvos miškininkas, profesorius (g. 1860 m.).
1937 m. – Stanislovas Batoras, vargonininkas, chorvedys (g. 1868 m.).
1941 m. – Moravskis Alfonsas, Lietuvos socialdemokratų veikėjas, vienas iš Lietuvos socialdemokratų partijos steigėjų, ekonomistas, kraštotyrininkas (g. 1868 m.).
1949 m. – Jonas Kumetis, vargonininkas, chorvedys, knygnešys (g. 1861 m.).
1963 m. – Pranas Bujanauskas, vargonininkas ir chorvedys (g. 1892 m.).
1964 m.:
- Antanas Gausas, Lietuvos karinis veikėjas, Generalinio štabo pulkininkas (g. 1901 m.).
- Stepas Sodeika, dainininkas (baritonas), pedagogas, chorvedys, kompozitorius (g. 1903 m.).
1969 m. – Vytautas Brazdžius, Lietuvos dailininkas keramikas. Vienas profesionaliosios keramikos pradininkų Lietuvoje (g. 1897 m.).
1993 m. – Aleksandras Žadeikis, lietuvių teatro ir kino aktorius bei režisierius (g. 1916 m.).
1996 m. – Vincas Vyčinas, lietuvių filosofas egzistencialistas, daktaras, profesorius (g. 1919 m.).
1999 m. – Aronas Gutmanas, fizikas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1936 m.).
2002 m. – Pranas Vytautas Rasimavičius, teisininkas, LR Konstitucinio Teismo teisėjas, teisėtyrininkas civilistas, Vilniaus universiteto (VU) profesorius, buvęs teisės katedros vedėjas.
2008 m. – Vytautas Kernagis, lietuvių muzikos, dainuojamos poezijos atlikėjas ir autorius, pramoginių renginių režisierius, televizijos laidų vedėjas. Dainuojamosios poezijos pradininkas Lietuvoje^[1] (g. 1951 m.).
2020 m.:
- Edmundas Juškys, Lietuvos pedagogas, sovietinis diplomatas bei partinis veikėjas, publicistas, redaktorius, vertėjas, ateizmo propaguotojas (g. 1932 m.).
- Juozas Nekrošius, Lietuvos žurnalistas, spaudos ir kultūros darbuotojas, poetas, sovietinis partinis, politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1935 m.).
2021 m. – Jonas Ivanauskas, Lietuvos ir Jurbarko rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1946 m.).^[2]
2023 m. – Jonas Šimėnas, Lietuvos politikas, Akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras (g. 1953 m.).^[3]

Neaprašyti

1926 – Sofija Ivanauskaitė-Pšibiliauskienė, viena iš seserų rašytojų, pasirašinėjusių Lazdynų Pelėdos slapyvardžiu (g. 1867).

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

44 m. pr. m. e. – sąmokslininkai nužudė Romos imperatorių Gajų Julijų Cezarį (Gaius Julius Caesar);
1493 – Kristupas Kolumbas (Christopher Columbus) grįžo į Europą po pirmosios kelionės į Naująjį Pasaulį;
1820 – Meinas tapo 23 JAV valstija;
1892 – Amerikiečių išradėjas Džesis Reno užpatentavo eskalatorių;
1907 – Suomijos tapo pirmąja Europos šalimi, suteikusia moterims balsavimo teisę;
1937 – Čikagos ligoninėje įsteigtas pirmasis centralizuotas kraujo bankas;
1990 – Michailas Gorbačiovas išrinktas pirmuoju Tarybų Sąjungos prezidentu;
1933 – Adolfas Hitleris paskelbė Vokietiją Trečiuoju reichu, uždraudė kairiuosius laikraščius ir košerinį maistą.

Gimimo dienos

1767 m. – Endriu Džeksonas, 7-asis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas, ėjęs pareigas nuo 1829 iki 1837 metų (m. 1845 m.).
1830 m. – Paulius Heizė, vokiečių rašytojas, Nobelio literatūros premijos laureatas, vienas žymiausių XIX a.-XX a.-ojo amžiaus literatūrinio gyvenimo asmenybių. Garsus tapo savo novelėmis (m. 1914 m.).
1854 m. – Emilis fon Bėringas, 1901 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[4] (m. 1917 m.).
1890 m. – Borisas Delonė, rusų matematikas (m. 1980 m.).
1914 m. – Aniello „Neilas“ Dellacroce, buvo žemesnysis bosas (it. Capo Bastone arba angl. Underboss) Gambino mafijos šeimoje, Niujorke (m. 1985 m.).
1918 m. – Punch Imlach, kanadietis, NHL teisėjas^[5] (m. 1987 m.).
1920 m. – Edward Donnall Thomas, 1990 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[4].
1945 m. – Pakalita Mosisili, Lesoto politikas, nuo 1998 m. gegužės 29 d. einantis šalies ministro pirmininko pareigas. Jo valdoma partija „Lesoto šalies kongresas už demokratiją“ laimėjo daugumą 1998, 2002 ir 2007 m. rinkimuose. Be ministro pirmininko pareigų jis vadovauja ir šalies gynybos ministerijai.
1950 m. – Jørgen Olsen, danų dainininkas, vienas iš grupės „Olsen Brothers“ narių.
1953 m. – Kumba Ialá, Bisau Gvinėjos politikas, Afrikos partijos už Gvinėjos ir Žaliojo Kyšulio nepriklausomybę narys. Bisau Gvinėjos prezidentas 2000 m. vasario 17 d. – 2003 m. rugsėjo 14 d.
1959 m. – Mattis Hætta, Norvegijos dainininkas (m. 2022 m.).
1966 m. – Vladislavas Stasiakas, lenkų tarnautojas ir politinis veikėjas, nuo 2009 m. Lenkijos prezidento kanceliarijos vedėjas (m. 2010 m.).
1972 m. – Mark Allan Hoppus, muzikantas, prodiuseris ir vienas iš trijų pop punk grupės Blink-182 narių ir pop punk/alternative grupės +44 lyderis. Groja bosinė gitara ir yra vokalistas. Buvo albumų prodiuseris tokioms grupėms kaip Idiot Pilot, Simple Plan, New Found Glory, ir Motion City Soundtrack.
1975 m.:
- Eva Žakelina Langorija Parker, JAV televizijos ir kino aktorė.
- William James Adams, Jr., yra Amerikiečių hiphopo atlikėjas, šokėjas, aktorius, prodiuseris, ir dainų autorius, geriau žinomas savo sceniniu slapyvardžiu will.i.am. Jis yra vienas iš grupės The Black Eyed Peas įkūrėjų. Taip pat jis yra įkūręs savo įrašų kompaniją pavadinimu will.i.am music group.
1977 m. – Joseph Hahn, grupės Linkin Park narys, dirbantis kaip DJ. Studijavo menus aukštojoje mokykloje ir turi iliustracininko diplomą.
1983 m. – Ilja Kovalčiukas, rusų ledo ritulininkas, žaidžiantis kairiojo krašto puolėjo pozicijoje, Naujojo Džersio „Devils“ komandoje.
1984 m. – Anicet Adjamossi, futbolininkas žaidžiantis gynėjo pozicijoje, Benino rinktinės narys.
1985 m. – Kertis Deivisas, Anglijos futbolininkas, žaidžiantis gynėjo pozicijoje Birmingemo „Aston Villa“ klube. Yra žaidęs Anglijos jaunimo iki 21-erių metų futbolo rinktinėje. Kviestas į Anglijos futbolo rinktinę, bet niekada nebuvo išleistas į aikštę, taigi rinktinėje dar nedebiutavo.

Neaprašyti

1830 – Paulius Heizė (Paul Heise), vokiečių rašytojas, Nobelio literatūros premijos laureatas;
1950 – Jørgen Olsen, danų dainininkas.

Mirtys

44 m. pr. m. e. – Gajus Julijus Cezaris, Romos valstybės veikėjas, karvedys, rašytojas, kilęs iš patricijų Julijų giminės.^[6]^[7] (g. 100 m. pr. m. e.).
1926 m. – Dmitrijus Furmanovas, rusų rašytojas (g. 1891 m.).
1937 m. – Howard Phillips Lovecraft, amerikiečių rašytojas, rašęs siaubo, fantastikos romanus, žinomus kaip keistoji grožinė literatūra (g. 1890 m.).
1938 m. – Genrichas Jagoda, NKVD vadovas, vadovavęs 1934–1936 m (g. 1891 m.).
1962 m. – Artūras Holis Komptonas, JAV fizikas, Nobelio fizikos premijos laureatas (g. 1892 m.).
1975 m. – Aristotelis Onasis, graikų multimilijonierius ir laivų savininkas, vienas pirmųjų pradėjęs statyti tanklaivius. Jis buvo vedęs JAV prezidento Dž. Kenedžio našlę Žaklin Kenedi ^[8] (g. 1906 m.).
1997 m. – Victor Vasarely, vengrų – prancūzų dailininkas (g. 1908 m.).
2004 m. – John Anthony Pople, 1998 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[9] (g. 1925 m.).
2005 m. – Otaras Korkija, praeityje garsus Gruzijos krepšininkas ir treneris, rungtyniavęs Tbilisio „Dinamo“ klube ir TSRS rinktinėje (g. 1923 m.).

Neaprašyti

1975 – Aristotelis Onasis (Aristotle Onassis), graikų laivybos magnatas.

Nuorodos

↑ Vytautas Kernagis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 759 psl.
↑ Jonas Ivanauskas. CEMETY. Nuoroda tikrinta 2024-02-19.
↑ Jonas ŠIMĖNAS (1953 07 31–2023 03 15). lrs.lt. 2023-03-15. Nuoroda tikrinta 2023-03-15.
↑ ^4,0 ^4,1 (angl.) Nobelio medicinos premijos laureatai
↑ Punch Imlach. Biografija.
↑ Pilnas vardas po 42 m. pr. m. e., Gaius Iulius Caesar Divus (Lotyniškai: GAIVS IVLIVS CAESAR) (įrašuose IMP•C•IVLIVS•CAESAR•DIVVS), angliškai, „Imperator and God Gaius Julius Caesar“. Taip pat, įrašuose, Gaius Iulius Gaii Filius Gaii Nepos Caesar, angliškai, „Gaius Julius Caesar, son of Gaius, grandson of Gaius“.
↑ Blackburn, B and Holford-Strevens, L. (1999 corrected 2003). The Oxford Companion to the Year. Oxford University Press. p. 671.
↑ Aristotelis Onasis.
↑ (angl.) Nobelio chemijos premijos laureatai