Surdegis

Kitos reikšmės – Surdegis (reikšmės).
Surdegis
{{#if:
Aukštaitijos siaurojo geležinkelio linija
Surdegis
Surdegis
55°39′58″š. pl. 24°48′43″r. ilg. / 55.666°š. pl. 24.812°r. ilg. / 55.666; 24.812 (Surdegis)
Apskritis Utenos apskrities vėliava Utenos apskritis
Savivaldybė Anykščių rajono savivaldybės vėliava Anykščių rajono savivaldybė
Seniūnija Troškūnų seniūnija
Gyventojų (2021) 148
Vikiteka Surdegis
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Surdẽgis
Kilmininkas: Surdẽgio
Naudininkas: Surdẽgiui
Galininkas: Surdẽgį
Įnagininkas: Surdegiù
Vietininkas: Surdẽgyje
Istoriniai pavadinimai rus. Сурдеги[2]

Surdegis – miestelis Anykščių rajono savivaldybėje, į šiaurę nuo Troškūnų, į šiaurės rytus nuo siauruko. Seniūnaitijos centras. Miestelio planas radialinis. Stovi Surdegio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (pastatyta 1812 m.), veikia biblioteka, paštas (LT-29036). Geležinkelio stotis yra Surdegio GS. Anksčiau miestelis garsėjo stačiatikių vienuolynu ir Surdegio Dievo Motinos ikona. Iki 2010 m. veikė Surdegio mokykla (aštuonmetė, vidurinė, pagrindinė, paskutiniaisiais metais – pradinė).

Prateka Vašuoka ir jos intakas Šaka.

Gatvė gyvenvietės centre

Etimologija

Surdegis yra asmenvardinis vietovardis, kilęs nuo asmenvardžio Surdegis.[3]

Liaudies etimologija pavadinimą kildina iš bendrinio žodžio „sudegęs“ ir pasakojimų, kad čia gyvulius ganę piemenys kepė lauže sūrį, bet kol sugaudė bandą, šis jau buvo sudegęs.

Istorija

Iš Surdegio veda kelias  1222  Surdegis–Mitošiūnai–Žviliūnai 

Surdegio vardas pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas XVI amžiuje. 1510 m. senos Valevskių-Levkovskių bajorų giminės atstovas vietos dvarininkas Bagdonas Staveckis (Bogdanas Steckovičius Šiško-Staveckis) pastatė medinę cerkvę.

Pagal padavimą 1530 m. rugpjūčio 15 d. virš šalia šios cerkvės tryškusio šaltinio apsireiškusi Dievo Motina. Šio įvykio garbei Biržų seniūnas Aleksejus Feodorovičius pastatė Švč. Trejybės cerkvę. 1625 m. (kai kurie šaltiniai nurodo 1612 m.) vietoj medinės buvo pradėta statyti nauja mūrinė cerkvė. Statyba užbaigta 1636 m. 1807 m. pastatyta Švč. Dievo Motinos Dangun Ėmimo (žieminė) cerkvė. 1812 m. vietoj sunykusios mūrinės cerkvės buvo pastatyta nauja cerkvė – Šventosios Dvasios nužengimo prie apaštalų soboro (vasarinė) cerkvė. 1855 m. Surdegiui suteiktas miestelio statusas, bet XIX a. pabaigoje jis jau minimas kaip kaimas ir dvaras Vilkmergės apskrities Troškūnų valsčiuje.[4]

1627 m. Surdegyje įkurtas Šventos Dvasios stačiatikių vyrų vienuolynas. Fundatorė – vietos dvarininkė Ana Staveckaja. Vienuolynui buvo suteikta trečioji klasė. Tai buvo „baltosios dvasininkijos“ tremties vieta. Apie 1780 m. Surdegyje pastatyta katalikų koplyčia. Įkūrus Lietuvos Respubliką tapo įmanoma įsteigti katalikų parapiją. Tai užtruko iki 1926 m., kai Bažnytinių turtų valdymo taryba liepos 24 d. priėmė nutarimą steigti savarankišką parapiją. Ji priklausė Raguvos dekanatui. 1918 m. buvo pradėtos laikyti pamaldos vietos katalikams. 1919 m. liepos 26 d. vyskupas Juozapas Skvireckas Surdegio bažnyčiai suteikė Žolinės atlaidus, kurie rengiami iki šiol. 1920–1930 m. buvusi stačiatikių cerkvė buvo pritaikyta Romos katalikų bažnyčiai. 1940 m. Surdegio parapijoje buvo 2278 tikintieji. Būdavo treji atlaidai: Sekminių, Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų (rugpjūčio 15 d.) ir Šv. Barboros (gruodžio 5 d.).

Pokario metais apylinkėse veikė Algimanto apygardos, Vytenio partizanų rinktinės Lietuvos partizanai.

2018 m. Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo komisija Surdegio stačiatikių Šv. Dvasios vyrų vienuolynui ir Švč. M. Marijos ėmimo į dangų bažnyčios pastatų kompleksui suteikė teisinę apsaugą. (unik. kodas 42223).[5]

Tarpukariu Surdegyje veikė tokios visuomeninės organizacijos: Katalikų veikimo centro Surdegio skyrius (įsteigtas 1927 m.), „Pavasario“ Surdegio vyrų ir mergaičių kuopos (1921 m.), Lietuvių katalikių moterų draugijos Surdegio skyrius (1921 m.), Lietuvos katalikų vyrų sąjungos Surdegio skyrius (1937 m.), Lietuvos šaulių sąjungos XII Panevėžio šaulių rinktinės Surdegio skyrius (1919 m.), Vilniui vaduoti sąjungos Surdegio skyrius (1936 m.). Miestelyje veikė Surdegio žemės ūkio draugija (nuo 1923 m.), Surdegio jaunųjų ūkininkų ratelis (nuo 1930 m.), Surdegio pieno perdirbimo bendrovė (nuo 1925 m.), Lietuvos centralinės galvijų kontrolės sąjungos Surdegio skyrius (nuo 1927 m.), vartotojų bendrovė „Šviesa“ (nuo 1920 m.).

Pirmoji pašto agentūra buvo įkurta 1922 m. gegužės 13 d. Surdegio geležinkelio stotyje. 1928 m. gegužę vietos gyventojų patogumui agentūra buvo perkelta į Surdegio bažnytkaimį.

Pokario metais apylinkėse veikė Algimanto apygardos, Šarūno partizanų rinktinės Lietuvos partizanai.

1951–1960 m. „Aušros“, 1960–1990 m. Surdegio kolūkio centrinė gyvenvietė. Sovietmečiu veikė buitinio aptarnavimo paviljonas (įkurtas 1964), ryšių skyrius, felčerių ir akušerių punktas, klubas-skaitykla (1947 m.), biblioteka (1949 m.), kultūros namai (1956 m.).

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. Troškūnų valsčius Vilkmergės apskritis
1919 m. Surdegio valsčiaus centras Panevėžio apskritis
1919–1946 m. seniūnijos centras, Subačiaus valsčius
1946–1950 m. Subačiaus valsčius Kupiškio apskritis
1950–1959 m. Surdegio apylinkės centras Troškūnų rajonas
1959–1988 m. Anykščių rajonas
1988–1995 m. Troškūnų apylinkė
1995– Troškūnų seniūnija Anykščių rajono savivaldybė

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1859 m. ir 2021 m.
1859 m. 1868 m.*[2] 1892 m. 1897 m.sur. 1902 m.[6] 1923 m.sur.[7] 1959 m.sur.[8] 1970 m.sur.[9]
40 48 100 152 205 282 232 293
1979 m.sur.[10] 1987 m.[11] 1989 m.sur.[12] 2001 m.sur.[13] 2011 m.sur.[14] 2021 m.sur.[15] - -
263 293 298 244 158 148 - -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Žymūs žmonės

1867 m. Surdegyje gimė kunigas, švietėjas Vincentas Tamošiūnas, 1928 m. – tautodailininkas, medžio drožėjas Vitalis Kirsnys, 1930 m. – kunigas Jonas Labakojis, 1931 m. – aktorius Algimantas Masiulis, 1932 m. – ekonomistas Arvydas Pajuodis, 1935 m. – spaudos, radijo ir televizijos žurnalistas Algirdas Kratulis, 1940 m. – pedagogas, poetas ir publicistas Povilas Lapeikis.

Miestelyje ilgiau ar trumpiau gyveno ir dirbo archimandritas Teofilas (tikroji pavardė Fiodoras Uspenskis), mokytojas, kultūros veikėjas Balys Dūda, vargonininkai, chorvedžiai, mokytojai Vladas Dutkevičius, Boleslovas Kašponis ir kt.

Galerija

  • Paštas buv. mokykloje
    Paštas buv. mokykloje
  • Buv. mokyklos aikštelė
    Buv. mokyklos aikštelė
  • Stačiatikių koplyčia prie bažnyčios, 2013 m.
    Stačiatikių koplyčia prie bažnyčios, 2013 m.
  • Senosios rusų kapinės
    Senosios rusų kapinės

Šaltiniai

  1. ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. ↑ 2,0 2,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 797 psl.
  3. ↑ Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
  4. ↑ Surdegi. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XI (Sochaczew — Szlubowska Wola). Warszawa, 1890, 596 psl. (lenk.)
  5. ↑ „Kompeksas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2018-03-02.
  6. ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  7. ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  8. ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  9. ↑ Surdegis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 342 psl.
  10. ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  11. ↑ Surdegis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 131
  12. ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  13. ↑ Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  14. ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  15. ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
  • Surdegis. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 622 psl.
  • Surdegis ir jo apylinkės: atminimo knyga. Parengė Osvaldas Janonis. Kaunas, 2014. 380, [1] p.: iliustr. ISBN 978-609-408-607-6.
  • Anykščių krašto vietovių žinynas
  • Сурдегский в честь Сошествия Св. Духа на апостолов монастырь: историко-краеведческий справочник. Составитель Освальдас Янонис. Каунас, 2012.
  • Janonis O. Surdegis XV–XX a.: įvykių chronologija. Kaunas, 2017.
  • Janonis O. Surdegio ir jo apylinkių bajorai (XIX a. II pusė–XX a. pr.). Kaunas, 2017.
Ž • A • R
Svarbiausios gyvenvietės Anykščių rajono savivaldybėje
Miestai
Miesteliai
Seniūnijų centrai
Herbinės gyvenvietės
· Andrioniškis (2011) · Anykščiai (1992) · Debeikiai (2002) · Kavarskas (2005) · Kurkliai (2014) · Skiemonys (2011) · Svėdasai (2002) · Traupis (2008) · Troškūnai (2003) · Viešintos (2006)
Anykščių miesto dalys

Aplinkinės gyvenvietės

SUBAČIUS – 13 km
Senasis Subačius – 9 km 		Viešintos – 13 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
TROŠKŪNAI – 11 km