Aukštaitijos siaurasis geležinkelis, ASG − 750 mm vėžės, 68,4 km ilgio siaurojo geležinkelio linija, veikianti ruože nuo Panevėžio iki Rubikių, vedanti pro Troškūnus, Anykščius. 2001 m. įkurta viešoji įstaiga „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“, pelno nesiekianti organizacija, prižiūri, saugo ir eksploatuoja geležinkelio ruožo kompleksą, išsidėsčiusį 260 ha erdvėje. Tai vienas unikaliausių inžinerinio paveldo paminklų Lietuvoje (unik. kodas 21898).[2]
Įstaiga įsikūrusi Geležinkelio g. 23, Panevėžyje. Geležinkelio linijos pradžia – Panevėžio geležinkelio stotis (Kerbedžio g. 9). Čia yra pagal 1905 m. brėžinius ir nuotraukas atkurta autentiška siaurojo geležinkelio stotis su peronu.[3]
Siaurasis geležinkelis buvo tiesiamas keliais etapais. 1891–1895 m. pastatytas 750 mm pločio Švenčionėlių–Pastovių ruožas. 1898 m. geležinkelis pasiekė Panevėžį. Pirmieji traukiniai naujuoju ruožu pradėjo kursuoti 1899 m. rudenį. Atidarymo metu siaurojo geležinkelio linija turėjo 2 depus – 12 vietų Švenčionyse ir 2 vietų Panevėžyje, 15 garvežių, 112 krovininių, 58 įvairaus tipo keleivinius ir 6 pašto vagonus bei 154 krovinines platformas. 1903 m. juo pervežta 65000 tonų krovinių ir 40632 keleiviai.
XX a. 1-ojoje pusėje siaurukas buvo pagrindinė transporto priemonė Aukštaitijoje, pervežanti ir keleivius, ir krovinius. Siauruoju geležinkeliu į Panevėžį buvo gabenami linai, bekonai, cukriniai runkeliai, miltai, sviestas, sėmenys, miško medžiaga, smėlis. Ūkininkams siaurukas gabeno druską, trąšas, žibalą, anglis. Įvairiais laikotarpiais keitėsi jo paskirtis.
Pakilimą siaurasis geležinkelis išgyveno tarpukariu, kuomet buvo plačiai naudojamas įvairiose ūkio šakose. Vėliau jo įprastos funkcijos ėmė silpti. 1962 m. visas ruožas tęsėsi 145 km.[4]1996 m. užsidarė geležinkelio atšakos į šiaurę nuo Panevėžio. 2001 m. kovo 25 d. nutrauktas keleivinių eismas siauruoju geležinkeliu Panevėžys–Anykščiai.[5] Vėliau ėmė kurtis kaip istorinis-turistinis traukinys, o Anykščių stotyje pradėta kaupti siaurojo geležinkelio muziejinė ekspozicija.
Paveldo objektas
Panevežio siaurojo geležinkelio depas. Šilumvežiai TU3-002 ir TU2-120, vagonas 3AW.
Siaurasis geležinkelis kartu su stotimis, kelių statiniais yra vertingas istorinis ir kultūrinis objektas. Stočių pastatų kompleksai turi urbanistinę ir architektūrinę vertę. 1996 m. Aukštaitijos siaurojo geležinkelio kompleksas įrašytas į LR nekilnojamų kultūros vertybių registrą.
Valstybės saugomą kompleksą sudaro: bendro 179 km ilgio, 1340 ha apimantys siaurojo geležinkelio ruožai Panevėžys–Biržai, Panevėžys–Rubikiai, Joniškėlis–Linkuva, geležinkelio stotys, gamybiniai pastatai, kelio statiniai. 2003 m. dalis šio komplekso objektų paskelbta kultūros paminklais:
Aukštaitijos siaurukas – kultūrinio turizmo ir laisvalaikio traukinys, kuriuo keliaujant susipažįstama su Aukštaitijos krašto gamtos, istorijos ir kultūros paminklais, transporto inžineriniu paveldu. Kelionę galima derinti su įvairiomis kultūrinėmis programomis: muzikavimu, kulinariniu paveldu, „traukinio apiplėšimu“, kelionėmis dviračiais, vandens pramogomis Pagojės tvenkinyje ir kt. Rengiami reguliarieji reisai, užsakomosios kelionės, edukacinės, šventinės iškylos. Keliautojų traukinius traukia šilumvežiai Tu2.
Reguliarūs edukaciniai reisai – tai trumpos kelionės, organizuojamos gegužės – spalio mėnesiais iš Anykščių geležinkelio stoties.
Darius Liutikas. „Siaurasis geležinkelis Lietuvoje. Anykščių ir Panevėžio siaurukas“. Všį Aukštaitijos siaurasis geležinkelis, 2024. – 392 p.: iliustr. – ISBN 978-609-96443-0-1.
_(http-www.siaurukas.eu-index.php%5Ecid%3D550)_-_panoramio.jpg)
