Joniškėlis
Joniškėlis 56°01′23″š. pl. 24°10′12″r. ilg. / 56.023°š. pl. 24.170°r. ilg. / 56.023; 24.170 (Joniškėlis)
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė	Lietuva
Apskritis	Panevėžio apskritis
Savivaldybė	Pasvalio rajono savivaldybė
Įkūrimo data	1606 m.
Gyventojų (2023)	977
Plotas	2,36 km²
Tankumas (2023)	414 žm./km²
Pašto kodas	LT-39027
Vikiteka	Joniškėlis
Vietovardžio kirčiavimas (2 kirčiuotė) [1] Vardininkas: Joniškė̃lis Kilmininkas: Joniškė̃lio Naudininkas: Joniškė̃liui Galininkas: Joniškė̃lį Įnagininkas: Joniškėliù Vietininkas: Joniškė̃lyje
lenk. Johaniszkiele, rus. Iоганишкели[2]

Joniškėlis – miestas Pasvalio rajono savivaldybėje, į šiaurę nuo kelio  150  Šiauliai–Pakruojis–Pasvalys , 15 km į vakarus nuo Pasvalio. Miesto, apylinkių seniūnijos ir parapijos centras. Veikia biblioteka,^[3] paštas.

Joniškėlio miesto vardas yra mažybinės priesagos -ėlis vedinys iš miesto Joniškis,^[4] t. y. susijęs su asmenvardžiu Jonas. Tačiau nėra aišku, nuo kurio Jono jis pavadintas. Kalbininkas Petras Būtėnas vietovardį kildino iš vietos dvarininkės Johanos Karpienės vardo. Yra versijų, kurios pavadinimą kildina iš Janiškių kaimo arba nuo Joniškio miesto vardo.^[5]. Pats Janiškių kaimas minimas dar 1606 m. dvarininko M. Švobos testamente.

Joniškėlis įsikūręs Mūšos-Nemunėlio žemumoje, abipus Mažupės upės. Pro Joniškėlį eina plentas Šiauliai-Pasvalys. Prie miesto yra Joniškėlio kaimas, molio telkinys.

Nuo XVII a. vidurio žinomas Joniškėlio dvaras, priklausęs Karpiams ir kaimas. 1684 m. pastatyta pirmoji medinė bažnyčia. Miestelis pradėjo kurtis XVII a. pabaigoje – XVIII a. pradžioje. 1736 m. karalius Augustas III suteikė turgų ir 3 metinių prekymečių privilegiją. Ignotas Karpis (1780–1808 m.) testamente įrašė, kad dalis dvaro pajamų būtų skiriama ligoninei ir mokyklai išlaikyti, o jo dvarų valstiečiai paleidžiami iš baudžiavos. Joniškėlio senosiose („mūrinėse“) kapinėse pastatyta Karpių šeimos koplyčia-mauzoliejus.

1808 m. Ignotas Karpis pastatė dviklasę parapinę mokyklą, joje 1811 m. ir 1820 m. mokėsi 46 mokiniai, 1862–1864 m. mokytojavo švietėjas Laurynas Ivinskis. Tai buvo pirmoji mokykla Lietuvoje, kur valstiečių vaikus imta mokyti žemės ūkio pagrindų, žinias siejant su gamybine praktika. 1961 m. įkurta vidurinė mokykla, dab. Joniškėlio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės vidurinė mokykla.

1810 m. įkurta pirmoji Lietuvoje universitetinė kaimo ligoninė, joje dirbo žymus gydytojas, Vilniaus universiteto profesorius Adolfas Abichtas. 1871 m. pastatyta plytinė. XIX a. dvare veikė gelumbės fabrikėlis. 1869 m. įsteigta mokomoji ferma, 1899 m. pertvarkyta į žemės ūkio mokyklą, dab. Joniškėlio Igno Karpio aukštesnioji žemės ūkio ir paslaugų mokykla, nuo 1905 m. prie jos veikė meteorologinė stotis. XIX a. pabaigoje Joniškėlis buvo miestelis Panevėžio apskrityje.^[6]

1897 m. netoli Joniškėlio knygnešys Jurgis Bielinis spausdino nelegalų laikraštėlį „Baltasis erelis“.

Joniškėlis 1915–1919 m. buvo apskrities, vėliau, iki 1950 m. valsčiaus centras. 1919 m. Joniškėlyje vyko atkaklios kovos su Raudonąja armija, kovojo Joniškėlio partizanai (vadas Petras Jurgaitis), iš jų buvo įkurtas Joniškėlio partizanų mirties batalionas, 1919 m. gruodžio 10 d. pertvarkytas į Devintąjį pėstininkų pulką. Iki II pasaulinio karo veikė 1924 m. įkurta pieninė, vandens malūnas, dvaro pastatuose veikė Lietuvos žemdirbystės mokslinių tyrimų instituto bandymų stotis.^[7]

1916 m. vokiečių kariuomenė nutiesė 600 mm pločio siaurojo geležinkelio ruožą Gubernija–Pasvalys. 1921 m. ruožas pratęstas nuo Gubernijos iki Šiaulių, 1922 m. – nuo Pasvalio iki Biržų. 1935 m. Šiaulių–Biržų ruožas praplatintas iki 750 mm. 1937–1938 m. nutiestas ruožas Panevėžys–Joniškėlis, Antrojo pasaulinio karo metais – Joniškėlis–Žeimelis. Joniškėlis iki XX a. devinto dešimtmečio buvo svarbus siaurojo geležinkelio centras. 1940 m. įsteigta biblioteka.

Pokario metais Joniškėlio apylinkėse veikė Prisikėlimo apygardos, Kunigaikščio Žvelgaičio partizanų rinktinės Lietuvos partizanai.

1950 m. Joniškėlis gavo miesto teises. 1950–1959 m. Joniškėlio rajono centras. 1949 m. įkurtas lopšelis-darželis, 1953 m. kultūros namai.

2005 m. patvirtintas Joniškėlio herbas. Yra sakralinės muzikos ansamblis.

Klasicizmo ir baroko architektūros bruožų turinti Joniškėlio Švč. Trejybės bažnyčia, pastatyta 1792 m., statybą inicijavo dvarininkas I. Karpis – vienbokštė, stačiakampio plano, trinavė bazilika. Bažnyčios viduje kryžminiai skliautai, vertingi paveikslai: „Šv. Antanas“ 1853 m., „Šv. Jurgis“, 1857 m., „Šv. Ignotas“, „Šv. Dominykas“, abu XVIII a., „Apaštalas Baltramiejus“ XIX a. pradžioje, „Šv. Pranciškus ir Kristus“, „Šv. Baltramiejus“, abu XIX a., altorėlis su Švč. Mergelės Marijos paveikslu, XIX a. Šventoriuje – medinis kryžius su 4 evangelistų bareljefais 1930 m.

Joniškėlio geležinkelio stotis – siaurojo geležinkelio stotis, veikusi Joniškėlyje 1915–1996 m. Stoties pastatas, prekių sandėlis, ūkinis pastatas, tiltas per Mažupę, semaforai, 3 peronai, iešmai ir 7 stoties keliai – inžinerinio paveldo paminklas, valstybės saugomo siaurojo geležinkelio komplekso dalis.

Parapinė mokykla, statyta 1808 m., ligoninė – 1811 m., abiejų architektas J. Šantyras, ligoninės 1860 m. rekonstrukcijos architektas Nikolajus Čiaginas.

Buvusio XVIII a. pabaigos – XIX a. pabaigos dvaro sodyboje išlikę:

• klasicistiniai senieji rūmai, statyti XVIII a. pabaigoje, rekonstruoti XIX a. antroje pusėje,
• naujieji rūmai, statyti XIX a. antroje pusėje,
• oficina, vandens malūnas, abu XVIII a. pabaigoje,
• karvidė, 1871 m.,
• du svirnai, statyti XVIII a. pabaigoje ir XIX a. pabaigoje,
• du kumetynai, abu XIX a.,
• istorizmo krypties ratinė, kalvė, rūkykla, sodininko namas, oranžerijos liekanos, visi XIX a. pabaigoje, vokiečių archit. F. Lemannas.
• Mišraus plano parkas, įkurtas XVIII a. pabaigoje, išplėstas XIX a. pabaigoje.^[8]

Demografinė raida tarp 1841 m. ir 2021 m.
1841 m.	1865 m.*[2]	1897 m.sur.	1923 m.sur.[9]	1959 m.sur.	1970 m.sur.[10]	1974 m.
100	90	670	568	2 592	1 871	1 800
1976 m.[11]	1979 m.sur.[12]	1989 m.sur.[13]	2001 m.sur.[14]	2011 m.sur.[15]	2021 m.sur.[16]	-
1 800	1 776	1 585	1 477	1 201	1 026	-
* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.
Demografinės raidos histograma

Joniškėlyje gimė:

• Vytautas Misevičius (1924–1994), rašytojas, prozininkas
• Albertas Jonas Kerelis (1926–2003), architektas
• Vytautas Kalinauskas (1929–2001), grafikas, tapytojas, scenografas
• Vidmantas Jonas Jokūbaitis (g. 1938 m.), statybos inžinierius, technologijos mokslų daktaras
• Romualdas Ozolas (1939–2015), filosofas, visuomenės ir politinis veikėjas
• Jonas Čepulis (1939–2015), boksininkas
• Algirdas Dembinskas (1939–2016), psichiatras, medicinos pedagogas
• Zenonas Vegelevičius (1951–2023), karinis veikėjas, pulkininkas
• Vida Stasiūnaitė (g. 1953 m.), ekonomistė, visuomenės ir politinė veikėja
• Gintarė Karaliūnaitė (g. 1978 m.), pop dainininkė

Joniškėlio kapinėse palaidoti:

• Antanas Bortkevičius (1835–1894), klebonas, religinių raštų rengėjas
• Kazimieras Vitartas (1893-1919), Joniškėlio partizanų bataliono karininkas

Joniškėlyje dirbo:

• Adolf Abicht (1793–1860) Vilniaus universiteto profesorius, buvo paskirtas dirbti Joniškėlio ligoninės gydytoju.
• Laurynas Ivinskis (1810–1881) mokytojavo Joniškėlio parapinėje mokykloje.
• Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis (1852–1916) bendradarbiavo leidžiant ir platinant lietuvišką spaudą.

1865–1901 m., su pertraukomis miestelyje gyveno rašytoja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė (1861–1943), mieste išlikęs namas, kuriame 1866–1909 m. ji gyveno.

• 
  Joniškėlio geležinkelio stotis
• 
  Gabrielės Petkevičaitės-Bitės namas Joniškėlio bažnyčios šventoriuje
• 
  Tvenkinio sala ir Šv. Trejybės bažnyčia
• 
  Joniškėlio estrada
• 
  Joniškėlio poilsio zona
• 
  Vytauto Didžiojo ąžuolas
• 
  Antkapinė lentelė Kazimierui Vitartui Joniškėlių partizanų būrio vadui
• 
  Atminimo lenta nacionalinio atgimimo žadintojams Jonui Leonui Petkevičiui ir Gabrielei Petkevičaitei-Bitei ant Joniškėlio ligoninės sienos
• 
  Joniškėlio bažnyčia, atvirukas, trečias XXa. dešimtmetis
• 
  Šalia senosios Joniškėlio geležinkelio stoties 1930 m.

• Joniškėlis. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 702 psl.

• Audžiau abrūsėlį: Joniškėlio etnografinio ir pagyvenusių žmonių kolektyvo „Abrūsėlis“ veiklos 40-mečiui / Bronislava Černiauskienė. – Panevėžys: Nevėžio spaustuvė, 2004. – 57 p.: iliustr. – ISBN 9955-450-57-6
• Joniškėlis / Eugenijus Petrovas, Algimantas Garliauskas. – Vilnius: Akstis, 2007. – 943 p.: iliustr. – ISBN 978-9986-759-35-5

• Joniškėlio miesto svetainė
• Istorija ir žemėlapiai Archyvuota kopija 2006-06-29 iš Wayback Machine projekto.

Aplinkinės gyvenvietės
	Linkuva – 15 km	Narteikiai – 3,8 km	Gustoniai – 5 km BIRŽAI – 41 km
	PAKRUOJIS – 16 km ŠIAULIAI – 55 km		PASVALYS – 15 km
	Katkūnai – 5 km	Pamažupiai – 2,5 km	Pušalotas – 11 km

Ž • A • R Lietuvos miestai Apskričių centrai ALYTUS – KAUNAS – KLAIPĖDA – MARIJAMPOLĖ – PANEVĖŽYS – ŠIAULIAI – TAURAGĖ – TELŠIAI – UTENA – VILNIUS Savivaldybių centrai Anykščiai – Birštonas – Biržai – Druskininkai – Elektrėnai – Gargždai – Ignalina – Jonava – Joniškis – Jurbarkas – Kaišiadorys – Kalvarija – Kazlų Rūda – Kėdainiai – Kelmė – Kretinga – Kupiškis – Lazdijai – Mažeikiai – Molėtai – Naujoji Akmenė – Neringa – Pagėgiai – Pakruojis – Palanga – Pasvalys – Plungė – Prienai – Radviliškis – Raseiniai – Rietavas – Rokiškis – Skuodas – Šakiai – Šalčininkai – Šilalė – Šilutė – Širvintos – Švenčionys – Trakai – Ukmergė – Varėna – Vilkaviškis – Visaginas – Zarasai Kiti miestai Akmenė – Ariogala – Baltoji Vokė - Daugai – Dūkštas – Dusetos – Eišiškės – Ežerėlis – Garliava – Gelgaudiškis – Grigiškės – Jieznas – Joniškėlis – Kavarskas – Kybartai – Kudirkos Naumiestis – Kuršėnai – Lentvaris – Linkuva – Nemenčinė - Obeliai – Pabradė – Pandėlys – Panemunė – Priekulė – Ramygala – Rūdiškės – Salantai – Seda – Simnas – Skaudvilė – Smalininkai – Subačius – Šeduva – Švenčionėliai – Tytuvėnai – Troškūnai – Užventis – Vabalninkas – Varniai – Veisiejai – Venta – Viekšniai – Vievis – Vilkija – Virbalis – Žagarė – Žiežmariai