Akmenė
Akmenė – miestas Akmenės rajono savivaldybėje , 12 km į pietvakarius nuo Naujosios Akmenės , Dabikinės dešiniajame krante. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Yra Akmenės Šv. Onos bažnyčia (pastatyta 1912 m.) ir parapija, stovi Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio paminklas (pastatytas 1928 m., inžinierius Klaudijus Dušauskas-Duž , 1948 m. naktį sovietų susprogdintas, 1988 m. rudenį atkasus paminklo fragmentus atstatytas). Veikia Akmenės gimnazija , biblioteka, vaikų lopšelis-darželis „Gintarėlis“, paštas, bebrų muziejus.
Nepriklausomybės 10-mečio paminklas
Etimologija
Akmenės herbas , iškaltas miesto aikštėje stovinčiame akmenyje
Labiausiai tikėtina, kad miesto pavadinimas yra kilęs nuo žodžio „akmuo“. Nors į šiaurę nuo miesto teka upelis Akmenupis , tačiau neaišku, ar miestas perėmė upelio pavadinimą, ar atvirkščiai, todėl hidroniminė vietovardžio kilmė yra neaiški.[ 3]
Nors kai kurie šaltiniai nurodo, kad iki XVII a. miestelis vadinosi Dabikine (pagal Dabikinės upelį), tačiau tai nėra tikslu, kadangi istoriniai šaltiniai mini Dabikinės dvarą , esantį už 4 km nuo Akmenės.
Geografija
Netoli Akmenės eina kelias 156 Naujoji Akmenė –Venta . Artimiausia geležinkelio stotis pastatyta Alkiškiuose .
Istorija
Miestelis pažymėtas (Okmiany ) žemėlapyje A new map of the Northern States containing the Kingdoms of Sweden, Denmark, and Norway , 1790 m.
Akmenės dvaras , priklausęs Kęsgailoms , pirmą kartą minimas 1511 m. Ldk Žygimantas Senasis 1531 m. Didžiųjų Dirvėnų seniūnams leido statyti miestelį, vadintą Dabikine (iki XVII a.) ir jame rengti turgus. Suformuotame pagal Valakų reformos nuostatus miestelyje 1561 m. jau buvo aikštė, 3 gatvės, 82 sklypai, 28 smuklės (karčemos), medinė bažnyčia.
1592 m. suteikta miesto teisė. 1596 m. įsteigta parapija, funduota nauja bažnyčia ir įkurta parapinė mokykla. Nuo XVII a. – valsčiaus centras. Miestelį XVII a. viduryje bei 1705 m. sunaikino švedai . Po karų ir 1710 –1711 m. maro nebeliko gyventojų.
1754 m. vėl suteikta turgaus ir 4 mugių privilegija. 1792 m. Akmenei suteiktos savivaldos teisės ir miesto herbas . XIX a. Akmenė – Šiaulių apskrities miestelis, valsčiaus centras.[ 4] 1908 m. Akmenės apylinkėse nukrito meteoritas . 1937 m. įkurta biblioteka. 1941 m. Akmenėje įkurtas pirmasis Lietuvos kolūkis .
Pokario metais apylinkėse veikė Prisikėlimo apygardos, Kunigaikščio Žvelgaičio partizanų rinktinės Lietuvos partizanai.
1956 m. gruodžio 28 d. pakartotinai suteiktos miesto teisės. 1989 m. vietoje 1948 m. susprogdinto Akmenėje atstatytas Lietuvos nepriklausomybės paminklas .[ 5] 1992 m. patvirtintas naujasis Akmenės herbas . 2012 m. įkurta Akmenės LEZ .
2015 m. vasaros pabaigoje įgyvendintas infrastruktūros ir gyvenamosios aplinkos plėtros projektas. Iš pagrindų pertvarkyta centrinė miesto aikštė, rekonstruotos aplinkinės gatvės.[ 6] Miesto centras atpažįstamas iš paliktų augti medžių, o didžiausi pasikeitimai – trinkelėms ir akmenimis išgrįsta erdvė su dviem lygiagrečiai nusitęsiančiomis eilėmis lauko riedulių, kurie tapę poilsiui skirtų suolų atramomis. Didžiausias akmuo – su iškaltu Akmenės herbu .
Gyventojai
Tautinė sudėtis
Akmenės bažnyčia
Akmenės krašto muziejus [ 20]
Kultūros namai
Žymūs žmonės
Mieste palaidotas kalbininkas Kalikstas Kasakauskis (~1792–1866), 1832 m. išleidęs originalią lietuvių kalbos gramatiką.
Liudvikas Jakavičius (1871–1941), spaudos darbuotojas, teatro veikėjas.
Ona Šimaitė (1894–1970), Pasaulio tautų teisuolė , Vilniaus universiteto bibliotekininkė.
Juozas Miltinis (1907–1994), teatro režisierius, aktorius.
Jonas Antanavičius (1934–2015), dainininkas, tenoras.
Romualdas Rakauskas (1941–2021), fotožurnalistas.
Vytautas Basys (g. 1944 m.), gydytojas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
Regina Tamulaitienė (g. 1948 m.), pedagogė, istorikė.
Jonas Čepinskis (g. 1949 m.), ekonomistas, habilituotas socialinių mokslų daktaras.
Leta Dromantienė (g. 1958 m.), pedagogė, istorikė, humanitarinių mokslų daktarė.
Saulius Stripeika (g. 1966 m.), buvęs valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas, viceministras.
Remigijus Kazilionis (g. 1969 m.), žurnalistas, redaktorius.
Aidas Preikšaitis (g. 1970 m.), futbolo žaidėjas.
Nerijus Radžius (g. 1976 m.), futbolo žaidėjas.
Sportas
Galerija
Šaltiniai
↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas . – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1 . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2 .
↑ 2,0 2,1 Географическо-статистический словарь Российской империи , T. 3 (Лаарсъ — Оятъ). СПб, 1867, 612 psl.
↑ Aleksandras Vanagas . „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 16
↑ Okmiany . Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich , T. VII (Netrebka — Perepiat). Warszawa, 1886, 425 psl. ( lenk. )
↑ Akmenė . Visuotinė lietuvių enciklopedija , T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 231 psl.
↑ Akmenės aikštė – akmeninė
↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи . – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys . Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
↑ Akmenė . Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija , T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 31 psl.
↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys) . Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
↑ Akmenė . Lietuviškoji tarybinė enciklopedija , I t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1976. T.I: A-Bangis, 108 psl.
↑ Akmenė . Tarybų Lietuvos enciklopedija , T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 28
↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys) . Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys) . Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
↑ Šiaulių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai . Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai . Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai . Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
↑ 2011 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2015-04-02 iš Wayback Machine projekto.
↑ 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2015-09-24 iš Wayback Machine projekto.
↑ http://www.akmenesmuziejus.lt
Literatūra
Nuorodos