Daugai – miestas Alytaus rajono savivaldybėje, 22 km į rytus nuo Alytaus ir tiek pat į šiaurės vakarus nuo Varėnos, 1 km į pietus nuo plento 128Naujieji Valkininkai–Daugai–Alytus. Seniūnijos centras, didžioji dalis miesto yra Daugų I seniūnaitijoje, mažoji dalis – Daugų II seniūnaitijoje. Urbanistikos paminklas. Miesto planas linijinis, su ryškiais stačiakampio plano elementais. Centrinė dalis, suformuota apie 1560 m., išplėsta 1928 m. stačiakampio plano su stačiakampe aikšte, suformuota XVI a. antroje pusėje) ir trapecine aikšte, suformuota XX a. pirmoje pusėje. Namai daugiausia vienaukščiai (XX a. pirmos pusės).
Stovi Daugų Dievo Apvaizdos bažnyčia (romantizmo laikotarpio su modifikuotos gotikos elementais, pastatyta 1862 m.),[3] senoji mūrinė Daugų sinagoga (1955 m. paversta kultūros namais). Yra biblioteka, paštas, kultūros centras, poliklinika, palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė, vaistinė. Stūkso Daugų piliakalnis. Senojoje miesto dalyje stūkso Šventapetrio kalnas – medžiais apaugęs, kadaise buvęs piliakalnis, ant kurio pastatyta pirmoji Daugų bažnyčia (dabar ją mena medinis kryžius). Daugų kapinėse, prieš centrinis vartus – lietuvių partizanų kapas (1990 m. perkelti pokariu žuvusių partizanų palaikai, taip pat 1920 m. žuvusiems savanoriams) ir paminklas – ąžuolinis kryžius (1992 m.). Išlikusios senosios žydų kapinės (1,8 ha netaisyklingo ovalo ploto, veikė iki II pasaulinio karo).
Liaudies etimologija mena padavimą. Jau Mindaugo laikais čia buvę daug sodybų. Aplinkui augo daug girių, kuriose knibždėjo daug žvėrių ir paukščių. Palaukėse driekėsi derlingos žemės. O pačiame šių šimtamečių girių viduryje tyvuliavo ežeras, nepaprastai gilus ir žuvingas. Gyventojams čia buvęs tikras rojus: laukuose gerai derėjo javai, žvėrių miškuose užteko kailiams ir drabužiams, užteko medaus ir žuvies. Vėliau miestelis įkurtas ir pavadintas nuo žodžio daug – Daugais.
Kita legenda byloja, kad trys Daugio galiūnai sūnūs nuskendę Didžiulio ežere. Jie plėšydavę tinklus ir gąsdindavę žvejus. Pastarieji išlikdavę sveiki ir gyvi tik tuo atveju, jeigu kuris nors spėdavęs sušukti: „Vardan Dievo Tėvo, piktieji Daugai, atstokit!“.[5]
1941 m., 1945 m. ir 1949 m. iš Daugų ištremta 10 gyventojų. Nuo 1945 m. pradžios valsčiuje veikė didelis Lietuvos partizanų dalinys, vėliau sudaręs Dainavos apygardos Geležinio Vilko rinktinės branduolį, 1949–1952 m. – Kazimieraičio rinktinė, iki 1949 m. Kalesninkų miške, buvo Pietų Lietuvos srities partizanų štabas.
Ankstyvuoju sovietmečiu buvo rajono centras. 1956 m. gruodžio 28 d. pakartotinai suteiktos miesto teisės. Buvo tarybinio ūkio-technikumo centrinė gyvenvietė. Veikė meno mokykla (nuo 1980 m.), taikomojo sporto mokykla, irklavimo bazė.
Dauguose yra lentpjūvės, medžio apdirbimo įmonės, malūnas.
Gyventojai
1662 m. Dauguose buvo 59 sodybos, 217 gyventojų, 1738 m. – 32 šeimos. XIX a. pabaigoje Dauguose gyveno 1288 žmonės, iš jų 511 – žydų tautybės. Iki 1905 m. gyventojų dar padaugėjo iki 1630.
↑Daugai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, II t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1977. T.II: Bangladešas-Demokratinis, 585 psl.
↑Vincas Brazauskas, Algimantas Miškinis ir kt. Daugai 1. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 393