Elektrėnai
Elektrėnai – miestas Lietuvos vidurio rytuose, 47 km į vakarus nuo Vilniaus , prie automagistralės A1 Vilnius –Kaunas –Klaipėda . Elektrėnų savivaldybės ir seniūnijos centras.
Yra socialinės globos namai, vaikų globos namai, kultūros ir sporto centrai, 1976 m. atidaryti Elektrėnų ledo rūmai , 1989 m. atidarytas 50 m ilgio baseinas . 1973 m. atidarytas atrakcionų parkas „Vaikų pasaulis“.[ 2] [ 3] 2012 m. uždarytas, 2019 m. išardytas (palikti keli atrakcionai).
Elektrėnų kompleksas
Elektrėnų marios
Etimologija
Elektrėnai – pramoninis vietovardis . 1962 m. balandžio 19 d. gyvenvietė pavadinta elektros vardu su lietuviška priesaga -ėnai .[ 4] Miestas kūrėsi aplink šiluminę jėgainę , tada didžiausią elektrinę Lietuvoje .
Geografija
Elektrėnų bažnyčia
Elektrėnai įsikūrę specialiai elektrinei aušinti suformuotų Elektrėnų marių šiaurinėje pakrantėje, prie magistralės A1 Vilnius –Kaunas –Klaipėda . Mieste yra 3 seniūnaitijos:
Centro seniūnaitija: Elektrėnų miesto Šviesos g. 22 ir 26 namai, Trakų g., Draugystės g. poriniai (nuo 20) ir neporiniai (nuo 9) namai;
Naujamiesčio seniūnaitija: Elektrėnų miesto Šarkinės g., Atgimimo a., Alinkos g., Aukštamiškio g., Ąžuolyno g., Budinės g., Dubijos g., Dvaro g., Ginėjos g., Grigaičių g., Pušų g., Raistinės g., Sabališkių g., Samanykščio g., Šaltinio g.;
Senamiesčio seniūnaitija: Elektrėnų miesto Šviesos g. (išskyrus 22 ir 26 namus), Sodų g., Taikos g., Draugystės g. 1–8 ir poriniai nuo 10 iki 18 namai, Rungos g., Elektrinės g., Obenių g., Žvejų g., Pušų g., Marių g.
Istorija
Skulptūra „Himnas darbui“ (1975)
Elektrėnų ledo rūmai
2007 m.
1960 m. laukuose pradėjus statyti šiluminę jėgainę įkurti Elektrėnai, statyti kaip šiluminės elektrinės darbuotojų gyvenvietė. Jėgainei reikiant vandens, netoliese užtvenkta Strėva ir užlieti čia buvę Perkūnkiemio , Raistinės , iš dalies – Kakliniškių ir Šarkinės kaimai.[ 5] 1960 m. birželio 29 d. pakloti pirmojo namo pamatai. Gyvenvietė pastatyta bendrojo plano, joje vyrauja blokiniai namai, autoriai – architektai Kazimieras Bučas ir Birutė Kasperavičienė .
1961 m. liepos 18 d. iškilmingai padėtas kertinis Lietuvos elektrinės akmuo. 1962 m. balandžio 19 d. Elektrėnai tapo miesto tipo gyvenviete . 1962 m. paleistas pirmasis 150 MW energetinis blokas, 1972 m. paleistas aštuntasis (300 MW).
1968 m. Elektrėnuose įvyko pirmasis Lietuvoje (ir antrasis Baltijos šalyse) džiazo festivalis „Jaunystė 68”. 1977 m. įkurtas Elektrėnų literatūros ir meno muziejus .
Elektrėnų miesto Sabališkių kapinėse saugoma Sabališkių koplyčia (XIX a. vid.), kurioje palaidoti gretimo Abromiškių dvaro savininkai. 1995 m., pažymint penkerių metų atkurtos Lietuvos Nepriklausomybės sukaktį, pastatyta Elektrėnų Švč. Mergelės Marijos koplyčia . 1996 m. pastatyta Elektrėnų Švč. Mergelės Marijos Kankinių Karalienės bažnyčia .
1999 m. patvirtintas Elektrėnų herbas . Miesto himnu laikoma daina „Elektrėnų žiburiai “, muzika Eduardo Balsio , žodžiai Stasio Žlibino [ 6] [ 7] [ 8] .
Švietimo ir ugdymo įstaigos
Gyventojai
Tautinė sudėtis
Žymūs žmonės
Ledo ritulininkai
Sportas
Nuo 2015 m. Elektrėnų savivaldybės teritorijoje kasmet vyksta Lietuvos automobilių ralio čempionato „Elektrėnų ralio “ etapai asfalto ir žvyro dangomis.[ 19]
Elektrėnuose nuo 1972 m. organizuojamas tradicinis bėgimas „Aplink Elektrėnų marias“[ 20]
Galerija
Jėgos aitvarų sportas Elektrėnų mariose
Proginis ženklas Elektrėnų žiede
2018 m.
Elektrėnų „Versmės" gimnazija
Elektrėnų bažnyčia
Elektrėnų pontoninė prieplauka naktį
50 metrų sportinis plaukimo
baseinas
Elektrėnų baseinas
2018 m. gruodį Elektrėnuose įrengtas
diskgolfo parkas
Pontoninė prieplauka mariose
[ 22]
Šaltiniai
↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas . – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1 . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2 .
↑ ELEKTRĖNŲ ATRAKCIONŲ PARKAS. VAIKYSTĖ BAIGĖSI…
↑ INETA BRICAITĖ. ELEKTRĖNAI – SOVIETINIAI GRIUVĖSIAI ARBA MODERNUS KURORTAS
↑ Aleksandras Vanagas . „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 64
↑ Kęstutis Vaškelis. Turisto atlasas. – Vilnius, Mintis, 1994. // psl. 241
↑ Balsys, Eduardas. Elektrėnų žiburiai. [Chorui su akomp.]. Zodž. St. Žlibino. Švyturys , 1964, Nr. 2, p. 4 (virš.)
↑ "Savivaldybių žinios" Archyvuota kopija 2016-04-24 iš Wayback Machine projekto., Nr. 18 (720), 2015 m., viršelis, p. 4
↑ Jubiliejus Elektrėnuose: pamoka, kaip reikia švęsti
↑ Elektrėnai . Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija , T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 470 psl.
↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys) . Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
↑ Elektrėnai . Lietuviškoji tarybinė enciklopedija , III t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.III: Demokratinis-Garibaldžio, 291 psl.
↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys) . Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
↑ Elektrėnai . Tarybų Lietuvos enciklopedija , T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 502
↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys) . Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
↑ Vilniaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai . Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai . Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
↑ 2011 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2021-10-28 iš Wayback Machine projekto.
↑ 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2016-03-06 iš Wayback Machine projekto.
↑ DHL Rally Elektrėnai
↑ Elektrėnai: [Vievis, Semeliškės, Kietaviškės, Pastrėvys, Beižionys, Kazokiškės, Gilučiai / Mizeras, Vytautas, Ickevičius, Augustinas, Gudelienė, Danutė,Tidikienė, Laima, Palčiauskas, Vilmantas, Valiukienė, Elvyra,Tamošiūnienė, Veronika]. – Vilnius, 2006. – 498, [2] p., [14] iliustr. lap.: iliustr.
↑ Tarptautinis bendradarbiavimas , elektrenai.lt
↑ Pontoninė prieplauka Elektrėnų mariose regionunaujienos.lt Archyvuota kopija 2020-11-26 iš Wayback Machine projekto.
Elektrėnai . Mūsų Lietuva , T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 505 psl.