Labiausiai žinomas dėl prie miesto buvusios Ignalinos AE (6 km nuo miesto; atidaryta 1983 m. pabaigoje, uždaryta 2009 m. pabaigoje). Planuota šalia buvusios atominės elektrinės pastatyti naująją Visagino atominę elektrinę.
Etimologija
LKP CK sekretorius Algirdas Ferensas minėjo tokius svarstytus naujojo miesto vardus: Aukštaičiai, Aušrinė, Broluva (analogija su Bratsko miestu, išaugusiu prie gigantiškos hidroelektrinės ant Angaros upės), Galiūniškis, Galiūnai, Liaudėnai, Drauguva, Šviesūnai, Tarybiškės (analogija su Sovetsko miestu Kaliningrado srityje, buvusia Tilže), Gražuoliai, Sėliai, Taikūnai (analogija su gyvenviete Mirnu, deimantų sostine Jakutijoje), Saulėnai, Saulėtekiai, Uranija, Gabija.[2]
Pavadinimo pasirinkimą sąlygojo ir kalbiniai ypatumai. Norėta, kad jį būtų galima lengvai ištarti rusiškai ir daugeliu kitų kalbų. Pasirinkta Atomava, kurį esą ir japoniškai nesunkiai būtų galima ištarti. Tačiau vėliau buvo nutarta miestą pavadinti Sniečkumi – Lietuvos TSKP funkcionieriaus Antano Sniečkaus (1903–1974) garbei. Toks pavadinimas patvirtintas 1977 m. rugsėjo 26 d. LTSR AT prezidiumo įsaku.
1992 m. rugsėjo 22 d. Aukščiausiosios Tarybos nutarimu miestas pervadintas Visaginu pagal greta telkšantį Visagino ežerą (vandenvardinis vietovardis) ir anksčiau čia buvusį Visagino palivarką. Kiti labiausiai svarstyti variantai buvo Drūkšiai ir Sėliai.
Geografija
Miestą supa miškai, jis yra labiausiai į rytus nutolęs Lietuvos miestas. Prie miesto yra Latvijos ir Baltarusijos sienos. Pietuose telkšo Visagino ežeras, pietvakariuose – Kukuižės ežeriukas.
Autobusu galima nuvažiuoti į Vilnių, Kauną, Uteną, Daugpilį ir aplinkinių rajonų gyvenvietes. Prie miesto eina 113Dūkštas–Visaginas taip pat 177Visaginas–Ignalinos AE. Po miestą kursuoja 8 maršruto autobusas (Gel. stotis – Taikos pr. – Energetikų g. – Jaunystės g. – Santarvės g. – Parko g. – Kosmoso g.). Keleivius mieste veža už fiksuotą kainą žiediniu maršrutu važinėjantys taksi automobiliai (mikroautobusai iki 8 sėdimų vietų, taip pat ir keli lengvieji automobiliai). Keleiviai įlipa ar išlipa daugiausiai autobusų stotelėse; į automobilį vairuotojas priima keleivių tiek, kiek yra sėdimų vietų. Pavasario – rudens periodu organizuojami priemiestinių autobusų reisai į sodininkų bendrijas ir kapines (4 maršrutai).
Istorija
Dabartinėje Visagino teritorijoje anksčiau buvo keli kaimai. Pradėjus Ignalinos AE statybas, pradėti kurti ir naujo miesto planai. 1975 m. vasarą jėgainės statybininkai atvilko ir prie pirmųjų daugiabučių namų pamatų pastatė didžiulį riedulį, kurio kontūrai daug kam primena Lietuvą. Šis riedulys tapo kertiniu miesto akmeniu, o diena (rugpjūčio 10 d.), kai jis čia buvo pastatytas, paskelbta miesto gimimo diena. Gyvenvietės projektą parengė architektas V. Akutinas.
Visaginas (tuometinis Sniečkus) buvo plečiamas, kadangi Ignalinos AE galėjo turėti net keturis reaktorius. Dalis suplanuoto miesto taip ir liko nepastatyta. 1977 m. rugsėjo 26 d. Sniečkus tapo miesto tipo gyvenviete, pakartotinai jos teisės patvirtintos 1984 m. gegužės 29 d. 1984 m. išvakarėse paleistas pirmasis Ignalinos AE reaktorius.
Atgavus nepriklausomybę buvo įkurta Visagino savivaldybė, suteiktos miesto teisės. 1992 m. rugsėjo 22 dieną LR Aukščiausiosios Tarybos nutarimu grąžintas Visagino pavadinimas – toks pavadinimas buvo vieno iš kaimų, stovėjusių šioje vietoje iki juos griaunant ir statant miestą.
Nepriklausomybės laikotarpiu mieste pradėti rengti country muzikos festivaliai „Visagino Country“, pastatytos šventovės stačiatikiams ir katalikams. Miestas buvo tapęs populiariu dėl žemų būstų kainų, todėl nemažai pensijinio amžiaus žmonių persikeldavo gyventi į Visaginą.
1992–1995 m. mieste buvo įvestas tiesioginis Vyriausybės valdymas. 1995 m. suteiktos miesto teisės. 1996 m. patvirtintas Visagino herbas.
Net ir po reaktorių sustabdymo Ignalinos atominė elektrinė lieka didžiausia regiono įmonė, kurioje dirba dirba daugiau kaip 2000 darbuotojų. Įmonės misija – saugiai ir laiku įgyvendinti analogų pasaulyje neturintį projektą – racionaliai naudojant išteklius nutraukti atominės elektrinės su RBMK tipo reaktoriais eksploatavimą.
1992 m. įsteigta UAB „Kogus“, gaminanti sušaldytus pusgaminius (koldūnus, virtinius, lietinius blynelius ir kita produkcija su įvairiais įdarais). Įmonės produkcija gerai žinoma Lietuvos vidaus rinkoje, taip pat didelė produkcijos dalis eksportuojama į užsienį. Pagrindiniai partneriai Lietuvoje yra stambiausi prekybos tinklai, tokie kaip: MAXIMA LT, UAB; UAB „Palink“; UAB „Norfos mažmena“; UAB „RIMI LIETUVA“ ir kt. Įmonėje dirba apie 90 darbuotojų.
1997 metais Visagine, bankrutavusio „Trilypio“ siuvimo fabriko patalpose, įsikūrė vokiečių kapitalo vyriškų kostiumų siuvimo bendrovė „Visatex“. Per metus „Visatex“ pasiuva apie 200 tūkst. vyriškų kostiumų. Lietuvoje lieka tik maždaug 2 proc. bendrovės produkcijos – juos įmonė pagal užsakymus siuva „Aprangai“. Likę gaminiai eksportuojami į Europos Sąjungos šalis. Didžiausi „Visatex“ užsakovai – Ispanijos, Vokietijos, Švedijos bei Suomijos įmonės. Fabrike dirba 600–650 darbuotojų.
Nuo 2006 metų Visagino pramoninėje zonoje, Karlų kaime, veikia baldų gamykla „Visagino linija“, priklausanti lietuviško kapitalo koncernui SBA. Pagaminta produkcija yra eksportuojama ir parduodama Vakarų ir Rytų Europoje, Šiaurės Amerikoje, Tolimuosiuose Rytuose, Japonijoje. Pagrindinis UAB „Visagino linija“ klientas ir partneris yra koncernas IKEA, kuriam gaminami keleto tipų skirtingų apdailų svetainės stalai, komodos bei įvairių tipų lentynos. Įmonėje dirba apie 650 darbuotojų.
Visagine įsikūrusios kelios statybos, metalo konstrukcijų, betono ir gelžbetonio gaminių gamybos įmonės.
Sovietiniais metais buvo statomi daugiausiai tarnybiniai daugiabučiai, kuriuose buvo apgyvendinami elektrinės darbuotojai. Jie buvo atsiųsti iš kitų Sovietų Sąjungos pakraščių, daugiausia rusų, kadangi Lietuvoje nebuvo daug AE specialistų.
Šiuo metu daugumą sudaro rusai, o lietuviai – didžiausia tautinė mažuma. Gana nemažai yra baltarusių, lenkų, ukrainiečių, o kitų tautybių gerokai mažiau. Rusų kalba Visagine – „lingua franca“ (bendruomenės kalba). Visagine užrašai bei dokumentai neretai rašomi ir rusų kalba. Visaginas yra vienintelis miestas Lietuvoje, kuriame rusakalbiai gyventojai sudaro daugumą.
Referendumo dėl stojimo į ES metu balsuota gana pasyviai, didesnė dalis gyventojų balsavo „už“.[11]
Nuo 1990 metų, pastaruosius tris dešimtmečius mieste gyventojų skaičius sparčiai mažėjo. Palyginimui, 1989 metais mieste gyveno 32 438 žmonės, 2010 metais 23 790, o 2020 metais – 18 024 žmonės[14]. Prijungus prie Visagino savivaldybės dalį Ignalinos rajono teritorijos, atsirado kaimo gyventojų.
2017 m. čia filmuotas Olgos Černovaitės dokumentinis filmas apie Visaginą – „Drugelio miestas“.[16]
2018 m. vasarą Visagine buvo filmuotas HBO mini-serialas „Černobylis“.[17] Serialo kūrėjus sudomino jau nebeveikianti Ignalinos atominė elektrinė, kurioje buvo įdiegtas toks pat reaktorius (RBMK) kaip ir Černobylio atominėje elektrinėje.[18]
Po išskleistais sparnais: iš Visagino ir apylinkių kultūros istorijos: 1970–2008 (autorius Algirdas Kavaliauskas). – Utena: Utenos Indra, 2009. – 311 p.: iliustr. – ISBN 978-609-8004-31-1
Europos miestai: Visaginas: albumas (sud. Tatjana Bogdanovič). – Vilnius: Sapnų sala, 2009. – ISBN 978-9955-611-50-9
Visaginas: bibliografijos rodyklė, 1975–2009 / Visagino viešoji biblioteka. – Utena: Utenos Indra, 2010. – 600 p. – ISBN 978-609-8004-53-3