PROFILPELAJAR.COM

Kitos reikšmės – Žeimelis (reikšmės).

Žeimelis

56°16′30″š. pl. 23°59′49″r. ilg. / 56.275°š. pl. 23.997°r. ilg.

Apskritis

Šiaulių apskritis

Savivaldybė

Pakruojo rajono savivaldybė

Seniūnija

Žeimelio seniūnija

Gyventojų

709

Vikiteka

Žeimelis

Vietovardžio kirčiavimas (2 kirčiuotė) ^[1]
Vardininkas:	Žeimẽlis
Kilmininkas:	Žeimẽlio
Naudininkas:	Žeimẽliui
Galininkas:	Žeimẽlį
Įnagininkas:	Žeimeliù
Vietininkas:	Žeimẽlyje

Istoriniai pavadinimai

lenk. Żejmele, rus. Жеймеле^[2]

Žeimelis – miestelis Pakruojo rajono savivaldybėje, 40 km į šiaurę nuo Pakruojo. Seniūnijos ir Žeimelio krašto seniūnaitijos centras. Urbanistikos paminklas. Stovi Žeimelio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia (pastatyta 1826 m.), Žeimelio evangelikų liuteronų bažnyčia, kapinių koplyčia, išlikusi aštuonkampė Švedų koplyčia. Veikia Žeimelio gimnazija, Žeimelio žemės ūkio mokykla, biblioteka, Žiemgalos muziejus (nuo 1993 m., iki tol, nuo 1959 m., mokykloje buvo kraštotyros muziejus), paštas (LT-83034). Miestelį puošia gotikinė aikštė su XVIII a. pab. – XIX a. pr. pastatytomis Didžiąja ir Mažąja karčemomis (Žeimelio smuklės), kurių galai buvo pritaikyti gynybai. Vienoje įkurtas Žiemgalos krašto muziejus, kuriame sukaupta daug medžiagos apie Žiemgalos krašto istoriją ir kultūrą, kitoje, pavadintoje „Svetaine“, galima pasivaišinti gerai atšaldytu pakruojietišku alumi.

Etimologija

Įvairiuose šaltiniuose minimi Žeimelio vardo variantai: Zemele, Zeimel, Sheime, Žeime, Žeimeli, Žeimis, Scheimeln. Anksčiau vyravo nemažybinė forma Žeimys (arba Žeimis), bet XX a. nusistovėjo Žeimelis (galbūt dėl Žiemgalos vietovardžiams būdingos priesagos -el). Žeimys galima būtų kildinti iš tokios pat pavardės (taigi, būtų asmenvardinis vietovardis) arba (iš to galėjo kilti ir pati pavardė) nuo bendrinio žodžio žeimys – „tas, kuris sušalo; šiaurietis“ arba žeimė – „šalta vieta“.^[4]

Geografija

Miestelis įsikūręs Žiemgalos žemumos pietinėje dalyje prie sienos su Latvija. Čia susikerta du keliai – 209 Joniškis–Žeimelis–Pasvalys ir 211 Linkuva–Žeimelis . Prateka Beržtalio upelis, šiauriau miestelio telkšo Baltausių tvenkinys.

Stūkso 7 akmenys „su dubeniu“ (eksponuojami Žiemgalos muziejaus kieme).^[5] Didelę senamiesčio dalį užima VI–XIII a. Žeimelio kapinynas.^[6]^[7] Auga Vienybės ąžuolas.^[8]

Istorija

Pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltiniuose 1500 m. kaip Žeimelio dvaras. 1542 m. minimas miestelis. 1592–1674 m. veikė evangelikų reformatų mokykla. Nuo XVII a. pradžios vykdavo dideli prekymečiai.

1826 m. pastatyta Žeimelio bažnyčia. Caro laikais netoli Žeimelio, Vileišiuose įsikūrė sentikiai. XIX a. 2-ojoje pusėje miestelis klestėjo, tačiau smarkiai nukentėjo per 1888 m. gaisrą. Apie 1866–1867 m. Žeimelyje, valsčiaus pastate (dabartinės vidurinės mokyklos vietoje), įsteigta valdiška rusiška mokykla. 1920 m. rudenį atidaryta Žeimelio vidurinė mokykla. XIX a. pabaigoje Žeimelis – miestelis Panevėžio apskrityje.^[9]

1923 m. centrinėje aikštėje pasodintas Vienybės ąžuolas. Du kartus ąžuolą aplankė Lietuvos prezidentai: 1927 m. – Antanas Smetona, o 2000 m., švenčiant Žeimelio miestelio 500 metų jubiliejų, – Valdas Adamkus. Iki 1938 m. Žeimelyje, liuteronų klebonijos pastate, veikė latvių vidurinė mokykla. XX a. tarpukariu iš Joniškio iki miestelio ėjo 600 mm vėžės siaurasis geležinkelis, čia veikė Žeimelio geležinkelio stotis. Antrojo pasaulinio karo metais nutiestas 750 mm vėžės siaurasis geležinkelis į Joniškėlį.

Sovietmečiu buvo „Komunaro“ kolūkio centrinė gyvenvietė, veikė profesinė technikos mokykla, įkurtas visuomeninis muziejus.

2005 m. senojo miesto vieta (74 700 kv. m) įrašyta į Kultūros vertybių registrą.^[10]

1997 m. patvirtintas Žeimelio herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1586 m.	Žeimelio valsčiaus centras	?
~1900 m.		Panevėžio apskritis
1919–1924 m.		Biržų-Pasvalio apskritis
1924–1926 m.		Biržų apskritis
1927–1945 m.		Šiaulių apskritis
1945–1950 m.		Joniškio apskritis
1950–1959 m.	Žeimelio apylinkės centras	Linkuvos rajonas
1959–1995 m.	Žeimelio apylinkės centras	Pakruojo rajonas
1995–	Žeimelio seniūnijos centras	Pakruojo rajono savivaldybė

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1742−1775 m. ir 2021 m.

1742−1775 m.

1865 m.*^[2]

1897 m.^sur.^[11]

1923 m.^sur.^[12]

1959 m.^sur.^[13]

1970 m.^sur.^[14]

1979 m.^sur.^[15]

120

159

1 266

1 304

1 098

1 300

1 679

1983 m.^[16]

1987 m.^[17]

1989 m.^sur.^[18]

2001 m.^sur.^[19]

2011 m.^sur.^[20]

2021 m.^sur.^[21]

-

1 276

1 302

1 710

1 216

953

709

-

* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Žymūs žmonės

1753–1759 m. Žeimelyje gyveno ir dirbo latvių rašytojas, folkloristas kunigas Gothardas Frydrichas Stenderis (1714–1796). Čia gyvendamas jis vokiečių kalba sukūrė pirmąją latvių kalbos gramatiką. Ji ilgai buvo latvių kalbos pažinimo pagrindu.
1759–1802 m. Žeimelyje gyveno ir tarnavo evangelikų liuteronų kunigas Konradas Šulcas (1731–1802).
Lybegotas Otto Konradas Šulcas (1772–1840) – evangelikų liuteronų kunigas ir latvių literatas (ilgamečio Žeimelio evangelikų liuteronų bažnyčios kunigo Konrado Šulco sūnus).
Žeimelio evangelikų liuteronų parapijai priklausė ir Gedučiuose gyvenęs pirmasis Lietuvos fizikas-chemikas Teodoras Grotusas (1785–1822), kuris aprašė pirmąją elektrolizės teoriją, fotochemiįos pagrindus, parašė apie 50 mokslinių darbų.
Iš Žeimelio krašto kilo komunistų veikėjas Ignas Gaška (1891–1973). 1987 m. jam atidengtas paminklas (skulptorius V. Krutinis).
Zvi Yehuda Kook (1891–1982), rabinas, mokytojas
Alfonsas Kiškis (1910–1994), agronomas, kraštovaizdžio architektas
Julius Juzeliūnas (1916–2001), žymus kompozitorius ir pedagogas, politinis veikėjas, vienas iš Sąjūdžio steigėjų
Vidminas Vizgirda (1940–1985), žurnalistas, redaktorius, vertėjas
Gediminas Pranckūnas (1944–2016), aktorius, režisierius, kultūros vadybininkas
Dailis Alfonsas Barakauskas (1952-) ekonomistas, inžinierius, 2000-2012 LR Seimo narys, LR susisiekimo ir 2012-2014 LR vidaus reikalų ministras
Vitalija Tuomaitė (1964–2007), krepšininkė
Saulė Nugaraitė-Budrienė (1953–), chemijos mokslų daktarė, VU profesorė

Galerija

Senieji statiniai
Vaizdas į Žiemgalos muziejų
Menininkų pamėgtas senas pastatas
Teodoro Grotuso gatvė
Buvusi latvių mokykla ^[22]
Vaikų darželis
Buvę kultūros namai
2019-03-02 sudegusi prieškario „Piliečių užeiga“ ^[23]
Riboženklis nuo Latvijos pusės
Liuteronų kapinės
Traktorius-paminklas
Žiemelio parkas
Žeimelio centrinė aikštė

Literatūra

Žeimelis. Istorija ir architektūra (sud. Algimantas Miškinis). – Kaunas, 2000. – 148 p. – ISBN 9986-9027-9-7
Žeimelis. Praeities ir dabarties vaizdai (sud. Vytautas Didžpetris). – Kaunas, 2000. – 32 p. – ISBN 9955-434-02-3
Žeimelis / [sudarytojai Aloyzas Bėčius, Juozas Šliavas; vyriausiasis redaktorius Aloyzas Bėčius]. – Vilnius : Versmė, 2010. – (Lietuvos valsčiai, ISSN 1822-489X ; kn. 20)
- D. 1. – 2010. – 888 p. : iliustr., faks., portr., žml. – Asmenvardžių ir vietovardžių r-klės: p. 844–866. – ISBN 978-9955-589-19-8
- D. 2. – 2010. – 908 p. : iliustr., faks., portr., žml. – Asmenvardžių ir vietovardžių r-klės: p. 875–886. – ISBN 978-9955-589-20-4