Spalio 5 yra 278-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 279-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 87 dienos.

• Tarptautinė Mokytojo diena.

Edvinas – Galė – Placidas – Palemonas – Gilda – Donata

• 1733 – Augustas III išrinktas Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu.

• 1460 m. – Aleksandras, Lietuvos didysis kunigaikštis (nuo 1492 m. iki mirties) ir Lenkijos karalius (nuo 1501 m. spalio pradžios iki mirties). Kazimiero Jogailaičio ir Vokietijos imperatoriaus Albrechto II Habsburgo dukters Elžbietos ketvirtasis sūnus, Jogailos anūkas. Lenkijoje vadinamas „Aleksandru Jogailaičiu“ (Aleksander Jagiellończyk) (m. 1506 m.).
• 1832 m. – Vincentas Šliogeris, kunigas, poetas.
• 1874 m. – Emerikas Gailevičius, Lietuvos kompozitorius, kapelmeisteris (m. 1949 m.).
• 1894 m. – Jonas Tamulionis, vargonininkas, chorvedys ir dainininkas (m. 1971 m.).
• 1895 m. – Mykolas Kalmantas, Lietuvos kariuomenės karininkas, pulkininkas (m. 1976 m.).
• 1900 m. – Jonas Karutis, Lietuvos politinis veikėjas (m. 1943 m.).
• 1902 m. – Boleslovas Baranauskas, LKP ir sovietinio okupacinio režimo veikėjas (m. 1975 m.).
• 1903 m. – Jonas Kuodis, Lietuvos statybos inžinierius, vienas gelžbetonio tyrimų Lietuvoje pradininkų, technikos mokslų daktaras (m. 1983 m.).
• 1907 m. – Aleksandras Balčiauskas, evangelikų reformatų kunigas (m. 1952 m.).
• 1909 m. – Kostas Korsakas, literatūros tyrinėtojas ir kritikas, poetas, vertėjas, filologijos daktaras, akademikas, profesorius (m. 1986 m.).
• 1916 m. – Klementina Gudonytė, Lietuvos tautodailininkė audėja (m. 2003 m.).
• 1923 m. – Alfonsas Bieliauskas, lietuvių rašytojas.
• 1925 m. – Dovydas Judelevičius, Lietuvos literatūros tyrinėtojas, teatrologas, vertėjas, humanitarinių mokslų daktaras (m. 2020 m.).
• 1928 m. – Jadvyga Kauneckienė-Karinauskytė, Lietuvos pedagogė, leidėja, kultūros ir visuomenės veikėja.
• 1929 m. – Alfonsas Žalys, sovietinės ir nepriklausomos Lietuvos politikos bei visuomenės veikėjas (m. 2006 m.).
• 1933 m.:
  • Antanas Ramutis Račkauskas, Lietuvos politinis veikėjas.
  • Bronislovas Žemaitis, Lietuvos ir Molėtų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1939 m. – Sergiejus Davydovas, Lietuvos politinis veikėjas (m. 2002 m.).
• 1940 m. – Genovaitė Dambrauskienė, Lietuvos teisėtyrininkė, MRU profesorė.
• 1943 m. – Gražina Navasaitienė-Didžiokaitė, choro dirigentė ir pedagogė (m. 1983 m.).
• 1945 m. – Vytas Rutkauskas, Lietuvos ir Rietavo savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1946 m. – Jonas Guiga, Lietuvos ir Utenos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1949 m.:
  • Kristina Balsienė, ūkininkė, Lietuvos ir Kelmės rajono politinė bei visuomenės veikėja.
  • Česlova Šmulkštienė, Lietuvos ir Lazdijų rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1950 m.:
  • Borisas Melnikas, Lietuvos ekonomistas, inžinierius statybininkas, habilituotas socialinių mokslų daktaras.
  • Feliksas Blažys, Lietuvos ir Kaišiadorių rajono politinis veikėjas.
• 1954 m. – Nijolė Naujokienė, Lietuvos ir Kėdainių rajono politikos bei visuomenės veikėja. Nuo 2005 m. Kėdainių rajono merė.
• 1959 m. – Birutė Januškaitė-Augustinienė, Lietuvos prozininkė, publicistė ir poetė. Lietuvos rašytojų sąjungos narė nuo 1994 m.
• 1960 m. – Saulius Pečiulis, Lietuvos ekonomistas, Atgimimo laikotarpio visuomenės veikėjas (m. 2010 m.).
• 1961 m. – Rimantas Radžius, Lietuvos ir Varėnos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1969 m. – Daiva Balčiūnienė, teisininkė, Lietuvos ir Joniškio rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1973 m. – Mindaugas Subačius, vadybininkas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1977 m. – Renata Kazlauskienė, Lietuvos politikė.

• 1603 m. – Jonas Bylaukis, raštijos talkininkas (g. 1540 m.).
• 1763 m. – Augustas III Saksas, Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis (nuo 1733 m.), Saksonijos kurfiurstas (Frydrichas Augustas II; nuo 1733 m.) (g. 1696 m.).
• 1940 m. – Antanas Glemža, JAV lietuvių vargonininkas ir chorvedys (g. 1893 m.).
• 1959 m. – Andrius Matulevičius, Lietuvos gydytojas pediatras, medicinos mokslų kandidatas, Kauno medicinos instituto docentas (g. 1897 m.).
• 1966 m. – Antanas Budriūnas, Lietuvos vargonininkas, kompozitorius, choro dirigentas, pedagogas.^[1] (g. 1902 m.).
• 1970 m. – Marija Lipčienė-Marcinkevičiūtė, Lietuvos dainininkė (mecosopranas) (g. 1898 m.).
• 1985 m. – Algimantas Kleinotas, Lietuvos statybos inžinierius (g. 1930 m.).
• 1993 m. – Vytautas Jurkūnas, Lietuvos dailininkas grafikas (g. 1910 m.).
• 1995 m. – Antanas Juknevičius, Lietuvos teisininkas, Vilniaus krašto lietuvių visuomenės veikėjas (g. 1903 m.).
• 2001 m.:
  • Juozas Bulotas, Lietuvos agronomas, biomedicinos mokslų daktaras (g. 1923 m.).
  • Jurgis Karnavičius, lietuvių pianistas, pedagogas, profesorius (g. 1912 m.).
• 2009 m. – Jonas Furmanavičius, teisininkas, Kauno apygardos teismo teisėjas (g. 1962 m.).
• 2021 m. – Juozas Žemaitis, Lietuvos katalikų vyskupas (g. 1926 m.).^[2]
• 2023 m. – Dick Butkus, lietuvių kilmės amerikietiškojo futbolo žaidėjas (g. 1942 m.).^[3]

• 1632 – įkurtas Rusijos miestas Jakutskas;
• 1665 – Įkurtas Kylio universitetas;
• 1793 – Didžioji Prancūzijos Revoliucija: Prancūzijoje panaikinama krikščionybė, priimtas revoliucinis kalendorius;
• 1795 – pradėtas statyti prekybos punktas, vėliau tapęs Edmontono miestu;
• 1823 – pasirodo pirmasis medicinos žurnalas – „Lancet“;
• 1864 – Ciklonas beveik visiškai sunaikino Kalkutą (Indija), žuvo daugiau apie 80 000 žmonių, paskendo apie 300 laivų;
• 1865 – išleistas konfidencialus Rusijos vidaus reikalų ministro P. Valujevo aplinkraštis, kuriuo visoje Rusijos imperijoje uždrausta lietuviška spauda lotyniškais rašmenimis;
• 1880 – užpatentuotas pirmasis šratinukas;
• 1905 – Broliai Raitai, lėktuvu Wright Flyer III pasiekė pasaulio rekordą: per 24 minutes nuskrido 39 mylias, šis rekordas išsilaikė iki 1908;
• 1908 – Bulgarija paskelbė nepriklausomybę nuo Turkijos;
• 1910 – Portugalija nuverčia karalių, ir pasiskelbia respublika;
• 1915 – Bulgarija įstoja į Pirmąjį Pasaulinį karą, palaikydama Centrinių valstybių sąjungą;
• 1929 – uraganas Dominikos Respublikoje nusinešė apie 2000 žmonių gyvybių;
• 1931 – amerikietis Klaidas Pangbornas pirmasis be nutūpimo perskrido Ramųjį vandenyną;
• 1944 – Kanadiečių Karinės Oro Pajėgos virš Prancūzijos numušė pirmąjį vokiečių reaktyvinį naikintuvą;
• 1962 – The Beatles Didžiojoje Britanijoje išleido savo pirmą singlą „Love Me Do“;
• 1984 – Marc’as Garneau’as, tapo pirmuoju kanadienčiu pabuvusiu atvirame kosmose (erdvėlaivio „Challenger“ misijos metu);
• 1991 – Indonezijoje sudužus kariniam lėktuvui, pakilusiame iš Džakartos, žuvo 137 žmonės;
• 1991 – Išleista pirmoji oficiali Linux kernel, 0,02 versija;
• 2000 – Belgrade vyksta masinės demonstracijos prieš Slobadaną Miloševičių, siekiant jį nuversti iš Jugoslavijos prezidento pareigų. Šios demonstracijos taip pat vadinamos „Buldozerio Revoliucija“;
• 2001 – Robertas Stivensas tapo pirmąją 2001 antracito atakų auka;
• 2001 – Tomas Ridžas atsisakė Pensilvanijos gubernatoriaus pareigų, užimdamas Bush’o Vidaus Reikalų Patarėju;
• 2003 – Achmadas Kadyrovas išrinktas Čečėnijos prezidentu.

• 1520 m. – Alessandro Farnese, italų kardinolas^[4] (m. 1589 m.).
• 1641 m. – Françoise-Athénaïs, marquise de Montespan, Prancūzijos karaliaus Liudviko XIV mokytoja^[5] (m. 1707 m.).
• 1658 m. – Mary of Modena, Anglijos karalienė^[6] (m. 1718 m.).
• 1695 m. – John Glas, škotų ministras^[7] (m. 1773 m.).
• 1703 m. – Jonathan Edwards, amerikiečių ministras^[8] (m. 1758 m.).
• 1713 m. – Denisas Didro, prancūzų rašytojas, literatūros kritikas, vienas žymiausių prancūzų švietėjų atstovų, švietėjų „Enciklopedijos" leidimo iniciatorius bei organizatorius (m. 1784 m.).
• 1829 m. – Česteris Alanas Arturas, 21-asis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas. Prieš Arturo išrinkimą į Džeimso Garfyldo viceprezidentus. jis buvo respublikonų partijos narys, bei dirbo teisininku (m. 1886 m.).
• 1864 m. – Louis Jean, vienas iš brolių Liumjerų – pirmųjų pasaulyje kino režisierių (m. 1948 m.).
• 1865 m. – Eduaras Šavanas, prancūzų sinologas, archeologas (m. 1918 m.).
• 1879 m. – Francis Peyton Rous, 1966 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[9] (m. 1970 m.).
• 1901 m. – John Alton, JAV kinematografas ir operatorius, dirbęs prie kelių garsiausių klasikinio noiro filmų – He Walked by Night, The Big Combo, The Amazing Mr. X, T-Men ir Raw Deal (m. 1996 m.).
• 1905 m. – Ilona Leimanė, latvių rašytoja (m. 1989 m.).
• 1930 m. – Reinhard Selten, 1994 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas^[10].
• 1941 m. – Eduardas Dualdė, Argentinos prezidentas (2002–2003 m.).
• 1944 m. – Michael Ande, vokiečių aktorius, geriausiai žinomas dėl Gerdo Haimano vaidmens televizijos seriale „Senis“.
• 1947 m. – Brian Johnson, australų hard rock grupės AC/DC trečiasis vokalistas.
• 1952 m. – Emomalis Rachmonas, Tadžikijos prezidentas nuo 1994 m. ir valstybės vadovas nuo 1992 m.
• 1965 m. – Mario Lemieux, kanadiečių ledo ritulininkas, žaidęs centro puolėjo pozicijoje. Jis taip pat yra Pitsburgo „Penguins“ savininkas.
• 1972 m. – Grant Henry Hill, JAV krepšininkas, rungtyniaujantis NBA komandoje Finikso „Suns“.
• 1975 m. – Dianbobo Baldé, futbolininkas, Gvinėjos rinktinės ir Prancūzijos Valenciennes FC klubo gynėjas.
• 1977 m. – Konstantinas Zyrianovas, futbolininkas, Rusijos rinktinės ir Sankt Peterburgo „Zenit“ klubo saugas.
• 1979 m.:
  • Chulijas Sesaras Kaseresas Lopesas, Paragvajaus futbolininkas, rungtyniaujantis vidurio gynėjo pozicijoje. Brazilijos klubo Atlético Mineiro žaidėjas.
  • Vincentas Grela, futbolininkas, Australijos rinktinės ir Blakberno „Rovers“ klubo saugas.
• 1980 m. – Yuta Tabuse, vienas garsiausių Japonijos krepšininkų. Vienintelis šios šalies atstovavas žaidęs NBA.
• 1983 m. – Juan Manuel Vargas Risco, futbolininkas, Peru rinktinės ir ACF Fiorentina klubo saugas.
• 1984 m. – Kenwyne Jones, futbolininkas, Trinidado ir Tobago rinktinės puolėjas, žaidžiantis Anglijos Stoke City klube.

• 610 m. – Fokas, 602–610 m. Bizantijos imperatorius (g. 547 m.).
• 1056 m. – Henrikas III, 1046–1056 m Šventosios Romos imperijos imperatorius, 1039–1056 m. Vokietijos karalius, 1027–1042 m. Bavarijos hercogas Henrikas VI, 1038–1045 m. Švabijos hercogas Henrikas I (g. 1017 m.).
• 1085 m. – Benediktas IX, vienas prieštaringiausių pontifikų Bažnyčios istorijoje, vienintelis žmogus užėmęs popiežiaus vietą daugiau nei vieną kartą, vienintelis popiežius pardavęs pontifiko sostą (g. 1012 m.).
• 1813 m. – Tekumzė, šonių genties vadas, visą gyvenimą kovojęs už indėnų žemių išsaugojimą ir genčių vienybę. Žlugus jo bene didžiausiam visų laikų Šiaurės Amerikos bendram įvairių indėnų genčių sukilimui prieš Jungtines Valstijas, Tekumzė tęsė kovą prieš amerikiečius anglų pusėje ir žuvo 1813-ųjų mūšyje (g. 1768 m.).
• 1880 m. – Žakas Ofenbachas, prancūzų kompozitorius, violončelistas, dirigentas, 2 operų, 100 operečių, romansų, pjesių autorius (g. 1819 m.).
• 1938 m. – Marija Faustina Kovalska, Lenkijos vienuolė, mistikė, Romos katalikų bažnyčios šventoji (g. 1905 m.).
• 1960 m. – Alfredas Luisas Kroeberis, amerikiečių antropologas, Franzo Boas mokinys, viena įtakingiausių figūrų amerikiečių antropologinėje mokykloje XX a. pirmoje pusėje (g. 1876 m.).
• 1976 m. – Lars Onsager, 1968 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[11] (g. 1903 m.).
• 2004 m. – Maurice Hugh Frederick Wilkins, 1962 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[9] (g. 1916 m.).
• 2011 m. – Steve Jobs, „Apple“ įkūrėjas (g. 1955 m.).