Spalio 1 d. yra 274-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 275-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 91 diena.

• Kinijos nacionalinė diena;
• Pasaulinė vegetarų diena;
• Tarptautinė muzikos diena;
• Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena.

Mantas – Remigija – Remigijus – Emanuelis – Teresė – Mintė – Benigna

• 1817 – Vilniaus universitete įkurta nelegali anticarinė studentų filomatų draugija;
• 1915 – Panevėžyje įkurta pirmoji lietuviška gimnazija;
• 1922 – Lietuvoje įvesta nacionalinė valiuta – litas – viena iš stabiliausių valiutų tarpukario Europoje;
• 1932 – suformuota Lietuvos karo aviacijos Šeštoji eskadrilė;
• 1950 – įkurta Kauno srities biblioteka;
• 1992 – kaip vienintelė mokėjimo priemonė Lietuvoje pradėjo funkcionuoti laikinieji pinigai – bendrieji talonai;
• 1999 – Biržų pilyje pasirašyta Lietuvos ir Latvijos vyriausybių bendradarbiavimo sutartis aplinkosaugos srityje;
• 2000 – Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse Lietuvos krepšinio rinktinė iškovojo bronzą, rungtynėse dėl 3-iosios vietos nugalėjusi Australijos komandą rezultatu 89:71.

• 1612 m. – Jonas Antanas Chrapovickis, Lietuvos didžiosios kunigaikštystės valstybės veikėjas (m. 1685 m.).
• 1681 m. – Mykolas Antanas Radvila, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės veikėjas (m. 1729 m.).
• 1874 m. – Simanas Beliackinas, Lietuvos teisininkas, rašytojas (m. 1944 m.).
• 1878 m. – Antanas Jasūdis, Lietuvos mėgėjų klojimo teatro organizatorius, aktorius (m. 1963 m.).
• 1879 m. – Bronislava Biržiškienė-Šėmytė, lietuvių ir JAV lietuvių visuomenės, kultūros, politinė veikėja (m. 1955 m.).
• 1881 m. – Antanas Marijošius, vargonininkas, chorvedys, pedagogas (m. 1957 m.).
• 1885 m. – Mykolas Krupavičius, Lietuvos dvasininkas ir politikas, žemės ūkio ministras, prelatas (m. 1970 m.).
• 1904 m. – Alena Devenienė-Grigaitienė-Vileišytė, Lietuvos ir JAV lietuvių visuomenės veikėja (m. 1999 m.).
• 1905 m. – Jonas Puzinas, Lietuvos mokslinės archeologijos pradininkas, profesorius (m. 1978 m.).
• 1909 m. – Alfonsas Janulis, Lietuvos skulptorius (m. 2008 m.).
• 1915 m. – Albertas Petras Bluzmanas, Lietuvos botanikas fiziologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, profesorius (m. 2000 m.).
• 1921 m. – Pranciškus Beinaris, Lietuvos vargonininkas, chorvedys, kompozitorius (m. 2007 m.).
• 1923 m.:
  • Kazimieras Stanislovas Butkus, Lietuvos inžinierius technologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (m. 2014 m.).
  • Petras Pelešynas, Lietuvos vargonininkas, muzikos mokytojas, chorvedys (m. 2011 m.).
• 1926 m. – Antanas Daniliauskas, Lietuvos etnologas, humanitarinių mokslų daktaras (m. 1983 m.).
• 1928 m.:
  • Laurence Harvey, lietuvių kilmės (žydas pagal tautybę) kino aktorius atlikęs vaidmenis amerikietiškuose ir angliškuose filmuose (m. 1973 m.).
  • Viktoras Budrevičius, kompozitorius, choro dirigentas, pedagogas (m. 1993 m.).
• 1929 m. – Jeronimas Baušys, Lietuvos inžinierius, statybinės mechanikos specialistas, habilituotas technologijos mokslų daktaras (m. 1998 m.).
• 1930 m. – Mykolas Arlauskas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (m. 2020 m.).
• 1937 m. – Janine Sophie Marie Valstakas-Kaspar, Elzaso-Lietuvos draugijos viceprezidentė, Vytauto Didžiojo ordino ordininkė, Biržų garbės pilietė.
• 1941 m.:
  • Algirdas Verba, poetas^[1] (m. 2000 m.).
  • Mečislovas Treinys, mokslininkas, ekonomistas, Lietuvos politinis ir visuomenės veikėjas (m. 2008 m.).
• 1942 m.:
  • Alfonsas Vaišvila, teisės filosofas, MRU TF teisės profesorius, katedros vedėjas.
  • Irena Arlauskienė-Pupšytė, pedagogė, mokytoja ekspertė.
  • Jonas Bareišis, Lietuvos inžinierius mechanikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
• 1944 m. – Stanislovas Abromavičius, prozininkas, poetas, dramaturgas.
• 1945 m. – Viktorija Daujotytė-Pakerienė, Lietuvos literatūros tyrinėtoja, habilituota humanitarinių mokslų daktarė.
• 1949 m.:
  • Alvydas Zdanys, pedagogas, Lietuvos ir Marijampolės politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Birutė Jokšienė, Lietuvos ir Tauragės rajono sporto, profsąjungų ir politinė veikėja.
  • Sergejus Albridzio, italas, Lietuvos ir Visagino sporto ir politinis veikėjas.
• 1950 m.:
  • Angelina Stakauskienė, Lietuvos ir Neringos savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
  • Remigijus Šileika, Lietuvos kompozitorius, pedagogas.
• 1953 m.:
  • Liutauras Degėsys, humanitarinių mokslų (filosofijos) daktaras, Vilniaus Pedagoginio universiteto Filosofijos katedros docentas, poetas.
  • Michal Mackevič, Lietuvos ir Vilniaus miesto savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1954 m. – Alis Balbierius, poetas, publicistas.
• 1955 m. – Osvaldas Šarmavičius, Lietuvos ir Šilalės rajono visuomenės bei politinis veikėjas.
• 1956 m. – Antanas Kliunka, Lietuvos ir Raseinių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1957 m. – Rimantas Vaitkus, chemikas, Lietuvos politinis veikėjas.
• 1958 m. – Kazys Cesevičius, Lietuvos ir Ukmergės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1960 m. – Kristina Miškinienė, Lietuvos ir Druskininkų politinė veikėja.
• 1963 m. – Gintaris Petrėnas, Lietuvos ir Zarasų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1965 m.:
  • Artūras Grebliauskas, Lietuvos ekonomistas, socialinių mokslų daktaras.
  • Sigitas Stonys, Lietuvos ir Pagėgių savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1966 m. – Audrius Klėjus, Lietuvos ir Lazdijų rajono sporto, politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1972 m. – Mantas Adomėnas, Lietuvos filosofas, politinis veikėjas.
• 1977 m. – Žydrūnas Petuchovas, Lietuvos ir Kupiškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1979 m. – Vidas Urbonavičius, Lietuvos ir Vilniaus miesto savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1988 m. – Lukas Brazdauskis, Lietuvos krepšininkas. 2007 m. liepos 11 d. pasirašė ilgalaikę sutartį su Vilniaus „Lietuvos Ryto“ komanda.

• 1602 m. – Jonas Bretkūnas, vienas lietuvių raštijos pradininkų, religinių raštų rengėjas, Biblijos vertėjas, istorikas (g. 1536 m.).
• 1649 m. – Jonas Jamielkovskis, SJ, Lietuvos kunigas, jėzuitas (g. 1578 m.).
• 1676 m. – Aleksandras Kristupas Chodkevičius, Lietuvos didžiosios kunigaikštystės kunigas, Vilniaus kanauninkas, Vendeno vyskupas.^[2] (g. 1615 m.).
• 1749 m. – Jonas Berendas, giesmių vertėjas (g. 1691 m.).
• 1860 m. – Andrius Holiakas, Romos katalikų kanauninkas, Seinų kunigų seminarijos rektorius, bažnytinis teisininkas, kanonistas (g. 1802 m.).
• 1912 m. – Antanas Medekša, Lietuvos 1863 m. sukilimo dalyvis, visuomenės veikėjas (g. 1845 m.).
• 1967 m. – Juozas Linkaitis, Lietuvos inžinierius elektrikas, energetikas (g. 1910 m.).
• 1980 m. – Vincas Butauskas, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas (g. 1887 m.).
• 1988 m. – Danutė Apolonija Mušinskaitė, Lietuvos pedagogė, vienuolė (kazimierietė), pasipriešinimo sovietiniam okupaciam režimui dalyvė (g. 1917 m.).
• 2020 m. – Jonas Jablonskis, Lietuvos inžinierius hidrotechnikas, geografas, habilituotas technologijos mokslų daktaras (g. 1932 m.).
• 2021 m. – Vytautas Kolesnikovas, tapytojas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras (g. 1948 m.).^[3]
• 2023 m. – Gediminas Kijauskas, JAV lietuvių kunigas (g. 1930 m.).^[4]

• 331 m. pr. m. e. – Gaugamelų mūšyje Aleksandro Makedoniečio vadovaujama Makedonijos kariuomenė nugalėjo Darijaus III vadovaujamą Persijos kariuomenę;
• 959 – Edgaras Taikusis tapo visos Anglijos karalius;
• 1795 – Prancūzija užėmė Belgiją;
• 1811 – pirmą kartą garlaivis Misisipės upe atplaukė į Naująjį Orleaną;
• 1827 – rusų armija šturmavo Jerevaną, taip nutraukdama musulmonų amžių dominavimą Armėnijoje;
• 1847 – vokiečių išradėjas ir pramonininkas Werner von Siemens įkūrė Siemens AG & Halske;
• 1869 – Austrija išleido pirmąjį pasaulyje pašto atviruką;
• 1880 – Thomas Edison atidarė pirmąjį elektros lempučių fabriką;
• 1884 – Vašingtono konferencijoje priimtas sprendimas įvesti juostinį Žemės laiką;
• 1908 – Ford pristatė serijinės gamybos automobilio modelį Model T;
• 1928 – SSRS parengė pirmąjį penkmečio planą;
• 1938 – Vokietija aneksavo Čekoslovakijos Sudetų kraštą;
• 1939 – po mėnesio kovų vokiečių armija įžygiavo į Varšuvą;
• 1941 – prasidėjo Maskvos mūšis, kuris tęsėsi iki 1942 m. sausio pabaigos – vasario pradžios. Tai II Pasaulinio karo tarybinės ir vokiečių kariuomenės mūšis dėl Maskvos, kuris buvo vienas iš pagrindinių, karo baigtį nulėmusių mūšių;
• 1946 – Niurnberge pasibaigė Tarptautinis karinis tribunolas. Paskelbtas nuosprendis nacistiniams nusikaltėliams;
• 1949 – Mao Zedong paskelbė Kiniją Liaudies Respublika;
• 1960 – Kipras ir Nigerija tapo nepriklausomi nuo Jungtinės Karalystės;
• 1961 – susijungus Rytų ir Vakarų Kamerūnui susikūrė Kamerūno federacinė respublika;
• 1964 – tarp Tokijo ir Osakos reguliariai pradėjo kursuoti Shinkansen greitasis traukinys („traukinys kulka“);
• 1969 – viršgarsinis keleivinis lėktuvas Concorde pirmą kartą pasiekė viršgarsinį greitį;
• 1971 – šalia Orlando miesto (Florida, JAV) atidarytas Walt Disney World pramogų parkas;
• 1977 – Brazilijos futbolo žvaigždė Pelé baigė sportinę karjerą;
• 1977 – pradėta švęsti Pasaulinė vegetarų diena;
• 1979 – įkurta kompiuterių ir video žaidimų kompanija Activision;
• 1992 – televizijoje debiutavo kanalas Cartoon Network.

• 1207 m. – Henrikas III, Anglijos karalius^[5] (m. 1272 m.).
• 1754 m. – Pavelas I Petrovičius, Rusijos imperatorius (nuo 1796 m.) (m. 1801 m.).
• 1852 m. – Eduardas Robertas Flegelis, buvo iš Lietuvos kilęs vokiečių keliautojas ir Afrikos tyrinėtojas (m. 1886 m.).
• 1861 m. – Ana Brigaderė, latvių rašytoja (m. 1933 m.).
• 1881 m. – William Boeing, amerikiečių aviacijos inžinierius^[6] (m. 1956 m.).
• 1893 m. – Anta Klints, latvių teatro aktorė (m. 1970 m.).
• 1894 m. – Maksimilijonas Kolbė, lenkų kilmės pranciškonų vienuolis ir kunigas, kuris 1941 metais savanoriškai pasiaukojo ir mirė vietoj nepažįstamo kalinio Osvencimo (Aušvico) koncentracijos stovykloje. 1982 metais popiežiaus Jono Pauliaus II paskelbė jį šventuoju. Jis vadinamas žmonių, priklausomų nuo narkotikų, politinių kalinių, šeimų, žurnalistų, kalinių ir judėjimų už gyvybę užtarėju (m. 1941 m.).
• 1903 m. – Vladimir Horowitz, ukrainiečių pianistas^[7] (m. 1989 m.).
• 1912 m. – Levas Nikolajevičius Gumiliovas, vienas iš populiariausių ir kontroversiškiausių XX a. Rusijos istorikų. Ypač išgarsėjo etnosų atsiradimo ir išnykimo teorijomis (m. 1992 m.).
• 1924 m. – Džimis Karteris, 39-asis JAV prezidentas, valdęs šalį 1977–1981 m., Nobelio taikos premijos laureatas (2002 m.). Prieš išrinkimą JAV prezidentu, Karteris buvo Džordžijos atstovu Senate ir valstijos gubernatoriumi.
• 1935 m. – Dama Julie Andrews, britų aktorė ir dainininkė.
• 1937 m. – Lawrence Poons, abstrakcionizmo srovės dailininkas.
• 1947 m. – Aaron Ciechanover, 2004 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[8].
• 1951 m. – Kanda Masaakis, Japonijos politikas, nuo 1999 m. – Aičio prefektūros gubernatorius.
• 1956 m. – Andrus Ansip, Estijos premjeras, ekonomistas, verslininkas.
• 1972 m. – Esa Holopainen, Suomijos muzikantas, geriausiai žinomas kaip melodingojo metalo grupės Amorphis gitaristas ir pagrindinis kompozitorius.

• 959 m. – Edvigas, Anglijos karaliumi nuo 955 m. iki savo mirties po ketverių metų (g. 941 m.).
• 1404 m. – Bonifacas IX, popiežius^[9] (g. 1356 m.).
• 1499 m. – Marsillio Ficino, italų humanistas, filosofas, teologas ir vertėjas (g. 1433 m.).
• 1901 m. – Abdur Rahmanas, Afganistano emyras (g. apie 1844 m.).
• 1911 m. – Vilhelmas Diltėjus, vokiečių filosofas, istorikas, psichologas, sociologas, hermeneutikos teoretikas (g. 1833 m.).
• 1930 m. – Rikardas Eugenijus Drigo, italų kompozitorius, kapelmeisteris, dirigentas (g. 1846 m.).
• 1950 m. – Nikolajus Voznesenskis, tarybinis partinis ir valstybės veikėjas, ekonomistas, buvęs TSKP CK Politinio biuro narys, žuvęs nuo stalininių represijų (g. 1903 m.).
• 1959 m. – Enrico De Nicola, juristas, žurnalistas ir politikas iš Italijos. 1946 m. jis tapo pirmuoju Italijos Respublikos prezidentu. Šias pareigas jis ėjo iki 1948 m (g. 1877 m.).
• 1972 m. – Luisas Seimuras Bazetas Likis, Kenijos archeologas ir antropologas (g. 1903 m.).
• 2007 m. – Ježis Šrednickis, Lenkijos tapytojas (g. 1930 m.).
• 2008 m. – Vasilijus Griazevas, tarybinis automatinių šaulių ir artilerijos ginklų konstruktorius (g. 1928 m.).
• 2019 m. – Karelas Gotas, žymus čekų dainininkas (g. 1939 m.).