Spalio 7 yra 280-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 281-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 85 dienos.

(kol kas neįvestos)

Morkus – Renatas – Butrimas – Eivina – Justina

• 1414 – Strasburge (dabar Brodnica) pasirašytomis paliaubomis baigėsi Bado karas;
• 1920 – pasirašyta Suvalkų sutartis, kuria nustatyta trečioji Lietuvos-Lenkijos demarkacijos linija;
• 1988 – Vilniaus Gedimino pilies bokšte iškelta Lietuvos trispalvė;
• 1991 – Lietuva įstojo į UNESCO.
• 1993 – Priimtas Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymas.

• 1869 m. – Pranas Eidukevičius, Lenkijos socialistų partijos, Lietuvos socialdemokratų partijos ir Rusijos socialdemokratų darbininkų partijos veikėjas (m. 1926 m.).
• 1897 m. – Antanas Jakobas, Lietuvos teisininkas, advokatas.
• 1904 m. – Juozas Kanopka, Lietuvos aktorius (m. 1990 m.).
• 1920 m.:
  • Algirdas Matukonis, Lietuvos inžinierius technologas, tekstilininkas, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
  • Bronius Sližys, vargonininkas, choro dirigentas ir pedagogas (m. 1987 m.).
  • Salomėja Narkeliūnaitė, Lietuvos išeivijos žurnalistė, aktyvi JAV lietuvių visuomenės veikėja ir lietuvybės puoselėtoja (m. 2000 m.).
• 1927 m. – Mykolas Burokevičius, Lietuvos komunistų lyderis, LKP (TSKP) CK pirmasis sekretorius nuo 1990 m. iki jos uždraudimo 1991 m. Buvo priešinimosi prieš LKP atsiskyrimo nuo TSKP lyderis, vienas 1991 m. valstybinio perversmo iniciatorių.
• 1929 m. – Vytenis Kabaila, matematikas, profesorius (m. 1992 m.).
• 1932 m. – Nijolė Jautakienė-Jankauskaitė, muzikos pedagogė ir chorvedė.
• 1934 m. – Feliksas Romualdas Bajoras, lietuvių kompozitorius.
• 1936 m. – Petras Eidukevičius, pedagogas, Lietuvos politinis veikėjas.
• 1944 m.:
  • Marija Nijolė Meilutienė, Lietuvos ir Tauragės rajono politinė veikėja.
  • Marija Nijolė Rimkuvienė, Lietuvos ir Tauragės rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1946 m. – Genė Šoparienė, Lietuvos ir Kretingos rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1947 m. – Vaclovas Algirdas Mišeikis, Lietuvos ir Pagėgių politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1951 m. – Zenonas Butkus, Lietuvos istorikas, humanitarinių mokslų daktaras.
• 1955 m. – Vytautas Mikalauskas, režisierius, Lietuvos teatro, kultūros ir politinis veikėjas.
• 1956 m. – Birutė Valionytė, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signatarė.
• 1959 m. – Laima Mogenienė, inžinierė, Lietuvos politinė bei visuomenės veikėja.
• 1964 m. – Silverijus Statkus, Lietuvos ir Tauragės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1968 m. – Donatas Jankauskas, Lietuvos skulptorius.
• 1980 m. – Agnė Jagelavičiūtė, lietuvių stilistė, rūbų dizainerė, buvusi mados žurnalo „L'Officiel“ redaktorė, televizijos laidų vedėja, kulinarinių knygų autorė (m. 2022 m.).

• 1907 m. – Jonas Buržinskis, lietuvių revoliucinis veikėjas (g. 1878 m.).
• 1942 m. – Vladas Didžiokas, Lietuvos tapytojas, grafikas, scenografas (g. 1889 m.).
• 1944 m. – Vytautas Mačernis, lietuvių poetas (g. 1921 m.).
• 1948 m. – Petras Bancevičius, Didžiosios Britanijos lietuvių spaudos darbuotojas (g. 1873 m.).
• 1980 m. – Zigmas Pranciškus Jukna, Lietuvos irkluotojas, irklavimo teisėjas (g. 1935 m.).
• 1984 m. – Jonas Bulavas, Lietuvos agronomas selekcininkas, žemės ūkio mokslų daktaras (g. 1903 m.).
• 1993 m. – Rimvidas Jankauskas, Lietuvos tapytojas (g. 1957 m.).
• 2000 m. – Leonas Ulevičius, pedagogas, choro dirigentas (g. 1935 m.).
• 2002 m. – Rimantas Ruzas, Lietuvos politinis veikėjas (g. 1959 m.).
• 2006 m.:
  • Raimundas Arnas Dineika, Lietuvos architektas, profesorius, visuomenės veikėjas (g. 1928 m.).
  • Vytautas Šerys, Lietuvos dailininkas, skulptorius, tapytojas (g. 1931 m.).
• 2008 m. – Danutė Žiūkienė, pedagogė, Lietuvos politinė veikėja (g. 1960 m.).
• 2009 m. – Česlovas Jakimavičius, Lietuvos inžinierius mechanikas, technologijos mokslų daktaras (g. 1924 m.).
• 2019 m. – Bronius Kavolėlis, Lietuvos inžinierius mechanikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras (g. 1940 m.).
• 2023 m. – Kęstutis Lupeikis, Lietuvos architektas, dailininkas (g. 1962 m.).^[1]

• 1571 – Įvyko Lepanto mūšis, kuriame Šventosios lygos laivynas nugalėjo Osmanų imperijos laivyną.
• 1826 – Masačiūsetso valstijoje pradėjo veikti pirmasis JAV geležinkelis;
• 1879 – Vokietija ir Austrija-Vengrija sukuria Dualinę Sąjungą;
• 1886 – Ispanija panaikina vergovę Kuboje;
• 1908 – Kreta sukyla prieš Osmanų imperiją ir sudaro sąjungą su Graikija;
• 1913 – Henris Fordas paleidžia surinkimo liniją;
• 1920 – Į Oksfordo universitetą priimtos pirmosios 100 moterų;
• 1940 – Vokietija įsiveržia į Rumuniją;
• 1943 – Japonai nužudo 100 amerikiečių karo belaisvių Veiko saloje;
• 1949 – Įkuriama Vokietijos Demokratinė Respublika (Rytų Vokietija);
• 1950 – Jungtinių Amerikos Valstijų kariuomenė kerta 38 paralelę Korėjoje įsiverždama į Šiaurės Korėją;
• 1977 – Priimama ketvirtoji Tarybų Sąjungos konstitucija;
• 1982 – Niujorke įvyko Endriu Loido Veberio miuziklo „Katės“ premjera;
• 2001 – JAV įsiveržimo į Afganistaną pradžia pradedant oro atakomis ir slaptomis operacijomis sausumoje;
• 2003 – Kalifornijos gubernatorius Gray Davis atšaukiamas iš posto, o jį pakeičia Arnoldas Švarcenegeris (Arnold Schwarzenegger);
• 2004 – Kambodžos karalius Narodomas Sianukas (Norodom Sihanouk) atsisako sosto.

• 1301 m. – Aleksandras Michailovičius, Naugardo kunigaikštis (1325–1327), Vladimiro kunigaikštis (1326–1327), nuo 1326 m. didysis Tverės kunigaikštis (m. 1339 m.).
• 1885 m. – Nilsas Boras, danų fizikas (m. 1962 m.).
• 1900 m. – Henrichas Himleris, SS reichsfiureris, nacistinės Vokietijos vidaus reikalų ministras, slaptosios policijos (Gestapo 1934–1936 m.), vėliau RSHA (Saugumo valdybos) viršininkas, vyriausias III Reicho „juodasis magas“ ir naujos nacių religijos kūrėjas (m. 1945 m.).
• 1910 m. – Abadžijev Džordži, Makedonijos rašytojas, istorikas (m. 1963 m.).
• 1912 m. – Fernando Belaúnde Terry, Peru politikas, architektas. 1963–1968 ir 1980–1985 m. ėjo šalies prezidento pareigas (m. 2002 m.).
• 1919 m. – Georges Duby, prancūzų istorikas, Viduramžių Europos, ypač Viduramžių estetikos specialistas, nuo 1987 metų Prancūzų Akademijos narys (m. 1996 m.).
• 1920 m. – Kalju Lepikas, estų poetas, pedagogas (m. 1999 m.).
• 1931 m. – Desmondas Tutu, Pietų Afrikos anglikonų arkivyskupas, pirmasis juodaodis arkivyskupas Pietų Afrikoje, kovotojas prieš apartheidą (m. 2021 m.).
• 1939 m. – Harold Walter Kroto, 1996 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[2].
• 1949 m.:
  • Nikolajus Makarovas, Rusijos Federacijos generolas, nuo 2008 m. birželio 3 d. – Rusijos Ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo viršininkas ir Rusijos Federacijos gynybos ministro pirmasis pavaduotojas. Nuo 2009 m. Komisijos kovai su Rusijos interesams kenkiančiais istorijos falsifikacijos bandymais (Комиссия по противодействию попыткам фальсификации истории в ущерб интересам России) narys.
  • Pjeras Fasinas, Italijos politinis veikėjas.
• 1952 m. – Vladimiras Vladimirovičius Putinas, Rusijos Federacijos ministras pirmininkas, partijos „Vieninga Rusija“ pirmininkas (nuo 2008 m.), buvęs Rusijos prezidentas (nuo 2000 m. kovo 26 d. iki 2008 m. gegužės 7 d.).
• 1953 m. – Hector Samuel Juan „Tico“ Torres, amerikiečių muzikantas, roko grupės Bon Jovi būgnininkas.
• 1968 m. – Thomas Edward Yorke, Anglijos muzikantas, geriausiai žinomas kaip grupės Radiohead vokalistas. Taip pat yra įrašinėjęs muziką kaip solo atlikėjas, dirbo su daugybe kitų muzikantų, o 2006 metų liepą išleido savo pirmąjį solo albumą The Eraser. Yorke daugiausia groja elektrine gitara, akustine gitara ir pianinu, yra grojęs ir būgnais bei bosine gitara. Thom Yorke taip pat kuria ir elektroninę muziką (albumas The Eraser buvo įkvėptas elektroninės muzikos).
• 1973 m. – Sami Tuomas Hyypiä, suomių futbolininkas, Lėverkuzeno Bayer klubo komandos gynėjas. Nuo 1992 m. žaidžia Suomijos rinktinės sudėtyje. S. Hyypia pradėjo savo karjerą Pallo-Peikot ir KuMu komandose, vėliau dešimt metų žaidė Liverpool klube Anglijoje, kurį laiką buvo šios komandos kapitonu.
• 1974 m. – Charlotte Perrelli, Švedijos atlikėja ir laidų vedėja, 1999 m. laimėjusi Eurovizijos dainų konkursą su daina „Take Me To Your Heaven“. Charlotte yra viena populiariausių Švedijos atlikėjų.
• 1976 m.:
  • Gilberto Aparecido da Silva, futbolininkas, Brazilijos rinktinės ir Panathinaikos klubo saugas.
  • Markas Koma, ispanų motociklininkas, Dakaro ir kitų ralių dalyvis. Dakaro ralio čempionas 2006 m. Lenktyniauja su KTM motociklu Repsol komandoje.
• 1982 m.:
  • Džermainas Defo, Anglijos futbolininkas (puolėjas), žaidžiantis Tottenham Hotspur klube ir Anglijos futbolo rinktinėje.
  • Madžidas Bugera, iš Alžyro kilęs Prancūzijos futbolininkas, rungtyniaujantis saugo arba vidurio gynėjo pozicijoje. Alžyro nacionalinės rinktinės ir Škotijos klubo Rangers FC narys.
• 1984 m.:
  • Nestoras Esekjelis Ortigosa, iš Argentinos kilęs Paragvajaus futbolininkas, rungtyniaujantis vidurio saugo pozicijoje. Argentinos klubo Argentinos Juniors žaidėjas.
  • Simonas Buskas Poulsenas, Danijos futbolininkas, rungtyniaujantis kairiojo krašto gynėjo arba saugo pozicijoje. Yra Nyderlandų klubo AZ Alkmaar žaidėjas.
• 2001 m. – Princesė Senate Mohato Seeiso, yra vyriausias Lesoto karaliaus Letsie III ir jo žmonos Masenate Mohato Seeiso vaikas.

• 929 m. – Karolis III Naivusis, 893–922 m. Rytų Prancūzijos karalius (g. 879 m.).
• 1072 m. – Sančas II, Leono ir Kastilijos karalius, valdė nuo 1065 m. gruodžio 27 d. iki mirties (g. 1037 m.).
• 1849 m. – Edgaras Alanas Po, amerikiečių poetas, novelių rašytojas, redaktorius ir literatūros kritikas. Jis laikomas Amerikos romantizmo judėjimo dalimi. Geriausiai žinomos jo mistiškos ir kraupios istorijos. Po yra laikomas detektyvinio žanro pradininku. Glaudžiai siejamas su mokslinės fantastikos žanru. Po buvo pirmasis garsus amerikiečių rašytojas, bandęs pragyventi iš rašymo, bet susidūręs su finansiniais sunkumais gyvenime ir darbe (g. 1809 m.).
• 1919 m. – Lassa Francis Lawrence Oppenheim, vokiečių teisėtyrininkas tarptautininkas, tarptautinės teisės teoretikas (g. 1858 m.).
• 1931 m. – Danielis Česteris Frenčas, amerikiečių skulptorius. Jo žymiausia darbas – sėdinčio Abraomo Linkolno skulptūra, esanti Linkolno memoriale, JAV sostinėje Vašingtone (g. 1850 m.).
• 1955 m. – Rodolphe William Seeldrayers, ketvirtasis Tarptautinės Futbolo Asociacijų Federacijos (FIFA) prezidentas, ėjęs pareigas nuo 1954 m. iki 1955 m (g. 1876 m.).
• 1980 m. – Herbertas Lykumas, latvių scenografas, tapytojas (g. 1902 m.).
• 1994 m. – Niels Kaj Jerne, 1984 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[3] (g. 1911 m.).
• 2006 m. – Ana Stepanovna Politkovskaja-Mazepa, rusų žurnalistė ir publicistė. Nužudyta savo namo lifte už, kaip manoma, profesinę veiklą (g. 1958 m.).