Šalys, kuriose vyko Dakaro ralis (oranžine spalva – tik 1992 m.) iki 2009 m., kuomet Dakaro ralis persikėlė į Argentiną ir Čilę.Šalys, kuriose Dakaro ralis vyko nuo 2009 iki 2019 m.
Dakaro ralis (paprasčiau vadinamas Dakaru arba iš seniau žinomu pavadinimu Paryžiaus–Dakaro ralis) – kasmetinės bekelės ralio reido lenktynės. Jose gali dalyvauti tiek profesionalūs lenktynininkai, tiek savanoriai entuziastai. Už varžybų rengimą atsakinga Amaury Sporto organizacija.
Nuo 1978 m. Dakaras paprastai prasidėdavo Europoje (dažniausiai Paryžiuje) ir vykdavo Afrikos dykumomis (dažniausiai finišuodavo Senegalo sostinėje Dakare). Dėl neramumų ir terorizmo grėsmės Mauritanijoje, buvo atšauktas 2008 m. ralis. Negerėjant saugumo padėčiai visoje šiaurinėje Afrikoje, tais pačiais metais buvo pradėta ieškoti alternatyvių vietų varžyboms. Šiame neoficialiame konkurse laimėjo Pietų Amerika, Argentina. Nuo 2009 iki 2019 m. Dakaras vyko šiame žemyne. Nuo 2020 m. varžybos vyksta Saudo Arabijoje.
Nors pavadinime ir aptinkame žodį „ralis“, visą renginį labiau tiktų vadinti maratonu per bekeles. Visos transporto priemonės privalo iki finišo brautis per bekeles, purvynus, dykumas ar net kalnus. Dienos etapų ilgis būna po 300–500 km, bet su pervažiavimais jie pailgėja iki 700–900 km. Visa tai privaloma įveikti iki starto kitos dienos etape.
Istorija
Prizas Dakaro laimėtojui. 2011 m. T4 klasės sunkvežimio komandaiMAN lenktyninis sunkvežimis, priklausantis komandai „Team Dakar USA“, 2007 m.Jutos Kleinschmidt Mitsubishi Pajero, su kuriuo laimėjo Dakaro ralį 2001 m.
Ralio ištakos siekia 1977 m. ralį Abidžanas–Nica. Jame dalyvavęs Thierry Sabine pasiklydo Tenerės dykumoje, bet jam šis įvykis paliko neišdildomą įspūdį, jis nusprendė, jog ralis per dykumas labai puiki idėja. 1978 m. gruodį Paryžiuje prie starto linijos stojo 182 transporto priemonės, bet finišą už 10 000 km Dakare pasiekė vos 74-ios. Cyril Neveu, važiavęs motociklu, yra laikomas pačiu pirmuoju ralio čempionu.
Taip pat, ralio inspiracija buvo ir André Citroënas, 1922 m. gruodžio 19 – 1923 m. sausio 7 dienomis surengęs ekspediciją iš Tugurto (Touggourt, Alžyras) iki Timbuktu (Tombouctou, Malis) su penkiais Citroën Scarabée d’Or auotomobiliais. Automobiliai buvo specialiai paruošti ant Citroën B2 10HP K1 bazės, tačiau sustiprinti ir sumontuota galinių ratų vikšrinė pavara. Ekspedicija kirto Sacharos dykumą, sėkmingai pasiekė tikslą, ir sugrįžo į Prancūziją, o naujai ištyrinėti keliai buvo įtraukti į visų šalių žemėlapius.[1]
Renginys sparčiai populiarėjo, 1980 m. starte dalyvavo 216, o jau 1981 m. – 291-as ekipažas. Prie ralio pradėjo jungtis ir labai žinomi asmenys, kaip Henri Pescarolo (buvęs Formulės-1 lenktynininkas, tuomet jau penkiskart 24 valandų Le Mano lenktynių laimėtojas), Jacky Ickx (dukart F-1 bendroje įskaitoje likęs antras, šešiskart Le Mano lenktynių laimėtojas).
1986 m. Dakarui buvo dvejopi, populiarumas augo, tačiau ralio metu sudužus sraigtasparniui, žuvo jo rengėjas T.Sabine.
1987 m. ralyje nusprendė sudalyvauti gamyklinė Peugeot komanda, savo automobilio vairą patikėdama buvusiam Pasaulio ralio čempionui Ari Vatanenui.
1988 m. naujas susidomėjimo pikas, startuoti nusprendė 603 ekipažai.
1992 m. ralio metu įveiktas visas Afrikos žemynas, finišas Pietų Afrikos respublikos mieste Keiptaune. Būtent šiais metais pirmąkart ralio dalyviai galėjo naudotis GPS prietaisais.
1997 m. renginys ypatingas tuo, kad jis visas vyko tik Afrikoje. Startas Agadešo mieste Nigeryje, finišas Senegalo sostinėje Dakare.
2001 m. pirmąkart ralį laimėjo moteris. Tai automobilių klasėje pasiekė vokietė Jutta Kleinschmidt.
2005 m. kilo nauja susidomėjimo varžybomis banga, starte išsirikiavo 688 transporto priemonės, siekusios įveikti maratoną.
2009 m. ralis persikėlė į naują žemyną. P. Amerikoje starte dalyvavo 501 ekipažas. Jį automobilių klasėje laimėjo Giniel de Villiers su VW Tuareg.
2012 m. Dakarui buvo parengti naujieji Mini Countryman. Jie iškart ėmė dominuoti ralio trasoje.
2015 m. nusprendė sugrįžti į ralį legendinė prancūzų kompanija Peugeot, kartu su visu būriu geriausių Prancūzijos lenktynininkų. Tačiau pirmuoju Dakaro bandymu, nesugebėjo įveikti dominaciją tęsusių Mini automobilių. Tuo tarpu jau 2016 m. Peugeot ekipai pavyko diktuoti tempą ir ralio nugalėtoju tapo daugkartinis čempionas prancūzas Stéphane Peterhansel. Jis daugiau nei 30 minučių aplenkė Nasser Al-Attiyah su Mini.
2017 m. Dakaro ralis vyko sausio 2-14 d. Argentinos, Bolivijos ir Paragvajaus teritorijose. Antano Juknevičiaus ir Dariaus Vaičiulio ekipažas 2017-ųjų Dakaro ralyje užėmė 21-ą vietą – tuo metu aukščiausią vietą iš Pabaltijo lenktynininkų per visą Dakaro ralio istoriją.[2]
2018 m. lenktynės vyko jubiliejinį 40-ą kartą. Šį kartą jos driekėsi Peru, Bolivijos ir Argentinos teritorijomis. A. Juknevičiaus ekipažas šiame Dakare pasiekė naują Lietuvos ir Baltijos šalių rekordą finišuodamas 12 vietoje. V. Žala su S. Jurgelėnu pirmą kartą pasiekė finišą ir užėmė 18 vietą. B. Vanago ekipažui atiteko 30 vieta. Motociklininkas B. Bardauskas finišą pasiekė 81 vietoje.[3]
2019 m.balandžio 15 d. varžybų organizatoriai patvirtino, kad nuo 2020 m. Dakaro ralis vyks Saudo Arabijoje.[4] Iš pradžių buvo minima kad ateinančiuose metuose trasa prasiplės ir į kitas šalis – Egiptą, Katarą – tačiau vėliau šios minties buvo atsisakyta.
2020 m. ralyje Vaidotas Žala tapo pirmuoju lietuviu laimėjusiu Dakaro ralio etapą - jis laimėjo pirmąjį ralio etapą. Taip pat, lenktynių organizatoriai V.Žalai ir S.Jurgelėnui už pagalbą daugiamečiams ralio dalyviams prancūzams Ronan Chabot ir Gilles Pillot ekipažui įteikė "Epic story" atminimo medalius, kurie yra dalijami istorijų, labiausiai atspindinčių Dakaro ralio dvasią, dalyviams. Kasmet atrenkami keturi išskirtiniai įvykiai. Lietuviai atvertė sugadintą prancūzų automobilį, kuris buvo užtvėręs kelią kanjone, o po to turėjo atbuline pavara važiuoti kanjonu atgal, ieškoti kito kelio. Už šią pagalbą etapo pabaigoje Dakaro ralio organizatoriai lietuviams kompensavo 10 min. prarasto laiko.[5]
2021 m. Dakaro ralis vyko siaučiant COVID-19 pandemijai, ir iškėlė organizatoriams daug logistinių ir organizacinių iššūkių. Nepaisant to, renginys įvyko sėkmingai. Arūnas Gelažninkas finišavo 21 bendros įskaitos vietoje, tačiau nugalėjo Original by Motul, taip vadinamoje vienišių klasėje, kurioje važiuoja motociklininkai be techninio aptarnavimo komandos. Tai buvo pirmas kartas, kai šioje Dakaro ralio kategorijoje, bendroje įskaitoje laimėjo lietuvis.[6]
2022 m. Dakaro ralis pasižymėjo rekordiniu dalyvių skaičiumi iš Lietuvos – startavo 10 ekipažų. Pirmą kartą lietuviai dalyvavo sunkvežimių, motobagių bei „Dakar Classic“ kategorijose. Buvo pasiekta gerų rezultatų: Laisvydas Kancius laimėjo vieną etapą keturračių kategorijoje, Rokas Baciuška – du etapus motobagių kategorijoje. Galutinėje įskaitoja R.Baciuška iškovojo trečiąją vietą, o Arūnas Gelažninkas antrus metus iš eilės nugalėjo motociklų Original by Motul kategorijoje. Dvidešimtuką savo kategorijose taip pat pasiekė Vaidotas Žala, Tomas Jančys, Vaidotas Paškevičius ir Valdas Valiukevičius. Šis ralis buvo pirmasis, prie kurio organizavimo prisijungė FIA. Dakaro ralis tapo pirmuoju naujo FIA ralio kroso pasaulio čempionato (W2RC) etapu. Dėl politinių ir ekonominių ES sankcijų šiame ralyje nebuvo leista dalyvauti Baltarusijos MAZ-SPORTauto komandai.
Keturračių kategorija atsirado 2009 m., motobagių 2017 m., lengvųjų motobagių 2020 m. Iki 2000 m. pagamintų Dakar Classic automobilių kategorija atsirado taip pat 2021 m.
2021 m. ir 2022 m. Arūnas Gelažninkas nugalėjo Dakaro ralio Original by Motul, taip vadinamoje vienišių įskaitoje, kurioje važiuoja motociklininkai be techninio aptarnavimo komandos.
Rokas Baciuška iškovojo bronzos medalį 2022 m. T4 lengvųjų motobagių įskaitoje, o 2023 m. – sidabro. 2024 m. R.Baciuška iškovojo bronzos medalį T3 „Challenger“ bagių įskaitoje.
Prestižiskiausioje automobilių įskaitoje aukščiausia pasiekta vieta – 8 (Benediktas Vanagas 2024 m.).
Ralio dalyviai skirstomi pagal naudojamas transporto priemones į 4 kategorijas – motociklų, automobilių, sunkvežimių ir nuo 2009 m. Dakaro ralio – keturračių. Įvairūs transporto priemonių gamintojai dalyvauja Dakaro ralyje, norėdami pareklamuoti savo transporto priemones kaip ilgaamžiškas, galinčias įveikti įvairius kelius – tiesa, Dakaro raliui visos transporto priemonės būna patobulintos, kartais net pagaminamos specialiai šioms lenktynėms.
Motociklai
Motociklai dalinami į dvi kategorijas: pirmai grupei priklauso maratono motociklai, kurie būna artimi serijinės gamybos specifikacijai, antrą grupę sudaro specialiai Dakaro raliui paruošti motociklai. Nuo 2014 m. motociklų variklių tūris ribojamas iki 450 kub. cm. Jie gali turėti vieną arba du cilindrus.
Keturračiai
Nuo 2009 m. ši kategorija buvo atskirta nuo motociklų klasės. Kategorija dar skiriama į dvi grupes – pirmoje grupėje dalyvauja dviejų ratų varomi su 750 kub. cm. varikliais, antroje – keturiais ratais varomi iki 900 kub. cm.[7] Ši kategorija nepasižymėjo populiarumu, 2024 m. startavo tik 9 ekipažai.
Automobiliai
Automobilių kategoriją sudaro lengvesni nei 3500 kg sveriantys automobiliai. Anktesniais metais jie buvo skirstomi į tris grupes – T1, T2 ir atvirą. T1 kategorija skirta modifikuotiems visureigiams bei bagiams, T2 – serijiniams visureigiams. Nuo 2022 m. organizatoriai ėmė stengtis priartinti kategorijų homologaciją prie FIA klasių. Taip pat, nuo 2022 m. atsirado konkurencingų alternatyviu kuru (elektra arba vandeniliu) varomų automobilių, jiems buvo sukurta T1.E kategorija. Tais pačiais metais buvo sukurta T1+ kategorija, siekianti padidinti T1.1 konkurencingumą prieš bagius bei T1.E elektros pavara varomiems automobiliams. 2024 m. T1.E buvo pervadinta į T1.U („Ultimate“). Alternatyviu kuru varomiems automobiliams buvo sukurta atskira kategorija „Dakar Future Mission 1000“, bei atskiras lenktyniavimo reglamentas. 2024 m. T2 serijinės gamybos automobiliai buvo priskirti „Stock“ kategorijai, joje startavo tik 3 ekipažai.
Lengvieji bagiai
Ši kategorija atsirado 2017 m., atskyrus T3 klasės lengvuosius bagius nuo automobilių klasės. Šie lengvos rėminės konstrukcijos bagiai yra varomi iki 1000 cm³ varikliais, kai tuo tarpu kai kuriuose T2 klasės bagiuose buvo montuojami virš 6000 cm³ varikliai. Nuo 2021 m. buvo sukurtos atskiros įskaitos T3 lengviesiems motobagiams – prototipams ir T4 ant serijinės gamybos UTV pagrindo sukurtiems bagiams. Šie bagiai dar yra vadinami SSV, SxS, side-by-side, ROV, UTV. 2024 m. T3 ir T4 bagiai buvo priskirti naujai „Challenger“ kategorijai.
Sunkvežimiai
Sunkvežimiai prieš lenktynių startą, 2014 m.
Sunkvežimių klasė skirta sunkesniems nei 3500 kg automobiliams ir yra dalinama į tris kategorijas – T5.1, T5.2 ir T5.3. Pirmoje grupėje dalyvauja serijiniai sunkvežimiai, antrojoje – modifikuoti, o trečiojoje – techninio aptarnavimo sunkvežimiai. Iki 2021 m. sunkvežimių kategorijos atitinkamai vadinosi T4.1, T4.2 ir T4.3.
„Dakar Classic“
Nuo 2021 m. Dakaro ralyje dalyvauja „Dakar Classic“ kategorijos automobiliai, kurie pagaminti iki 2000 m. Šios kategorijos dalyviai važiuoja kitokia trasa, nei likę lenktynių dalyviai, bei varžosi vidutinio greičio principu (angl.„regularity rally“).[8] Nuo 2022 m. dalyvauja ir „klasikiniai“ sunkvežimiai.
Televizija
Ralio rengėjai skelbiasi, jog jų parengtas 26 minučių trukmės laidas apie dienos įvykius etape rodo per 190 šalių. Dar apie 20-imt siunčia televizijos komandas, kurios rengia autorines laidas.
Ralį filmuoja iki 4 organizatorių sraigtasparnių, greičio ruože budi dar apie šešios televizijos komandos. Dar trys viską filmuoja bivuake. Taip per dviejų savaičių trukmės maratoną sukaupiama iki 1000 valandų trukmės filmuotos medžiagos.
2006 m. buvo pristatytas televizijos dokumentinis filmas „Race to Dakar“, jame buvo sudėti visi įsimintiniausi filmuoti Dakaro įvykiai iki 2006-ųjų.
Šis ralis susilaukia nemažai kritikos dėl dažnų žūčių jo metu. Nepaisant nuolat didinamų saugumo reikalavimų, beveik kasmet nelaimių sąrašas pasipildo naujais įrašais apie aukas, tiek dalyvių, tiek komandos narių, tiek varžybas stebėjusių žmonių vardais.
2024 m. šiame sąraše yra 79 vardai, iš jų 32 – lenktynininkų.
