Balandžio 15 yra 105-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 106-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 260 dienų.

• Kultūros diena.

Anastazijus – Gema – Josmina – Josminas – Liudvina – Modestas – Vaidotė – Vilnius

• 1542 – Žygimantas Augustas vedė Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Ferdinando dukterį Elžbietą;
• 1590 – Kėdainių savininko Jono Kiškos prašymu Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas III Vaza Kėdainiams suteikė Magdeburgo teises;
• 1702 – švedų kariuomenė užėmė ir sudegino Punios miestą;
• 1921 – Kaune pradėjo darbą Kredito bankas.

• 1777 m. – Samuelis Teodoras Cipelis, raštijos talkininkas, tautosakos rinkėjas (m. 1834 m.).
• 1858 m. – Kiprijanas Kondratavičius, Rusijos ir Lietuvos karinis veikėjas. Rusijos imperijos kariuomenės generolas (m. 1932 m.).
• 1877 m. – Jurgis Gegužis, Lietuvos knygnešys, JAV lietuvių visuomenės veikėjas (m. 1943 m.).
• 1893 m. – Andrius Kardišauskas, Lietuvos politikas (m. 1974 m.).
• 1904 m. – Kazimieras Alminas, kalbininkas, lietuvių kalbos vardyno rinkėjas bei tyrėjas, profesorius (m. 1986 m.).
• 1909 m. – Adelė Dirsytė, krikščionė pasaulietė, visame pasaulyje išgarsėjusios maldaknygės „Marija, gelbėk mus“ autorė (m. 1955 m.).
• 1913 m. – Bronius Oškinis, lietuvių sklandytuvų konstruktorius (m. 1985 m.).
• 1914 m. – Aleksandras Kučiūnas, pianistas, dirigentas ir pedagogas (m. 2002 m.).
• 1921 m. – Algimantas Jonas Marcinkevičius, Lietuvos gydytojas kardiochirurgas, širdies chirurgijos ir organų transplantacijos pradininkas Lietuvoje, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
• 1926 m.:
  • Bronislovas Brazdžius, pedagogas, kunigas, visuomenės veikėjas (m. 2006 m.).
  • Liudvika Laima Griciūtė, Lietuvos gydytoja onkologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė.
• 1931 m.:
  • Antanas Balašaitis, lietuvių kalbininkas (m. 2023 m.).
  • Neringa Dičiuvienė, Lietuvos architektė, humanitarinių mokslų daktarė (m. 2020 m.).
  • Vytautas Karalius, Lietuvos poetas, vertėjas (m. 2019 m.).
  • Mamertas Karklelis, Lietuvos aktorius, teatro režisierius (m. 1999 m.).
• 1934 m. – Irena Mačiūnaitė-Čokovienė, Lietuvos bibliotekininkė, kultūros veikėja (m. 1995 m.).
• 1936 m.:
  • Konstantinas Juozapas Noreika, Lietuvos ir Marijampolės visuomenės bei politinis veikėjas.
  • Raimundas Jasinevičius, Lietuvos elektromechanikos inžinierius, informatikos sistemologas, diplomatas, technologijos mokslų daktaras.
• 1937 m. – Algirdas Antanas Paukštelis, Lietuvos ir Joniškio rajono ūkio, politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1938 m. – Ieva (Eva) Erika Labutytė-Vanagienė, Lietuvos dailininkė grafikė, Mažosios Lietuvos kraštotyrininkė (m. 2003 m.).
• 1939 m. – Stasys Domarkas, lietuvių dirigentas.
• 1941 m.:
  • Antanas Milinis, Lietuvos teatro ir politinis veikėjas.
  • Jurgis Algirdas Juozulynas, Lietuvos gydytojas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
• 1942 m. – Vanda Giedrytė, Lietuvos tautodailininkė, poetė.
• 1943 m.:
  • Algirdas Petras Stabinis, Lietuvos fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras, mokslų akademijos narys ekspertas.
  • Olita Veronika Dautartaitė, Lietuvos teatro ir kino aktorė, poezijos skaitovė, teatro režisierė.
• 1945 m. – Edmundas Zenonas Malūkas, rašytojas, Lietuvos ir Trakų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1951 m.:
  • Justinas Macijauskas, Lietuvos ir Pakruojo rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Graciela Isabel Jakavičius, lietuvių kilmės dainininkė, kompozitorė ir aktorė.
• 1952 m. – Adelė Gedminienė, Lietuvos ir Trakų rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1954 m. – Juozas Šlepetis, Lietuvos ir Plungės rajono ūkio, politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1956 m.:
  • Toma Birmontienė, teisininkė, teisėtyrininkė konstitucionalistė, MRU profesorė, LR KT teisėja.
  • Sigitas Jakubauskas, Lietuvos teatro ir kino aktorius (m. 2025 m.).
  • Sigitas Kaktys, gydytojas, Lietuvos ir Mažeikių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Alvydas Klimas, lietuvių dizaineris, eina Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakulteto Vizualinio dizaino katedros profesoriaus pareigas.
• 1957 m. – Laima Jackevičienė, Lietuvos politinė veikėja.
• 1958 m.:
  • Gediminas Grybė, ūkininkas, Lietuvos ir Pakruojo rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Rūta Marcinkevičienė, Lietuvos kalbininkė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė.
• 1961 m. – Rimanta Burnickienė, Lietuvos ir Rokiškio rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1969 m. – Daiva Rudokaitė, Lietuvos aktorė, psichologė (m. 2023 m.).
• 1971 m. – Neda Malūnavičiūtė, Lietuvos džiazo vokalistė, fleitininkė.
• 1976 m. – Kęstutis Šeštokas, Lietuvos krepšininkas, daugiausia kartų laimėjęs LKL čempionatą (7 kartus). Nuo 2008 m. rungtyniauja Prienų „Rūdupio“ komandoje.
• 1977 m. – Dainius Šalenga, Lietuvos krepšininkas nuo 2007–2008 m. sezono rungtyniaujantis Kauno „Žalgirio“ komandoje.
• 1984 m. – Marius Judickas, Lietuvos futbolo žaidėjas. Žaidžia saugo pozicijoje.

• 1659 m. – Simonas Dachas, vokiečių poetas (g. 1605 m.).
• 1852 m. – Tadas Tiškevičius Logoiskis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas, Abiejų Tautų Respublikos ir Lenkijos karalystės valstybės bei karinis veikėjas (g. 1774 m.).
• 1912 m. – Juozapas Montvila, Lietuvos Romos katalikų kunigas, spaudos darbuotojas, savo sielovados pareigą skęstančiame laive „Titanikas“ atlikęs iki pat mirties (g. 1885 m.).
• 1971 m. – Juozas Žuronas, pedagogas, dainininkas (baritonas) ir chorvedys (g. 1889 m.).
• 1984 m. – Jonas Nainys, Lietuvos veterinarijos gydytojas, veterinarijos mokslų daktaras, Lietuvos veterinarijos akademijos rektorius (g. 1900 m.).
• 1989 m. – Juozas Indriūnas, Lietuvos inžinierius technologas, tekstilės technologijos mokslo pradininkas Lietuvoje. Technikos mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos narys (g. 1896 m.).
• 1995 m. – Jurijus Bluvšteinas, Lietuvos kriminologas, LPA profesorius, habilituotas socialinių mokslų (teisės) daktaras (g. 1929 m.).
• 1999 m. – Mykolas Morkūnas, Lietuvos ekonomistas, ekonomikos daktaras, spaustuvininkas, Morkūno spaustuvės savininkas (g. 1916 m.).
• 2001 m. – Aleksas Baltrūnas, lietuvių rašytojas (g. 1925 m.).
• 2003 m. – Jonas Januitis, sovietinis veikėjas, žurnalistas (g. 1925 m.).
• 2011 m. – Romualdas Kulikauskas, Lietuvos violončelininkas, pedagogas (g. 1935 m.).
• 2021 m. – Valentina Paukštelytė, Lietuvos radijo ir televizijos žurnalistė, redaktorė (g. 1938 m.).

• 1912 – nuskendo keleivinis laineris Titanikas;
• 1923 – Niujorko „Rialto“ teatre demonstruotas pirmasis įgarsintas kino filmas;
• 1952 – Niujorko „Franklin Bank“ banke išduotos pirmosios mokėjimo kortelės;
• 2019 – gaisras suniokojo Paryžiaus Dievo Motinos katedrą.

• 1452 m. – Leonardas da Vinčis, italų Renesanso architektas, tapytojas, poetas, skulptorius, muzikantas, meno teoretikas, inžinierius, išradėjas, filosofas (m. 1519 m.).
• 1646 m. – Kristijonas V, 1670–1699 m. Danijos ir Norvegijos karalius (m. 1699 m.).
• 1684 m. – Jekaterina I, antroji Petro I žmona ir Rusijos imperatorė 1725–1727 m (m. 1727 m.).
• 1707 m. – Leonardas Oileris, šveicarų matematikas bei fizikas (m. 1783 m.).
• 1793 m. – Frydrichas Georgas Vilhelmas Struvė, astronomas, geodezininkas, Dorpato universiteto profesorius (m. 1864 m.).
• 1837 m. – Atis Kronvalds, latvių rašytojas, kalbininkas ir mokytojas (m. 1875 m.).
• 1858 m. – Émile Durkheim, prancūzų sociologas ir antropologas, laikomas vienu sociologijos ir socialinės antropologijos mokslo pradininkų (m. 1917 m.).
• 1866 m. – Aleksis Mierlaukas, latvių teatro aktorius, režisierius (m. 1943 m.).
• 1877 m. – Vilijamas Davidas Rosas, seras, škotų filosofas, žinomas dėl savo darbų apie etiką bei etinio pliuralizmo (deontologinė intuityvizmo forma) plėtojimą. Taip pat Rosas rašė apie senovės graikų filosofiją ir į anglų kalbą vertė Aristotelio darbus (m. 1971 m.).
• 1885 m. – Tadeušas Kutšeba, Lenkijos karinis veikėjas, divizijos generolas (m. 1947 m.).
• 1889 m. – Asa Filipas Randolfas, žinomas dvidešimtojo amžiaus afroamerikeičų pilietinių teisų judėjimo lyderis bei Žygio į Vašingtoną judėjimo ir Miegamųjų vagonų patarnautojų brolijos, tapusios afroamerikiečių darbo organizavimo simboliu, iniciatorius (m. 1979 m.).
• 1891 m. – Sergejus Sergejevičius Prokofjevas, rusų kompozitorius. Kūrė simfonijas, operas, muziką kino filmams (m. 1953 m.).
• 1895 m. – Clark McConachy, Naujosios Zelandijos angliškojo biliardo ir biliardo žaidėjas (m. 1980 m.).
• 1896 m. – Nikolajus Nikolajevičius Semionovas, 1956 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[1] (m. 1986 m.).
• 1907 m. – Nikolaas Tinbergen, 1973 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[2] (m. 1988 m.).
• 1912 m. – Kim Ir Senas, Šiaurės Korėjos sukūrėjas ir pirmas jos valdovas nuo 1948 m. iki 1994 m. Šiaurės korėjietiškos čučhė versijos kūrėjas (m. 1994 m.).
• 1920 m. – Richard Karl Freiherr von Weizsäcker, vokiečių politikas, 6-tasis Vokietijos Federalinis Prezidentas (1984–1994), Berlyno meras, CDU veikėjas.
• 1946 m. – Maria Baxa, serbų kino aktorė, daugiausia vaidmenų sukūrusi Italijoje
• 1949 m. – Ala Pugačiova, viena žymiausių TSRS ir Rusijos pop dainininkių, nusipelniusi Rusijos Federacijos artistė (1980), Rusijos Federacijos liaudies artistė (1985), TSRS liaudies artistė (1991), Rusijos nacionalinės premijos laureatė.
• 1955 m. – Aleksejus Lebedis, Rusijos karininkas, pulkininkas, politinis veikėjas, Chakasijos Respublikos vyriausybės pirmininkas.
• 1961 m. – Carolyn Widney „Carol“ Greider, dirba molekulinės biologijos srityje, Johns Hopkins universitete. Ji bendradarbiavo atrandant fermentą telomerazę 1984 m. Ji pirmoji tyrinėjo telomerų, kurie užbaigia chromosomas struktūrą. 2009 m. Ji gavo Nobelio fiziologijos ir medicinos premiją kartu su Jack W. Szostak ir Elizabeth Blackburn už tai, kad atskleidė kaip telomerazė apsaugo telomerus nuo sutrumpėjimo.
• 1966 m. – Sergejus Puskepalis, lietuvių kilmės Rusijos kino ir teatro aktorius, teatro režisierius (m. 2022 m.).
• 1968 m. – Ivane (Vano) Merabišvili, gruzinų politikas, Gruzijos vidaus reikalų ministras.
• 1973 m. – Teddy Lučić, futbolininkas, Švedijos rinktinės ir Elfsborg klubo gynėjas.
• 1980 m.:
  • Raulis Lopezas, Ispanijos krepšininkas rungtyniaujantis Maskvos „Chimki“ komandoje.
  • Stéphane Pelle, Kamerūno krepšininkas, rungtyniaujantis Belgijoje Alsto „Okapi“ klube.
• 1981 m. – Andresas Nikolasas D’Alesandras, futbolininkas, Argentinos rinktinės ir Brazilijos Internacional klubo saugas.
• 1982 m. – Albertas Riera Ortega, ispanų futbolininkas žaidžiantis Olympiacos FC komandoje saugu.
• 1986 m.:
  • Giorgio Rubino, Italijos lengvaatletis, kuris specializuojasi sportinio ėjimo rungtyse. Šalies olimpinės rinktinės narys.
  • Quincy James Owusu-Abeyie, futbolininkas, Ganos rinktinės ir Kataro Al Sadd klubo saugas.
• 1990 m. – Emma Charlotte Duerre Watson, anglų aktorė, pagarsėjusi Hermionos Įkyrėlės vaidmeniu filmuose apie Harį Poterį.

• 1469 – guru Nanakas (Nanak), sikhizmo religijos pradininkas.

• 1212 m. – Vsevolodas Jurjevičius Didysis Lizdas arba Vsevolodas III, Vladimiro didysis kunigaikštis (nuo 1176 m.), Jurijaus Dolgorukio sūnus (g. 1154 m.).
• 1446 m. – Filipas Bruneleskis, italų ankstyvojo Renesanso architektas, skulptorius, centrinės perspektyvos atradėjas (g. 1377 m.).
• 1519 m. – Heinrichas fon Viurtembergas, 1473–1482 m. Viurtembergo-Mompelgardo grafas (g. 1448 m.).
• 1558 m. - Hürrem Sultan (1504 – 1558 m. balandžio 15 d.), žinoma kaip teisėta Osmanų sultono Suleimano Didžiojo žmona bei Suleimano įpėdinio Selimo II motina.
• 1765 m. – Michailas Vasiljevičius Lomonosovas, rusų poetas, biologas, rusų kalbos reformatorius – mokslininkas universalas (g. 1711 m.).
• 1865 m. – Abraomas Linkolnas, 16-asis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas. Jis sėkmingai valdė šalį vienos iš sudėtingiausių vidinės krizės – JAV pilietinio karo metu, sugebėdamas išsaugoti šalį ir panaikinti vergovę. Baigiantis pilietiniam karui, Linkolnas tapo pirmuoju JAV prezidentu, kuris buvo nužudytas (g. 1809 m.).
• 1942 m. – Robert Musil, austrų rašytojas (g. 1880 m.).
• 1968 m. – Borysas Liatošynskis, ukrainiečių kompozitorius, pedagogas. Ukrainiečių simfoninės muzikos pradininkas (g. 1894 m.).
• 1969 m. – Piotras Jefimenko, ukrainiečių archeologas (g. 1884 m.).
• 1980 m. – Žanas Polis Sartras, prancūzų rašytojas, publicistas, dramaturgas. Vienas iš žymiausių XX amžiaus egzistencialistų. 1964 metais Sartras atsisakė jam skirtos Nobelio literatūrinės premijos (g. 1905 m.).
• 1990 m. – Greta Garbo, švedų kilmės JAV aktorė (g. 1905 m.).
• 1998 m. – Pol Potas, Kambodžos diktatorius, Kambodžos Komunistų partijos mokytojas ir narys (g. 1928 m.).
• 2018 m. – Vitorijus Tavianis, italų kino režisierius ir scenarijų autorius (g. 1929 m.).

• 1764 m. – Madame de Pompadour, markizė, karaliaus Liudviko XV meilužė.