Pensilvanija (angl.Commonwealth of Pennsylvania) – 2-oji JAV valstija, esanti šalies šiaurės rytuose. Sostinė – Harisburgas, didžiausias miestas – Filadelfija. Plotas – 119,3 tūkst. km²; 12,9 mln. gyventojų (2021 m.).
Valstija paskelbta 1787 m. gruodžio 12 d.
Geografija
Didžiąją dalį Pensilvanijos ploto užima Apalačų kalnai: pietvakarių–šiaurės rytų kryptimi driekiasi jų kalnagūbriai – Mėlynieji kalnai ir Alegenio kalnai. Pastaruosiuose yra aukščiausia valstijos vieta – Deiviso kalnas (979 m). Tarp šių dviejų kalnagūbrių tęsiasi Didysis slėnis. Šiaurės vakaruose Alegenio kalnai leidžiasi į Apalačų plynaukštę ir Centrinių lygumų rytinį pakraštį, pietryčiuose Mėlynieji kalnai – į Pidmonto plynaukštę ir Atlanto pakrantės žemumą. Kalnuose yra karstinių reljefo formų, karstinių urvų (ilgiausias – Harlansburgo urvas, 6,7 kilometro).[2]
Valstijos žemėlapis
Pensilvanijos klimatas vidutinių platumų, eina iš jūrinio (rytuose) į žemyninį (vakaruose), pietryčiuose – subtropinis jūrinis. Aukščiausia temperatūra liepą +27–30 °C, sausį 0 – +2 °C, žemiausia – atitinkamai +14–18 °C ir -6–10 °C. Per metus iškrinta 850–1200 mm kritulių.[2] Šiaurės vakaruose žiemomis būna daug sniego. Vasarą – nedideli tornadai.
Rytinėje valstijos dalyje teka tiesiai į Atlanto vandenyną savo vandens nešančios upės – Saskvehana, Delaveras. Vakarinė dalis priklauso Misisipės baseinui – teka Ohajas su Alegeniu ir Monongahila. Šiaurės rytuose neilga atkarpa valstija siekia Erio ežerą. Yra tvenkinių (Reistono, Alegenio).
Apalačų kraštovaizdis Pasaulio Krašto valstijos parkePenso slėnis Centro apygardojeFiladelfijaŪkis Pensilvanijoje
Pensilvanijos miškingumas – 58 %.[2] Miškai auga daugiausia kalnuose – vyrauja klevai, beržai, lazdynai, guobos, kaštonai, tuopos, uosiai, pušys. Kitur – kultūriniai kraštovaizdžiai. Įsteigtas Alegenio nacionalinis miškas, Vyšnių Slėnio, Džono Hainco, Erio, Ohajo upės salų nacionaliniai draustiniai, 124 valstijos parkai.
Gyventojai
Valstija apgyvendinta tankiai, ypač pietrytinė dalis (Filadelfijos aglomeracija ir apylinkės) bei vakarinė dalis (aplink Pitsburgą). Rečiausiai gyvenama vidurio šiaurė.
Pensilvanija pasižymi gana gausia Pensilvanijos vokiečių bendruomene. Jiems priklauso uždaros religinės bendruomenės – menonitai ir amišai.
2020 m. etninė sudėtis:
baltieji – 76,6 % (vokiečių, italų, airių, anglų, lenkų, prancūzų kilmės)
Geležies lydyklos buvo aprūpintos įvairių metalų rūdomis, kurių šioje valstijoje netrūksta. XIX amžiuje Pensilvanijoje suklestėjo akmens anglies gavyba ir juodoji metalurgija. Sunkioji pramonė XX a. pab. smuko, bet valstija vis dar gamina produktus iš metalo, transporto įrangą, įvairius mechanizmus, apdirba žemės ūkio produktus, gamina trąšas, įvairius produktus iš plastiko, gumos, molio, stiklo.
Valstijos pietryčiuose labiau išvystytas žemės ūkis. Pagrindiniai jo produktai yra galvijai, paukščiai, pieno produktai, kukurūzai, kviečiai, avižos, grybai, bulvės, įvairūs vaisiai.
