Vienas svarbiausių gyventojų skaičių lemiančių veiksnių yra teritorijos, kurioje surašomi ar skaičiuojami gyventojai, plotas. Lietuvos valstybės ar jai galimo prilyginti administracinio darinio plotas per visą krašto istoriją niekada nesutapo su lietuvių etniniu arealu. Pirmojo žinomo 1528 m.Lietuvos Didžiosios kunigaikštijosdūmų surašymo metu į valstybės teritoriją įėjo visa dabartinė Baltarusija, dalis Latvijos, Ukrainos ir Lenkijos, nors lietuviai bei lietuvininkai gyveno ir Prūsijos žemėse.
1923 m. rugsėjo 17 d. pirmojo nepriklausomos Lietuvos Respublikos gyventojų surašymo metu neskaičiuoti Vilniaus krašto gyventojai, bei Klaipėdos kraštas, kuriame surašymas įvyko 1925 m. sausio 25 d., jo duomenimis krašte gyveno 141 645 žmogus. Tik 1959 m. Lietuvos gyventojų surašymas apėmė beveik visą dabartinę valstybės teritoriją. Paskutiniai Lietuvos valstybinės sienos koregavimai įvyko jau po 2001 m. visuotinio gyventojų surašymo, tikslinant sieną su Latvija ir Baltarusija.
Lietuvos gyventojų skaičius dabartinėje teritorijoje [2]
Metai
Tūkstančiais
% palyginus su 1913 m.
Tankumas žm./km²
1897
2750
97,2
42,1
1913
2828
100,0
43,4
1939
2880
101,8
44,2
1940
2925
103,4
44,5
1951
2561
90,6
39,2
1959
2711
95,9
41,6
1962
2853
100,9
43,8
1965
2948
104,2
45,2
1968
3064
108,3
47,0
1973
3234
114,3
49,6
Pirmasis ir Antrasis pasaulinis karas bei 1922–1945 m. emigracija ir 1940–1952 m. tremtys taip pat turėjo didelę įtaką gyventojų skaičiui. 1939 m. su Vilniaus kraštu Lietuvoje gyveno tik 52 tūkst. žmonių daugiau, negu 1913 m., nors kasmetinis vidutinis gyventojų prieaugis siekė 27 tūkst. 1940–1952 m. Lietuva neteko apie 850 tūkst., t. y., beveik trečdalio gyventojų. 1959 m. tik Lietuva ir Baltarusija nebuvo pasiekusios prieškarinio gyventojų skaičiaus. Negana to, 1959 m. Lietuvoje gyveno mažiau žmonių, negu 1897 m.
1940 m. pradžios gyventojų skaičių Lietuva pasiekė tik 1964 m. viduryje. 1950–1970 m. pasaulio gyventojų skaičius padidėjo 44 %, o Lietuvos – tik 22,1 %. 1900–1970 m. pasaulio gyventojų skaičius padvigubėjo, o Lietuvos išaugo tik 13,7 %. Lietuva gyventojų skaičiaus augimu žymiai atsilieka ne tik nuo bendro pasaulinio lygio, bet ir nuo daugelio Vakarų Europos šalių, nors gimimų skaičius, tenkantis tūkstančiui gyventojų, Lietuvoje per visą XX a. buvo daug didesnis, negu daugelyje Vakarų Europos šalių. [3]
Gyventojų skaičius
Pasak Stasio Vaitekūno, XVII a. viduryje Lietuvoje galėjo būti apie 568 000 dūmų, kuriuose gyveno po 7-8 žmones. Tad Lietuvoje tuo metu gyveno apie 4,5 mln. žmonių. Pagal išlikusius 1790 m. surašymo duomenis vertinama, kad LDK gyveno apie 3,6 mln. žmonių. Pagal 1897 m. surašymo geografinį sąlyginį priskyrimą „Lietuvai“, buvo laikoma, kad Lietuvoje gyveno 2,5 mln. žmonių. XX a. po karo, 1950 m. gyveno apie 2,573 mln. gyventojų.[4]
2018 m. sausio 1 d. Lietuvoje gyveno 2,81 mln. nuolatinių gyventojų. Pasak Statistikos departamento, per 27 metus nuo Nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais gyventojų skaičius Lietuvoje sumažėjo 883 tūkst. arba 24 %. Jų duomenimis, daugiausiai žmonių Lietuvoje gyveno 1992 m. – 3,706 mln.[5] Tai labiausiai skatina ekonominė emigracija. Iki įstojimo į ES 2004 m. daugiausia lietuvių išvykdavo gyventi ir dirbti į JAV, tačiau pastaraisiais metais vis daugiau emigrantų keliauja į ES šalis, beveik pusė jų į JK, nemažai į Airiją, Vokietiją, Norvegiją. Taip pat daugėja ekonominių imigrantų bei emigrantų iš kaimyninių šalių – Rusijos (Kaliningrado srities), Baltarusijos, Ukrainos.[6][7]
2024 m. sausio mėn. Lietuvoje gyveno 2 886 515 nuolatiniai gyventojai.[8]
Lietuvos gyventojų skaičius surašymų duomenimis (tūkst.)
LR gyventojų visuotinio surašymo duomenimis, 2001 m. balandžio 6 d. Lietuvoje gyveno 3 483 972 nuolatiniai gyventojai. Gyventojai – nuolatiniai šalies teritorijoje gyvenantys asmenys. Gyventojai skaičiuojami du kartus per metus: sausio ir liepos mėn. 1 d.
„Proporcingai labiausiai Rytų Europoje dėl emigracijos nukentėjo Lietuvos demografija, iš jos apie 100 tūkst. žmonių, arba 3% gyventojų, išvyko Vakarų Europon", – savo skaitytojus 2006 m. rugpjūčio 30 d. informavo verslo dienraštis „Financial Times“.
Gimstamumas, mirtingumas, gyvenimo trukmė
1989–2001 m. gyventojų sumažėjo 190,8 tūkstančio (5 %): natūralus prieaugis – 30,7 tūkst. gyventojų (gimė 546,1 tūkst., mirė – 512,4 tūkst.), neigiamas migracijos saldo – 224,5 tūkst. (atvyko 72,2 tūkst., išvyko 296,7 tūkst. gyventojų). 1989–2001 m. Lietuvos gyventojai senstelėjo: 2001 m. vidutinis amžius pasiekė 37 metus, vyrų – 35, moterų – 39 metus (1989 m. atitinkamai 35, 32 ir 37 metai). Vidutinė gyvenimo trukmė – 71,12 m. (moterų – 77,06; vyrų – 65,31). Apie 99,6 % vyresnių nei 15 metų gyventojų yra raštingi.
Suminis gimstamumo rodiklis
1.47 vaikų gimė/moteriai (2008 m.) [1]Archyvuota kopija 2012-02-16 iš Wayback Machine projekto.
Gimstamumas: 10,9 gimimų/1000 gyv. per metus (2010 m. apsk.)
Mirtingumas: 12,8 mirčių/1000 gyv. per metus (2010 m. apsk.
Tautinė sudėtis
2001 m. surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 115 tautybių gyventojai:
Lietuvos gyventojai ir šeima per 18 atkurtos Nepriklausomybės metų (sud. Aleksandrina Blebienė). – Kaunas: Lututė, 2009. – 176 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-37-077-2
S. Vaitekūnas. Lietuvos teritorija ir gyventojai, V.: Alma Littera, 1998, p. 128.