Audeklas, kurio raudoname lauke vaizduojamas Vytis
Lietuvos vėliava, iškelta vertikaliai
Lietuvos valstybės vėliava – Lietuvos tautinė vėliava, oficialus valstybės simbolis – trispalvė vėliava, oficialiai naudota tarpukario nepriklausomybės metais, sovietų okupacijos metu uždrausta ir vėl naudojama nuo 1989 m. kovo 20 d.
Lietuvos valstybės vėliava
Aprašymas
Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo 2 straipsnyje teigiama:
Lietuvos valstybės vėliava – oficialus Lietuvos valstybės simbolis, tautinė vėliava – audeklas iš trijų lygių horizontalių spalvų juostų: viršutinės – geltonos, vidurinės – žalios, žemutinės – raudonos.[1]
Lietuvos valstybės vėliavos audeklo pločio ir ilgio santykis turi būti 3:5. Paprastai prie, virš ar ant pastatų keliama Lietuvos valstybės vėliava yra 1 metro pločio ir 1,7 metro ilgio.[1] Lietuvos valstybės vėliava gali būti ir kitokių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų matmenų, tačiau šių vėliavų audeklo pločio ir ilgio santykis visada turi atitikti santykį 3:5.
Kai Lietuvos valstybės vėliava iškeliama vertikaliai, heraldinėje dešinėje pusėje turi būti geltona juosta, viduryje – žalia, kairėje – raudona (heraldinė dešinė yra paprasta kairė stebėtojui. Tai reiškia, kad geltona juosta vertikaliai pakabintoje vėliavoje, žiūrovui turėtų būti kairėje pusėje.).[1]
Minint gedulą, Lietuvos valstybės vėliava nuleidžiama 1/3 stiebo ilgio. Jeigu Lietuvos valstybės vėliava keliama ne ant stiebo, ji keliama su gedulo ženklu – prie vėliavos koto prisegamas 10 cm pločio juodas kaspinas, kurio galai siekia vėliavos apačią.[1]
Valstybinių švenčių dienomis valstybės vėliava keliama prie, virš arba ant kitų valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų įstaigų, įmonių ir organizacijų, taip pat gyvenamųjų namų.[1]
Lietuvos valstybės vėliava taip pat keliama prie, virš arba ant Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir jų padalinių, taip pat specialiųjų misijų, esančių užsienio valstybėse, valstybinių aukštųjų, aukštesniųjų, valstybės ir savivaldybių bendrojo lavinimo mokyklų (paprastai prasidėjus mokslo metams ir nuleidžiama jiems pasibaigus) pastatų; savarankiškų karinių dalinių teritorijose, laivuose, įregistruotuose Lietuvos Respublikos ar įplaukusiuose į jos teritorinius vandenis ir uostus; prie, virš arba ant pastatų, kuriuose vyksta balsavimas, rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą, savivaldybių tarybas ar Europos Parlamentą ir Respublikos Prezidento rinkimų, taip pat referendumo, dieną.[1]
Lietuvos valstybės vėliava taip pat keliama tarptautinių viešųjų renginių vietose, sporto arenose per Lietuvos čempionatus ir pirmenybes, tarptautines sporto varžybas ir kt.[1]
Keliama Respublikos Prezidento vėliava
Lietuvos valstybės vėliava nuolat pastatoma Lietuvos Respublikos Seimo, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Aukščiausiojo Teismo ir kitų teismų posėdžių salėse; Seimo Pirmininko (ir jo pavaduotojų), aukščiausiųjų valstybės pareigūnų (Prezidento, Ministro Pirmininko, ministrų), Konstitucinio Teismo pirmininko ir teisėjų, kitų teismų pirmininkų, Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko, karinių dalinių vadų, diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų, specialiųjų misijų, esančių užsienio valstybėse, vadovų darbo kabinetuose.[1]
Vėliavos iškėlimo progos
2007 m. vasario 16 d. ant Signatarų namų iškeltos valstybinės vėliavos
Lietuvos valstybės vėliava prie valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų iškeliama šiomis dienomis:[7]
Lietuvos valstybės vėliava prie, virš arba ant kitų valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų įstaigų, įmonių ir organizacijų, taip pat gyvenamųjų namų, keliama valstybinių švenčių dienomis:
Lietuvos valstybės istorinė vėliava – istorinis valstybės simbolis – audeklas, kurio raudoname lauke vaizduojamas sidabrinis šarvuotas raitelis ant balto žirgo, dešinėje rankoje laikantis virš galvos iškeltą sidabrinį kalaviją. Raitelio kairįjį petį dengia mėlynas skydas su dvigubu auksiniu kryžiumi, žirgo balnas, gūnia, kamanos ir diržai mėlyni, kalavijo rankena, kamanų žąslai, balno kilpa ir pentinas, makšties bei žirgo aprangos metaliniai sutvirtinimai – auksiniai. Vėliavos pločio ir ilgio santykis – 3:5.
Lietuvos valstybės istorinę vėliavą numatyta nuolat iškelti virš Lietuvos valdovų rūmų Vilniuje, Trakų pilyje ir Karo muziejaus skverelyje Kaune. Istorinę vėliavą taip pat numatyta nuolat iškelti: vasario 16 d. – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną – prie Signatarų namų pastato Vilniuje, kovo 11 d. – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną – prie Lietuvos Respublikos Seimo rūmų, liepos 6 d. – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną – prie Respublikos Prezidento rezidencijos, liepos 15 d. – Žalgirio mūšio dieną – prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, spalio 25 d. – Konstitucijos dieną prie Lietuvos Respublikos Seimo rūmų, Prezidento rezidencijos ir Vyriausybės.[8]
Istorija
Žalgirio mūšio vėliavos rekonstrukcija.
Nuo XVIII a. pabaigos Europoje įsivyravo tendencija valstybėms susikurti nacionalines vėliavas, kurios paprastai būdavo įvairių spalvų juostų deriniai. Lietuvos valstybės vėliava – tautinė vėliava – kurta dviem etapais. Pirmuoju tautinių spalvų ieškojo demokratiškai nusiteikusi bajorija, siekianti atkurti Lietuvos ir Lenkijos unijinę valstybę, antruoju – lietuvių inteligentija, žadinusi tautinę savimonę, o vėliau kūrusi savarankišką Lietuvos valstybę.
Diskusija dėl Lietuvos ir Lenkijos tautinių spalvų vėl atgijo per 1830-1831 m. sukilimą. Buvo siūloma mėlyna, balta ir raudona, balta ir raudona simbolizavo Lenkiją, mėlyna – Lietuvą. Taip pat buvo siūloma balta ir raudona arba tik balta vėliava. 1831 m. vasario 7 d. Lenkijos karalystės seimas nutarė tautine laikyti baltą ir raudoną Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės herbų spalvos kokardą. Šį sprendimą kritikavo kairiųjų atstovas Joachimas Lelevelis, pavadinęs baltą ir raudoną Seimo spalvomis, atstovaujančiomis aristokratijai ir monarchijai, todėl vieni sukilėliai dėvėjo baltą ir raudoną, kiti – baltą, raudoną ir mėlyną kokardą.
Dar kartą tautinių spalvų problema iškilo per 1863 m. sukilimą – sukilėlių jungtiniame herbe Lenkijos erelis pieštas raudoname, Lietuvos raitelis – mėlyname (turėjo būti raudoname), o Rusios arkangelas Mykolas – baltame lauke. Šias spalvas imta naudoti ne tik kokardose, bet ir vėliavose, vadinti jas tautinėmis spalvomis. Numalšinus 1863 m. sukilimą tautinės vėliavos kūrimu ėmė rūpintis nauja, daugiausia valstiečių kilmės, lietuvių inteligentija.
Lietuvos vėliava, naudota 1918–1940 m. (santykis 2:3)
Pirmosios vėliavos, naudotos kaip tautinės, dėl Rusijos valdžios vykdomos priespaudos ir persekiojimų atsirado ne Lietuvoje, o užsienyje. Jau nuo XVII a. buvo žinoma Mažosios Lietuvos žalia, balta ir raudona vėliava. Ją 1829 m. perėmė Karaliaučiaus studentų korporacija „Lituania“, 1885 m. Birutės draugijaTilžėje. Nuo 1914 m. ją dažnai kėlė JAV lietuviai, pabėgėliai į Rusiją, 1918 m. lietuviai kariai Pirmojo pasaulinio karoRumunijos fronte. Ypač daug vėliavų bei tautinių juostų sukūrė JAV lietuvių draugijos. 1894 m. sukurta mėlyna ir balta, balta ir mėlyna vėliava su raiteliu viduryje. Pastaroji – audeklas, padalytas į 2 lygias baltos (prie koto) ir mėlynos spalvos dalis, 1900 m. Susivienijimo lietuvių Amerikoje suvažiavimo paskelbta tautine. Kitos lietuvių draugijos turėjo mėlyną (1898 m., Vestvilis, Ilinojaus valstija), raudoną, geltoną ir mėlyną (1900 m., Niujorkas), raudoną, baltą ir mėlyną (1905 m., Čikaga), baltą, raudoną ir mėlyną (data nežinoma, Čikaga), raudoną, žalią ir mėlyną (data nežinoma, Baltimorė), raudoną, žalią ir geltoną (1912 m., Baltimorė), mėlyną, baltą ir raudoną (1914 m., pretendavo į tautines spalvas), geltoną, žalią ir raudoną (1914 m., Čikaga) ir kitokių vėliavų. Tokią įvairovę lėmė lietuvių grupelių susiskaldymas ir išsibarstymas – tautinės vėliavos idėjai įgyvendinti trūko stipraus vienijančio centro, galinčio suvienodinti tą ar kitą vėliavos variantą.[9]
Pirmą kartą pačioje Lietuvoje kokia turėtų būti tautinė vėliava, svarstyta Didžiajame Vilniaus Seime1905 m. Jonas Basanavičius „Vilniaus žiniose“ prieš pat šį visuomenės atstovų susirinkimą pasiūlė Lietuvos tautine vėliava pripažinti LDK vėliavą su baltu raiteliu raudoname lauke, tačiau dėl neigiamų asociacijų su tuo metu per revoliucinį judėjimą paplitusiomis raudono lauko vėliavas daugeliui visuomenės veikėjų LDK vėliava neatrodė priimtina kaip atsikuriančios valstybės simbolis. Be to, J. Basanavičiaus pasiūlymas daug kam buvo nepriimtinas, nes Vytis raudoname lauke visada buvo valstybės vėliava.
Rimtos diskusijos dėl šalies vėliavos Lietuvoje atsinaujino tik 1917 m. 1917 m. birželio 6 d. lietuvių visuomenės veikėjų pasitarime J. Basanavičius vėl siūlė vėliavą su baltu raiteliu raudoname lauke, bet daugeliui susirinkusiųjų Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valstybės vėliava neatrodė tinkama būti tautine vėliava, be to, ji laikyta perdėm sudėtinga, nelengvai pasiuvama. Nutarta vėliavos spalvas išrinkti iš tautinių audinių. Ruošiantis Lietuvių konferencijai Vilniuje dailininkas Antanas Žmuidzinavičius parengė žaliai raudonos Lietuvos vėliavos projektą. Ja per konferenciją buvo papuošta Vilniaus miesto teatro salė. Šios dvi spalvos labiausiai dominavo tautiniuose drabužiuose, juostose. Tam pritarė ir JAV lietuviai. Tačiau konferencijos dalyviams A. Žmuidzinavičiaus pasiūlyta vėliava atrodė niūri.
Per konferenciją buvo parengtas dar vienas Lietuvos vėliavos projektas – archeologo Tado Daugirdo, kuris daugiau nei kiti vėliavų kūrėjai buvo susipažinęs su heraldika. Jis pasiūlė tarp žalios ir raudonos spalvų įvesti ploną geltonos spalvos juostą, kad vėliava būtų gyvesnė ir kad geltona spalva simbolizuotų aušrą. Lietuvių konferencija dėl vėliavos galutinai nieko nenusprendė, bet pavedė tai išspręsti sudarytai Lietuvos Tarybos komisijai, į kurią įėjo J. Basanavičius, A. Žmuidzinavičius ir T. Daugirdas. Komisija nusprendė A. Žmuidzinavičiaus vėliavos projektą papildyti dar viena – geltona spalva. Komisijos 1918 m. balandžio 19 d. protokolas skelbė, kad tautinę vėliavą sudaro trys spalvos: raudona apačioje, žalia viduryje ir geltona viršuje; vėliavos viršutiniame kampe, prie koto arba jos viduryje, privalo būti valstybės herbas. Tokią vėliavą 1918 m. balandžio 25 d. vienbalsiai patvirtino Lietuvos Taryba ir nutarė ją, gavus Vokietijos okupacinės administracijos leidimą, iškelti Vilniuje, Gedimino pilies bokšte. Spaudoje pasirodžius nepagarbiam straipsniui apie Vokietijos vėliavos nuleidimą ir lietuviškosios pakėlimą, vokiečiai į bokštą sugrąžino savo vėliavą, o trispalvę leido kelti žemiau arba šone. Lietuvos Tarybos Prezidiumas šios teisės atsisakė. Vokiečiams pasitraukus iš Vilniaus 1919 m. sausio 1 d. vakare Vilniaus komendanto K. Škirpos iniciatyva Lietuvos trispalvė antrą kartą iškelta Gedimino pilies bokšte, prie jos pastatyta sargyba, vėliava pagerbta šūvių salve. Trispalvė pilies bokšte plevėsavo iki sausio 6 d., kai Vilnių užėmė Raudonoji armija. 1997 m. liepos 3 d., Lietuvos Respublikos Seimas sausio 1 d. paskelbė Lietuvos vėliavos diena.[10]
1940 m. Mstislavo Dobužinskio siūlytas vėliavos variantas.
1922 m. pirmojoje Lietuvos Valstybės Konstitucijoje ir 1928 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įrašyta viena valstybės vėliava – geltonos, žalios, raudonos spalvos derinys be herbo. Ypač smarki diskusija kilo 1936 m.: vieni siūlė geltoną juostą dėti į vidurį – to reikalaujanti heraldika. Kiti tinkamiausia laikė Mažosios Lietuvos žalią, baltą ir raudoną vėliavą. Mstislavas Dobužinskis siūlė geltoną, raudoną ir baltą arba baltą, raudoną ir geltoną vėliavą, atitinkančią jo kurto herbo spalvas.[11] Siūlyta net statmenų juostų žalia, balta ir žalia vėliava su raudonu dvigubu kryžiumi viduryje. 1938 m. Konstitucijoje trispalvė išliko, jos spalvos įvardytos Lietuvos tautinėmis spalvomis. 1940 m. gegužės 8 d. Valstybės herbo komisija pateikė Prezidentui M. Dobužinskio siūlomą geltonos, raudonos ir baltos vėliavos, kurios vienoje pusėje per vidurį pavaizduotas valstybės herbas, kitoje – Gediminaičių stulpai, projektą. Tolesnius sprendimus 1940 m. birželio nutraukė TSRS okupacija.
Okupaciniu laikotarpiu įvairiomis progomis (ypač vasario 16 d.) žinomų ir nežinomų disidentų tautinė trispalvė kai kuriuose objektuose, viešose vietose būdavo iškeliama slapta kaip pasipriešinimo režimui ženklas.
Trispalvės pakėlimas Šiauliuose 1989 m. Vasario 16-ąją
Devinto dešimtmečio pabaigoje Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvių, Sąjūdžio ir kituose viešuose visuomenės renginiuose pradėta kelti tautinę vėliavą. 1988 m. spalio 7 d. ji oficialiai iškelta Vilniaus Gedimino pilies bokšte. Visuomenės spaudžiama 1988 m. lapkričio 18 d. LTSR Aukščiausiosios Tarybos vienuoliktojo šaukimo dešimtoji sesija pakeitė LTSR Konstituciją ir geltonai, žaliai ir raudonai vėliavai suteikė valstybės vėliavos statusą. Vėliavos spalvos (geltona, artima oranžinei, sodriai žalia ir raudona, artima purpurinei) atkurtos iš nepriklausomos Lietuvos vėliavų, kurias išsaugojo muziejai ir pavieniai asmenys. Geltona reiškia saulę, šviesą ir gerovę, žalia – gamtos grožį, laisvę ir viltį, o raudona – žemę, drąsą, už Tėvynę pralietą kraują. Lietuva pirmoji iš „sąjunginių respublikų“ atkūrė savo istorinę vėliavą. Sprendimas dėl vėliavos keitimo galiojo ir TSRS, todėl Maskvoje lietuviška trispalvė kabėdavo šalia kitų „sąjunginių respublikų“ vėliavų. Kadangi visų jų viršuje buvo raudona spalva, vėliavas kabinę darbininkai ne kartą yra suklydę ir pakabinę apverstą lietuvišką trispalvę.
Lietuvos vėliava, naudota 1988–2004 m. (santykis 1:2)
1989 m. sausio 25 d. LTSR Aukščiausiosios Tarybos prezidiumas patvirtino vėliavos spalvinį etaloną ir iš sovietinių vėliavų perimtas ilgio ir pločio proporcijas (1:2). 1991 m. Lietuvos vėliavą Gedimino pilyje Vilniuje saugojo Romualdas Šimanskas su kitais gynėjais. 1992 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos piliečių referendumu priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtino tautinės trispalvės kaip valstybinės vėliavos statusą (15 str.). 2004 m. liepos 8 d. Lietuvos Respublikos Seimas atkūrė senąsias vėliavos proporcijas (3:5).
Lietuvos valstybinė vėliava Gedimino kalne (sud. Liuda Gaigalienė, Vitalija Jočytė). – Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2008. – 96 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-415-88-6
Kiky SaputriKiky pada tahun 2020LahirRizhky Nurasly Saputri22 Oktober 1993 (umur 30)Kabupaten Garut, Jawa Barat, IndonesiaKebangsaanIndonesiaAlmamaterUniversitas Negeri JakartaPekerjaanPelawakpresenteraktrisTahun aktif2016—sekarangSuami/istriMuhammad Khairi (m. 2023) Kiky Saputri (lahir 22 Oktober 1993) adalah seorang pelawak, presenter, dan aktris berkebangsaan Indonesia.[1] Kehidupan awal Kiky merupakan mantan guru honorer dengan gaji 600....
Druyan beralih ke halaman ini. Untuk asteroid bernama Ann Druyan, lihat 4970 Druyan. Ann DruyanLahir13 Juni 1949 (umur 74)Queens, New York, A.S.Dikenal atasPengarang, aktivis, produserSuami/istriCarl Sagan (1981–1996; meninggal)AnakAlexandra Rachel Sasha Druyan Sagan (1982)Samuel Democritus Druyan Sagan (1991) Ann Druyan (/ˈdri.æn/ DREE-an;[1] lahir 13 Juni 1949) adalah pengarang dan produser Amerika Serikat yang berkecimpung di acara-acara bertopik kosmologi dan sains popule...
The Yomikaki Power Station in Nagano Prefecture is an Important Cultural Property of Japan A Tangible Cultural Property (有形文化財, yūkei bunkazai) as defined by the Japanese government's Law for the Protection of Cultural Properties is a part of the Cultural Properties[note 1] of high historical or artistic value such as structures, paintings, sculptures, handicrafts, calligraphic works, ancient books, historic documents, archeological artifacts and other such items created in...
Conservation law in the US that prohibits trade in wildlife, fish, and plants For the 1907 law, see Lacey Act of 1907. Lacey Act of 190056th United States Congress Long title An Act for the Protection of Game and Birds Enacted by56th United States CongressEnactedMay 25, 1900Signed byPresident William McKinleyIntroduced byRepresentative John F. Lacey (R–IA)Related legislationWeeks–McLean Act, Migratory Bird Treaty Act of 1918 The Lacey Act of 1900 is a conservation law in the Uni...
English, Scottish, Irish and Great Britain legislationActs of parliaments of states preceding the United Kingdom Of the Kingdom of EnglandRoyal statutes, etc. issued beforethe development of Parliament 1225–1267 1275–1307 1308–1325 Temp. incert. 1327–1411 1413–1460 1461 1463 1464 1467 1468 1472 1474 1477 1482 1483 1485–1503 1509–1535 1536 1539–1540 1541 1542 1543 1545 1546 1547 1548 1549 1551 1553 1554 1555 &...
This article is about the locality in Bangalore. For other uses, see Banashankari (disambiguation). This article needs additional citations for verification. Please help improve this article by adding citations to reliable sources. Unsourced material may be challenged and removed.Find sources: Banashankari – news · newspapers · books · scholar · JSTOR (November 2013) (Learn how and when to remove this message) Neighborhood in Bengaluru Urban, Karnataka...
National expressway in Germany This article is about the German Autobahn system. For the Austrian Autobahn system, see Autobahns of Austria. For other uses, see Autobahn (disambiguation). Bundesautobahn Selected Autobahn signs with route markers forBundesautobahnen 2, 14, 63 & 995A map of the German Bundesautobahn networkSystem informationMaintained by Bundesministerium für Verkehr und digitale InfrastrukturLength13,192 km (2021) (8,197 mi)Highway namesAutobahns:Bunde...
Запрос «Пугачёва» перенаправляется сюда; см. также другие значения. Алла Пугачёва На фестивале «Славянский базар в Витебске», 2016 год Основная информация Полное имя Алла Борисовна Пугачёва Дата рождения 15 апреля 1949(1949-04-15) (75 лет) Место рождения Москва, СССР[1]...
South Korean footballer and coach (born 1983) In this Korean name, the family name is Yoon. Yoon Dong-Hun Yoon Dong-hun in 2017Personal informationFull name Yoon Dong-HunDate of birth (1983-05-02) 2 May 1983 (age 40)Place of birth South KoreaHeight 1.73 m (5 ft 8 in)Position(s) MidfielderTeam informationCurrent team Kitchee (Coach)Youth career2003–2006 Korea UniversitySenior career*Years Team Apps (Gls)2007 Ulsan Hyundai 1 (0)2008–2014 Ansan Hallelujah / Goyang Hi FC 1...
Disambiguazione – Se stai cercando altri significati, vedi Africa (disambigua). Questa voce o sezione sull'argomento Africa è priva o carente di note e riferimenti bibliografici puntuali. Commento: Larghe porzioni di testo o perfino intere sezioni senza alcun riferimento, bibliografia non inerente alle citazioni già presenti Sebbene vi siano una bibliografia e/o dei collegamenti esterni, manca la contestualizzazione delle fonti con note a piè di pagina o altri riferimenti precisi c...
Northern Europe Ireland Uilleann pipes: Also known as Union pipes and Irish pipes, depending on era. Bellows-blown bagpipe with keyed or un-keyed 2-octave chanter, 3 drones and 3 regulators. The most common type of bagpipes in Irish traditional music. Great Irish Warpipes: One of the earliest references to the Irish bagpipes comes from an account of the funeral of Donnchadh mac Ceallach, king of Osraige in AD 927.[1] Bagpipes were a noted instrument in Irish warfare since medieval ti...
Прушківський замок Вигляд замку 50°34′39″ пн. ш. 17°52′10″ сх. д. / 50.577500° пн. ш. 17.869611° сх. д. / 50.577500; 17.869611Координати: 50°34′39″ пн. ш. 17°52′10″ сх. д. / 50.577500° пн. ш. 17.869611° сх. д. / 50.577500; 17.869611Тип замокСтатус спадщини об...
Kyllikki Saari (a destra) con le sorelle Auli Kyllikki Saari (Isojoki, 6 dicembre 1935 – Isojoki, 17 maggio 1953) è stata una ragazza finlandese vittima di un omicidio all'età di 17 anni; il caso, ancora irrisolto, è tra i più noti di sempre in Finlandia[1]. Indice 1 Antefatto 2 I sospettati 2.1 Kauko Kanervo 2.2 Hans Assmann 2.3 Vihtori Lehmusviita 3 Note 4 Altri progetti Antefatto Saari fu vista viva per l'ultima volta il 17 maggio 1953. Stava tornando a casa in bicicletta da ...
Der Titel dieses Artikels ist mehrdeutig. Weitere Bedeutungen sind unter Philips (Begriffsklärung) aufgeführt. Koninklijke Philips N.V. Logo Rechtsform Naamloze vennootschap(Aktiengesellschaft) ISIN NL0000009538 Gründung 1891 Sitz Amsterdam, Niederlande Niederlande Leitung Jeroen van der Veer (Chairman)[1]Roy Jakobs (CEO) Mitarbeiterzahl 77.200 (2022)[2] Umsatz 17,8 Mrd. Euro (2022)[2] Branche Elektronik Website philips.de Stand: 2022 Philips-Radio, Typ 930A (...
Mayan language spoken in Mexico and Belize Yucatec Mayamayaʼ tʼaanmaayaʼ tʼaanNative toMexico, BelizeRegionYucatán, Quintana Roo, CampecheNative speakers800,000 including 775,000 in Mexico (2020 census)[1]Language familyMayan YucatecanYucatec–LacandonYucatec MayaOfficial statusOfficial language inMexico[2]Regulated byINALILanguage codesISO 639-3yuaGlottologyuca1254ELPYucatecLocation of Yucatec Mayan speaking areas on the Yucatan PeninsulaThis article...
Questa voce o sezione sull'argomento armi d'artiglieria non cita le fonti necessarie o quelle presenti sono insufficienti. Puoi migliorare questa voce aggiungendo citazioni da fonti attendibili secondo le linee guida sull'uso delle fonti. 2A46 - 2A46MD-18T - D-18TM (nome di fabbrica)Il cannone esposto al museo delle Officine MotovilichaTipocannone/lanciamissili a canna liscia, con proietto e carica separata ProduzioneCostruttoreOfficine MotovilichaFabbrica Nº 9Fabbrica Nº 92 Descrizio...
Salvatore RaitiNascitaSiracusa, 6 agosto 1962 MortePalermo, 16 giugno 1982 Dati militariPaese servito Italia Forza armata Esercito Italiano ArmaArma dei Carabinieri GradoCarabiniere Decorazioni Medaglia d'oro al valor civile alla memoria Fonte[1] voci di militari presenti su Wikipedia Manuale Salvatore Raiti (Siracusa, 6 agosto 1962 – Palermo, 16 giugno 1982) è stato un militare italiano, carabiniere insignito di Medaglia d'oro al valor civile alla memoria, vittim...
هيكل كيميائي لثلاثي أكسيد الكلور أكاسيد الكلور هي مجموعة من المركبات الكيميائية اللاعضوية المؤلفة من عنصري الأكسجين والكلور. هناك أكاسيد متعددة للكلور تختلف فيما بينها بنسبة الذرات المترابطة وحالة أكسدة الكلور.[1] أحادي أكسيد ثنائي الكلور Cl2O؛ حالة أكسدة الكلور فيه: I. ...
Italian papal administrator, diplomat and Cardinal His EminenceGirolamo GhinucciCardinal Bishop Of WorcesterChurchRoman CatholicDioceseWorcesterAppointed26 September 1522In office1522–1535PredecessorSilvestro de' GigliSuccessorHugh LatimerOther post(s)Cardinal-Priest of San ClementeAdministrator of TropeaOrdersCreated cardinal21 May 1535by Paul IIIRankCardinal PriestPersonal detailsBorn1480Siena, Republic of SienaDied3 July 1541NationalityItalianPrevious post(s)Bishop of Ascoli Piceno (1512...
.svg)
.svg)
.svg)
.svg)
.svg)
.svg)
.svg)
.svg)
.png)
.svg)
.svg){kind=small}
