Vietovės pavadinimas kilęs iš senosios lenkų kalbos žodžio łobuzie, reiškiančio 'krūmus'.
Jau 1295 m. gyvenvietė vadinama „miestu“, kas 1384 m. patvirtinama suteikiant Lobezui Liubeko teisę. XIV amžiuje jame atsiranda burmistras ir miesto taryba. Tuo metu miestas apjuosiamas gynybinėmis sienomis, kurios išliko iki XVIII a. 1460 m. čia pradeda veikti teismas. Borkų šeima pastatė Lobeze pilį, išlikusią iki XVIII a.
1295 m. Pomeranijos dalijimo metu gyvenvietės prie Regos upės, tarp jų ir Lobezas, atiteko Pamario kunigaikščių Volgasto linijai. Nuo 1648 miestas priklausė Brandenburgui, 1701 perėjo Prūsijos karalystėn, kuri savo ruožtu nuo 1871 priklausė Vokietijos imperijai. Nuo 1933 iki 1945 m. miestas priklausė Trečiajam Reichui, o po II pasaulinio karo jis atiduodamas Lenkijai. Vokiečiai iš šių teritorijų buvo iškeldinti.
Istorinė demografija
Merai
1632 – Carsten Beleke
1809 – Johann Georg Falck
1670 – Bernd Bublich
1823–1840 – Johann Friedrich Rosenow
1700 – Paul Belecke
1842–1844 – Adolf Ludwig Ritter (privremeno)
1702 – Theele
1844–1845 – Albert Wilhelm Rizky
1723 – F. C. Hackebeck
1846–1852 – Heinich Ludwig Gotthilf Hasenjäger
1734 – F. W. Weinholz
prije 1859. Hasenjaeger
1736 – Schulze
1852–1864 – Carl Albert Alexander Schüz
1732 – Hackenberken
1921 – Willi Kieckbeusch
1745 – M. C. Frize
1945 – Hackelberg, Teofil Fiutowski, Stefan Nowak, Feliks Mielczarek
1746 – Johann Friedrich Thym
1946 – Władysław Śmiełowski
1752 – Johann Gottsried Severin
1948 – Tadeusz Klimski
1753? – J. F. von Flige
1949 – Ignacy Łepkowski
1757 – Johann Friedrich Thym
1972-1990 - Zbigniew Con
1757 – Heller
1990–94 - Marek Romejko
1767 – Gottlieb Timm
1994–1998 - Jan Szafran
1775 – Johann Gottfried Severin
1998–2002 - Halina Szymańska
1790 – Jahncke
2002–2006 - Marek Romejko
1805 – Heinrich (?) Falck
2006–2014 - Ryszard Sola
1806 – Zuther (drugi dan 1712)
2014 - Piotr Ćwikła
1806 – Nemitz
Miestų partnerystė
Miestai, su kuriais Lobezas yra užmezgęs partnerystės ryšius:
Z dziejów ziemi łobeskiej – praca zbiorowa pod redakcją Tadeusza Białeckiego, Instytut Zachodniopomorski, Szczecin 1971.
Peter Johanek, Franz-Joseph Post (Hrsg.); Thomas Tippach, Roland Lesniak (Bearb.): Städtebuch Hinterpommern. Deutsches Städtebuch, Band 3, 2. Verlag W. Kohlhammer, Stuttgart 2003, ISBN 3-17-018152-1, S. 135–138.
Šaltiniai
↑Žemėlapis aukščio ir gylio (Mapa wysokości i głębokości) [1]