Michailas Tuchačevskis (rus. Тухачевский Михаил Николаевич, 1893 m. vasario 16 d. Aleksandrovsko kaime Smolensko gubernijoje – 1937 m. birželio 12 d. Maskvoje) – tarybinis karinis veikėjas ir teoretikas, Tarybų Sąjungos maršalas. Represuotas dėl tariamo dalyvavimo kariškių sąmoksle, reabilituotas 1957 m.
Biografija
1914 m. baigė karinę mokyklą, I pasaulinio karo dalyvis, turėjo poručiko karinį laipsnį. Nuo 1918 m. buvo bolševikų partijos narys. Vadovavo įvairiems Raudonosios armijos daliniams, frontams Pamaskvyje, Pavolgyje, Kaukaze, sumušant A. Kolčiako ir A. Denikino armijas. Vadovavo Raudonosios Armijos daliniams Lenkijos-sovietų kare 1919–1921 m. Žiauriai malšino Kronštato jūreivių maištą, Tambovo valstiečių sukilimą.
Po Pilietinio karo buvo Rusijos revoliucinės-karinės tarybos pirmininko pavaduotoju, TSRS Gynybos liaudies komisaro I pavaduotoju. 1935 m. buvo tarp pirmųjų penkių TSRS kariškių, kuriems buvo suteiktas Tarybų Sąjungos maršalo laipsnis.
M. Tuchačevskio ir kitų tarybinių kariškių byla laikoma masinio stalininio teroro Tarybų Sąjungoje pradžia.
Nuorodos