Stasys Butkus (1897 m. kovo 13 d. Kurtuvėnai, Šiaulių apskritis – 1961 m. gruodžio 11 d. Bruklinas, Niujorkas) – žurnalistas, redaktorius, Lietuvos kariuomenės savanoris, visuomenės veikėjas.

Spaudoje bendradarbiavo nuo 1910 m., rašė į leidinius „Viltis“, „Šaltinėlis“, „Rygos garsas“, „Vadas“. ^[1] 1917 m. paimtas Rusijos imperijos kariuomenėn, pateko į Murmansko sritį. Po Vasario revoliucijos Petrapilyje įstojo į Lietuvių karių sąjungą.

Nuo 1918 m. gruodžio 13 d. Lietuvos kariuomenės savanoris, oficialiai pripažintas pirmuoju savanoriu eiliniu. 1919 m. sausio 1 d. dalyvavo pirmą kartą iškeliant Lietuvos vėliavą Gedimino pilies bokšte Vilniuje.^[2] Nepriklausomybės kovų dalyvis. Pasižymėjo kautynėse su Raudonąja armija, bermontininkais ir Lenkijos kariuomenės daliniais ties Strošiūnais, Kietaviškėmis, Dauguvos fronte.

Nuo 1920 m. bendradarbiavo žurnale „Trimitas“. 1920–1940 m. Kaune ir 1941–1944 m. Vilniuje dirbo žurnalo „Karys“ redakcijoje. Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos veikėjas, centro valdybos sekretorius, vicepirmininkas. 1940 m. dirbo laikraščių „Karių tiesa“ bei „Raudonarmietis“ redakcijose Kaune.

1944 m. pasitraukė į Vokietiją. 1944–1945 m. laikraščių „Ateitis“ Tilžėje ir „Lietuviai“ Berlyne, žurnalo „Karys“ redakcijų Vokietijoje narys. 1946–1947 m. Tolko stovykloje (Šlėzvigas-Holšteinas) redagavo laikraštį „Nemuno aidas“ ir skautų leidinį „Šarūno kelias“. 1948 m. persikėlė į JAV. 1950–1952 m. ir nuo 1954 m. dirbo žurnalo „Karys“ redakcijoje, buvo redaktoriaus pavaduotojas.^[3]

• Vyrai Gedimino kalne: atsiminimų knyga. „Aušros“ leidykla, 1957 m., II leidimas 1984 m.

Redagavo leidinius:

• Savanoris 1918–1920, 1929 m.
• 5 pėstininkų DLK Kęstučio pulkas 1919–1934 m., 1934 m.
• Savanoriai kūrėjai, 1929 m.).

• 1929 m. Vyčio kryžiaus 5 laipsnio ordinas
• 1938 m. Vytauto Didžiojo 5 laipsnio ordinas