Lietuvos ir Švedijos santykiai
Švedija (raudona) ir Lietuva (mėlyna) pasaulio žemėlapyje
Pagrindinės datos:
• De jure pripažinimas iš Švedijos pusės: 1921 m. rugsėjo 28 d.
• Diplomatinių santykių atkūrimas: 1991 m. rugpjūčio 28 d.
Prekybos apimtys (2021):[1]
• Lietuva → Švedija: 1,54 mlrd. eur.
• Švedija → Lietuva: 1,44 mlrd. eur.
Turistų srautai:
• Švedija → Lietuva (2021): 10,4 tūkst.[1]

Lietuvos ir Švedijos santykiai – dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Lietuvos ir Švedijos. Oficialūs tarptautiniai santykiai pradėti 1918 m. gruodžio 12 d., Švedijai pripažinus Lietuvą de facto, tačiau pirmieji kontaktai siekia užpraeitą tūkstantmetį. Šalys turi jūrinę sieną. Ryšių su Švedijos žemėmis būta dar IX a., kuomet jau vyko prekyba tarp normanų ir baltų, taip pat kariniai žygiai. Žymiausias jų – 854 m. Olafo sėkmingas žygis į Apuolę. Ekonominiai ryšiai dar labiau suintensyvėjo XIV a. Gediminui pakvietus Gotlando pirklius ir amatininkus kurtis Lietuvoje, o ypač daug kontaktų būta ATR laikotarpiu. Antrojo Šiaurės karo metais 1655 m. Lietuva tapo Švedijos imperijos protektoratu, kuriuo išliko ligi 1657 m.

Švedija tapo viena pirmųjų valstybių, Lietuvą de facto pripažinusių dar 1918 m. gruodžio 12 d. Anksčiau jau tai padariusi buvo tik Vokietija. Vis dėlto de jure Lietuvą pripažino vėliau – 1921 m. rugsėjo 28 d.

Švedija pripažino sovietų įvykdytą Baltijos šalių, tarp jų ir Lietuvos, aneksiją. Diplomatiniai santykiai atkurti 1991 m. rugpjūčio 28 d.

Stokholme veikia Lietuvos ambasada, Vilniuje - Švedijos ambasada. Stokholme reziduoja kai kurie akredituoti užsienio diplomatai Lietuvai – Angolos, Australijos, Botsvanos, Ekvadoro, Filipinų, Gvatemalos, Hondūro, Kosovo, Meksikos, Namibijos, Salvadoro, Šiaurės Korėjos, Šri Lankos, Zambijos.

Vaižganto gatvėje Kaune Tarpukariu 1924–1940 m. veikė Švedijos pasiuntinybė, o Stokholme nuo 1919 m. su pertraukomis – Lietuvos generalinis konsulatas ir net 11 garbės konsulatų kituose miestuose.

Veikia Švedijos lietuvių bendruomenė, 2021 m. gyveno 15 917 Lietuvos piliečių. Lietuvoje 2022 m. pradžioje gyveno 326 Švedijos piliečiai.^[2]

Abi šalys yra ES, EBPO, kitų tarpttautinių organizacijų narės.

Seime veikia Tarpparlamentinių ryšių su Šiaurės Europos šalimis (Danijos Karalyste, Islandijos Respublika, Norvegijos Karalyste, Suomijos Respublika, Švedijos Karalyste) grupė (dabartinis pirmininkas Giedrius Surplys)^[3].

Žlungant Livonijos konfederacijai, paskutinį dešimtmetį prieš Liublino uniją tarp LDK ir Lenkijos karalystės, Lietuva ir Švedija kovojo išvien prieš Rusijos carystę, 1558 m. įsiverždama į Livoniją.

1562 m. Žygimanto Senojo duktė Kotryna Jogailaitė ištekėjo už būsimo Švedijos karaliaus Jono III Vazos. Tai labai suintensyvino santykius tarp LDK ir Švedijos, o ATR laikais tapo ir ne vieno karo tarp dviejų valstybių priežastimi.

Kotrynos Jogailaitės sūnus Zigmantas Vaza 1587 m. buvo išrinktas ATR karaliumi, o švediška-lietuviška Vazų dinastija valdė ATR iki pat 1668 m. Be to, 1592–1599 m. Zigmantas Vaza buvo ir Švedijos karalius. Iki 1660 m. pasirašytos Olyvo taikos jis ir jo įpėdiniai pretendavo ir į Švedijos sostą, titulavosi jos karaliais. Būtent dėl ginčo dėl Vazų dinastijos teisės į Švedijos sostą tarp Švedijos ir ATR kilo ne vienas ginkluotas konfliktas. Pirmasis mūšis įvyko dar 1600 m. Karksiuose. Žymiausias to laikotarpio mūšis – Kircholmo, vykęs 1605 m. dėl Livonijos žemių.

1625–1627 m., Lietuvos teritorijai esant užimtai svetimų kariuomenių, Švedijos kariuomenė buvo užėmusi Biržus ir dalį Šiaurės Lietuvos, o pagal Altmarko paliaubas 1629–1635 Švedija valdė Klaipėdą.

1655–1660 m. vykusios Švedijos ir Rusijos invazijos į ATR metu buvo užimti Vilnius, Kaunas, Trakai, nusiaubtos rytinė ir pietinė dabartinės Lietuvos dalys.

1655 m. rugpjūčio 17 d. Lietuva pasirašė Kėdainių sutartį, pagal kurią priėmė Švedijos imperijos prieglobstį. 1655 m. spalio 20 d. dalis LDK didikų ir bajorų, vadovaujamų didžiojo etmono Jonušo Radvilos, Kėdainių unija nutraukė unijos ryšius su Lenkija ir sudarė uniją su Švedija. Vis dėlto po lietuvių sukilimo prieš švedus Švedijos valdžia buvo nuversta ir unija su Švedija neteko prasmės.

Kitas ginkluotas konfliktas kilo 1700 m. ir peraugo į daugiau nei dvidešimtmetį trukusį Šiaurės karą. Jo metu LDK veikė veikė prošvediška (Sapiegų) grupuotė, kartu su Švedijos kariuomene iki 1709 m. Lietuvoje kovojusi su antišvediška Oginskių grupuote, nuo 1704 m. kovojusia išvien su Rusija. 1721 m. pasirašyta Ništato taika užbaigė Lietuvos konfliktus su Švedija.

1795 m. paskutinės likusios ATR žemės buvo įjungtos į Rusijos imperijos sudėtį ir išnyko iš pasaulinio žemėlapio. Praėjus trylikai metų, 1808 m., kilo karas tarp Rusijos ir Švedijos, po kurio Švedijai priklausiusi Suomija buvo taip pat įjungta į Rusijos imperijos sudėtį. Nėra žinių, kad kare būtų dalyvavusių lietuvių, tačiau teorinė galimybė yra.

Dar prieš Lietuvos nepriklausomybės paskelbimą 1918 m. Lietuvos Taryba laikė Švedija svarbia partnere ir bandė ieškoti ryšių ir paramos aukščiausioje Švedijos valdžioje. 1917 m. spalio 18-20 d. Stokholme vyko antroji lietuvių konferencija, kurios metu stengtasi suvienyti Lietuvoje ir kituose kraštuose gyvenančius lietuvius. Užmegzti ryšiai su finansų ministru, Švedijos socialdemokratų partijos nariu Hjalmaru Brantingu, kuris pareiškė savo paramą Lietuvos valstybės vizijai.^[4] 1918 m. pabaigoje Martynas Yčas su Švedijos ministru pirmininku Nilsu Edenu, 1919 m. vasario–kovo mėnesiais Martynas Yčas ir Antanas Smetona su Švedijos politikais aptarė Švedijos karinę, finansinę ir humanitarinę pagalbą Lietuvai. Anksti užmegzti santykiai su aukščiausiais Švedijos politikais lėmė ir gana ankstyvą Lietuvos valstybingumo pripažinimą iš Švedijos pusės – 1918 m. gruodžio 12 d. Švedija tapo antrąja valstybe po Vokietijos, de facto pripažinusi Lietuvos valstybingumą.^[5] Dar 1918 m. gruodžio 18 d. Stokholme įsteigtas Lietuvių spaudos biuras, kuriam vadovavo Ignas Šeinius, o 1919 m. sausį – 1921 m. kovą, nuo 1923 m. pabaigos iki 1927 m. liepos ir 1930–1940 m. Stokholme veikė Lietuvos pasiuntinybė, kituose Švedijos miestuose – konsulatai. Kaune 1924 m. įkurtas Švedijos generalinis konsulatas.

1919 m. balandį į Lietuvą atvyko Švedijos karininkų padėti kurti Lietuvos policiją, kariuomenę ir aviaciją. 1921 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos valstybingumas buvo Švedijos pripažintas de jure. 1923–1924 m. Švedijos vaidmuo Lietuvai buvo reikšmingas Tautų Sąjungoje sprendžiant Klaipėdos ir Vilniaus problemas.

Tarp šalių buvo pasirašytos bent trys sutartys –Prekybos ir laivininkystės (1926 m.), Prekių ženklų registravimo ir apsaugos (1932 m.), Kilmės liudijimų abipusio pripažinimo (1937 m.). 1932–1938 m. Švedijoje gaminta ginklai ir amunicija Lietuvos kariuomenei.

1940 m. rugpjūtį SSRS reikalavimu Švedija uždarė Lietuvos pasiuntinybę Stokholme ir perėmė jos patalpas. Švedija netruko pripažinti Lietuvos inkorporacijos į SSRS (okupacinę sovietų valdžią lapkričio 6 d. Švedija de facto pripažino Lietuvos sovietinę okupaciją, 1941 m. gegužės 30 d. – de jure. Tik Lietuvą okupavus Nacių Vokietijai laikotarpiu tarp 1942–1945 m. nepriklausomos Lietuvos diplomatai vėl gavo Švedijos diplomatines vizas.

Iškart po Antrojo pasaulinio karo Švedija ne visuomet buvo linkusi priimti per Švediją bėgusius lietuvių pabėgėlius. 1945–1946 m. Švedija grąžino prieglobsčio prašiusius Baltijos šalių Vermachto kareivius (iš viso 146, tarp jų devynis lietuvius) atgal į SSRS. Šis poelgis buvo kritikuojamas švedų spaudoje (pvz., Svenska Dagbladet), o 1994 m. už jį Švedija oficialiai atsiprašė.

Kita vertus, didesnis skaičius civilių pabėgėlių ir karių į Švediją buvo patekę dar iki 1945 m. gegužės 8 d., tad ekstradicija jų nepalietė.

1989 m. lapkritį Lietuvoje lankėsi Švedijos ministras pirmininkas Stenas Sturė Andersonas.

Nepriklausomybę pripažino 1991 m. rugpjūčio 27 d. Iki tol nuo 1991 m. kovo mėnesio Lietuvai Švedijoje atstovavo Švedijos vyriausybės finansuotas Lietuvos informacijos biuras. Santykiai tarp dviejų šalių atkurti 1991 m. rugpjūčio 28 d.

Po diplomatinių santykių atkūrimo tarp šalių pasirašyta 16 dvišalių sutarčių (neįskaitant nebegaliojančių). Pirmoji pasirašyta dar 1991 m. spalio 29 d. – Prekybos sutartis tarp Lietuvos Respublikos ir Švedijos Karalystės. Taip pat pasirašyta susitarimas dėl tarptautinių keleivių ir krovinių vežiojimų automobiliais (1992 m.), Oro susisiekimo sutartis (1993 m.), sutartis dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo (1993 m.), susitarimas dėl tarpusavio pagalbos muitinės veiklos srityje (1995 m.), susitarimas dėl Lietuvos-Švedijos ekonominės komisijos įsteigimo (1995 m.), susitarimas dėl Švedijos Karalystės ambasados žemės sklypo Vilniuje (1996 m.), susitarimas dėl vizų režimo panaikinimo (1997 m.), sutartis dėl asmenų grąžinimo (1997 m.), susitarimas dėl medicinos pagalbos teikimo laikinai viešintiems asmenims (1997 m.), Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Švedijos kompanijos „Swedish Aviation Development AB“ susitarimas dėl konsultacinių paslaugų teikimo (1998 m.), susitarimas dėl bendradarbiavimo jūrų ir aviacinės paieškos bei gelbėjimo srityse (2002 m.), bendradarbiavimo susitarimas ekstremalių situacijų prevencijos, parengties ir jų likvidavimo srityje (2003 m.), sutartis dėl įslaptintos informacijos abipusės apsaugos (2002 m.), Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Švedijos Karalystės Vyriausybės susitarimas dėl išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo ribų Baltijos jūroje nustatymo (2014 m.).^[6]

Lietuvoje yra ne kartą lankęsi Švedijos karališkosios giminės atstovai ir premjerai, Švedijoje – Lietuvos prezidentai ir premjerai. Paskutinis toks aukščiausiojo lygio vizitas įvyko 2021 m. birželio 15 d., kai Švedijoje lankėsi Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda ir susitiko su Švedijos Karaliumi Karlu XVI Gustavu, Ministru Pirmininku Stefanu Liofvenu ir Riksdago Pirmininku Andreasu Norlenu. Tuo tarpu Lietuvoje Švedijos karalius yra lankęsis dukart – 1992 m. ir 2015 m. 2015 m. spalio 7 d. trijų dienų valstybinio vizito į Lietuvą atvyko Švedijos Karalius Karlas XVI Gustavas ir Karalienė Silvija. 2018 m. vasario 16 d. į Lietuvos valstybės šimtmečio minėjimo iškilmes atvyko Švedijos princesė Viktorija ir jos sutuoktinis princas Danielis.

Švedijoje Stokholmo universtitete veikia baltų, suomių ir germanų kalbų katedra, kurios vedėja yra prof. Annika Johansson.^[7]Tuo tarpu Vilniaus universitete yra skandinavistikos specialybė, kurioje mokoma švedų kalbos. Taip pat yra galimybė mokytis švedų kalbos A1 ir A2 lygių Vytauto Didžiojo Universitete.^[8] Vyksta akademinių mainų tarp Švedijos ir Lietuvos universitetų ir kolegijų.

Lietuvoje yra populiari švedų literatūra. Pirmasis švedų grožinės literatūros kūrinys į lietuvių kalbą išversta 1899 m. (apsakymas Żmogus nepliuszkis, vertė Petras Vileišis). Kita vertus Švedijos literatūros daugiausiai pradėta versti XX a. 7-ajame dešimtmetyje. Išleista švedų novelių rinkinių („Nakties žaidimai“ (1965 m.), „Švedų novelės“ (1986 m.)), pasakų rinkinys „Auksinė kurpaitė“ (1994 m.). Išversta M. Axelsson, I. Bergmano, Stigo Halvardo Dagermano, I. Edelfeldt, K. Ekman, P. O. Ekströmo, P. Englundo, Pero Olovo Enkvisto, Pero Anderso Fogelstriomo, M. Fredriksson, J. Gardellio, G. Geijerstamo, Marijos Gripės, Žanas Giju, L. Hagerforso, C. Hansson, A. Jacobssono, E. Johnsono, Teodoro Kalifatideso, S. Klesono, Pero Lagerkvisto, Selmos Lagerliof, Astridos Lindgren, T. Lindgreno, H. Mankellio, M. Martinson, K. Mazetti, J. Myrdalio, Akselio Martino Fredriko Muntės, M. Niemi, P. Nilsono, U. Nilsono, Sveno Nordkvisto, S. Olssono, K. Östergreno, Ö. Perssono, H. Petersono, A. Pleijel, M. Sjöwall, H. Söderbergo, U. Starko, A. Strindbergo, P. O. Sundmano, G. Tunströmo, C. J. Vallgreno, M. Wahlio, J. Wieslander ir kitų rašytojų kūrinių.^[9]

Taip pat yra į švedų kalbą išverstos lietuvių literatūros - pasirodę Kristijono Donelaičio, Sigito Gedos, Romualdo Granausko, Leonardo Gutausko, Jurgos Ivanauskaitės, Antano Jonyno, Jurgio Kunčino, Juozo Lukšos, Marcelijaus Martinaičio, Sigito Parulskio, Kornelijaus Platelio, Renatos Šerelytės ir kitų rašytojų kūrinių vertimai.^[9]

Kiekvienais metais lapkričio mėnesį keturiuose didžiausiuose miestuose rengiamas kino festivalis Scanorama, kuriame pristatomas ir švediškas kinas. Lietuvoje žinomi švedų režisieriaus Ingmaro Bergmano filmai. 2018 m. Vilniaus mažajame teatre buvo minimos jo šimtosios gimimo metinės.^[10]

Švedų režisieriaus Johano Renko režisuotas tarptautinės šlovės sulaukęs serialas Černobylis buvo filmuojamas Lietuvoje.

Švedijos ambasada daug dirba žmogaus teisių klausimais, jos atstovai dažniausiai žygiuoja Baltic Pride eitynėse, 2018 metų gruodžio 10 d. įsteigė Žmogaus teisių apdovanojimą.^[11]

2020 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Švedijos siekė 2,98 mlrd. eurų, o Švedija buvo septinta pagal dydį Lietuvos prekybos partnerė.^[1]

Prekybos balanse vyrauja eksportas iš Lietuvos į Švediją.

• Eksportas sudaro 1,54 mlrd. eurų; Švedija yra aštunta didžiausia eksporto rinka.
• Importas sudaro 1,44 mlrd. eurų; Švedija yra aštunta didžiausia importo rinka. Daugiausiai importuojama mineralinio kuro, žuvų, mašinų ir mechaninių įrenginių, traktorių ir vilkikų, elektros mašinų ir įrenginių.

Pagal tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje dydį Švedija yra antra (investicijos siekia 4,03 mlrd. eurų). Savo ruožtu Lietuvos tiesioginių investicijų užsienyje dydis Švedijoje yra kuklesnis – aštuntas pagal dydį (investicijos siekia 181,63 mln. eurų).^[1]

Kartu su Švedija Lietuva įgyvendina Nordbalt, 450 km ilgio elektros tinklų jungties tarp valstybių, projektą.

Reperė ir žmogaus teisių aktyvistė Silvana Imam bei plaukikas David Rumbutis yra lietuvių kilmės.

• Jonas Aukštuolis
• Jurgis Savickis
• Bronius Edmundas Dailidė
• Vytautas Jonas Gylys

• Algirdas Miškinis, 1991–1992 m. ėjęs pirmojo Lietuvos laikinojo reikalų patikėtinio Švedijai po nepriklausomybės atkūrimo pareigas.
• Neilas Tankevičius (laikinasis reikalų patikėtinis, 1996–1998 m.)
• Vytautas Naudužas (1998–2002 m.)
• Petras Zapolskas (2002–2006 m.)
• Remigijus Motuzas (2006–2011 m.)
• Eitvydas Bajarūnas (2011–2016 m.)
• Eitvydas Bajarūnas (2016–2019 m.)
• Giedrius Čekuolis (2019–dabar)

Sąrašas nėra baigtinis Tarpukariu Švedijos atstovai Lietuvai rezidavo Rygoje, o Kaune veikė generalinis konsulatas. Švedijos nepaprastųjų pasiuntinių ir įgaliotųjų ministrų sąrašas:

• Ulf Torstenas Undén (1922–1928 m.)
• Patrikas Carlas Reinholdas Reuterswärdas (1928–1935 m.)
• Per Birger Johansson (1935–1940 m.)

Kaune 1924–40 m. veikusio konsulato konsulai:

• Ernst Holmgren (1924–1928 m.)
• Ulrik Pihlblad (1928–1940 m.)

Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo Švedijai atstovavo:

• Lars Magnuson, pirmasis Švedijos ambasadorius Lietuvai po diplomatinių santykių atkūrimo (1991 m.)
• Cecilia Barbro Ruthström-Ruin (2011–2016 m.)
• Maria Christina Lundqvist (2016–2020 m.)
• Inger Buxton (2020–2023)
• Lars Wahlund (nuo 2023 m.)^[16]

Tarpukariu Švedijoje veikė 11 konsulatų Švedijoje. Dabar Švedijoje veikia garbės generalinis konsulatas Malmėje, garbės konsulai Geteborge, Jonšiopingas, Linšiopinge. Lietuvoje veikia du garbės konsulatai Kaune ir Klaipėdoje.

Už nuopelnus Lietuvai nuo 1992 m. iki 2021 m. apdovanojimai įteikti 88 Švedijos piliečiams.^[17]

• Švedija | Dvišaliai ekonominiai ryšiai su užsienio šalimis | Prekybiniai ekonominiai santykiai | Ekonominė diplomatija | Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (urm.lt) Archyvuota kopija 2021-11-26 iš Wayback Machine projekto.
• Švedija | Dvišalis bendradarbiavimas | Lietuva regione ir pasaulyje | Užsienio politika | Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (urm.lt) Archyvuota kopija 2021-11-26 iš Wayback Machine projekto.
• Švedijos santykiai su Lietuva – Visuotinė lietuvių enciklopedija (vle.lt)

• Lietuvos ir Norvegijos santykiai
• Lietuvos ir Suomijos santykiai

Ž • A • R Lietuvos užsienio politika Afrika Alžyras – Angola – Bisau Gvinėja – Beninas – Botsvana – Burkina Fasas – Burundis – CAR – Čadas – Dramblio Kaulo Krantas – Džibutis – Egiptas – Eritrėja – Esvatinis – Etiopija – Gabonas – Gambija – Gana – Gvinėja – Jordanija – Kamerūnas – Kenija – Komorai – Kongo DR – Kongas – Lesotas – Libanas – Liberija – Libija – Madagaskaras – Malavis – Malis – Marokas – Mauricijus – Mauritanija – Mozambikas – Namibija – Nigerija – Nigeris – PAR – Pietų Sudanas – Pusiaujo Gvinėja – Ruanda – San Tomė ir Prinsipė – Seišeliai – Senegalas – Siera Leone – Somalis – Sudanas – Tanzanija – Togas – Tunisas – Uganda – Zambija – Zimbabvė – Žaliasis Kyšulys Amerika Antigva ir Barbuda – Argentina – Bahamų Sandrauga – Barbadosas – Belizas – Bolivija – Brazilija – Čilė – Dominikos Respublika – Dominikos Sandrauga – Ekvadoras – Gajana – Grenada – Gvatemala – Haitis – Hondūras – Jamaika – JAV – Kanada – Kolumbija – Kosta Rika – Kuba – Meksika – Nikaragva – Panama – Paragvajus – Peru – Salvadoras – Sent Kitsas ir Nevis – Sent Lusija – Sent Vinsentas ir Grenadinai – Surinamas – Trinidadas ir Tobagas – Urugvajus – Venesuela Azija Afganistanas – Bahreinas – Bangladešas – Brunėjus – Butanas – Filipinai – Indija – Indonezija – Irakas – Iranas – Izraelis – Jemenas – Japonija – JAE – Kambodža – Kataras – Kazachstanas – Kinija (Honkongas, Makao) – Kirgizija – Kuveitas – Laosas – Malaizija – Maldyvai – Mianmaras – Mongolija – Nepalas – Omanas – Pakistanas – Palestina – Pietų Korėja – Rytų Timoras – Saudo Arabija – Singapūras – Sirija – Šiaurės Korėja – Šri Lanka – Tadžikistanas – Tailandas – Taivanas – Turkija – Turkmėnistanas – Uzbekistanas – Vietnamas Europa Airija – Albanija – Andora – Armėnija – Austrija – Azerbaidžanas – Baltarusija – Belgija – Bosnija ir Hercegovina – Bulgarija – Čekija – Danija (Farerų Salos - Grenlandija) – Estija – Graikija – Islandija – Ispanija – Italija – Jungtinė Karalystė (Gibraltaras) – Juodkalnija – Kipras – Kosovas – Kroatija – Latvija – Lenkija – Malta – Lichtenšteinas – Liuksemburgas – Moldova – Monakas – Nyderlandai – Norvegija – Prancūzija – Portugalija – Rumunija – Rusija – Sakartvelas - San Marinas – Serbija – Slovakija – Slovėnija – Suomija – Šiaurės Makedonija – Švedija – Šveicarija – Ukraina – Vatikanas – Vengrija – Vokietija Okeanija Australija – Fidžis – Kiribatis – Mikronezijos FV – Maršalo Salos – Naujoji Zelandija – Nauru – Palau – Papua Naujoji Gvinėja – Saliamono Salos – Samoa – Tonga – Tuvalu – Vanuatu Tarptautinės sąjungos Europos Sąjunga – NATO Kita Maltos ordinas Istorinės šalys Čečėnija – Čekoslovakija – Jugoslavija – Latvija ir Estija (1918–1940 m.) – Tarybų Sąjunga - Tibetas Diplomatinės misijos Lietuvos užsienyje / Lietuvoje Lietuvos užsienio reikalų ministerija