Lietuvos–Meksikos santykiai
Lietuva (žalia) ir Meksika (oranžinė) pasaulio žemėlapyje
Pagrindinės datos:
• De jure pripažinimas iš Meksikos pusės: 1921 m. gegužės 5 d.
• Diplomatinių santykių užmezgimas: 1938 m.
• Diplomatinių santykių atkūrimas: 1991 m. lapkričio 5 d.
Prekybos apimtys (2020):[1]
• Lietuva → Meksika: 20,34 mln. eur.
• Meksika → Lietuva: 7,37 mln. eur.

Lietuvos ir Meksikos santykiai – dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Lietuvos ir Meksikos. Santykiai tarp valstybių užmegzti 1938 m.

Nepriklausomybę pripažino 1991 m. rugsėjo 5 d., o diplomatiniai santykiai užmegzti 1991 m. lapkričio 5 d. Tarpukariu Meksika Lietuvos nepriklausomybę de jure pripažino 1921 m. gegužės 5 d. ir kartu su Brazilija buvo pirmosios tai padariusios Amerikos žemyno valstybės.

Nuo 2014 m. veikia Meksikos lietuvių bendruomenė. Įvairiais vertinimais Meksikoje gyvena apie 400 Lietuvos Respublikos piliečių bei iki 20 tūkstančių litvakų palikuonių.^[2]

Tuo tarpu Lietuvoje 2021 m. pradžioje gyveno 105 Meksikos piliečiai.^[3]

Abi šalys yra Jungtinių Tautų, EBPO, kitų tarptautinių organizacijų narės.

Lietuvai atstovauja nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, reziduojantis Vašingtone, Meksikai – nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, reziduojantis Stokholme. Vilniuje veikia Meksikos Jungtinių Valstijų garbės konsulatas, Meksike – Lietuvos Respublikos garbės konsulatas.

Tarp 1900 metų ir Antrojo Pasaulinio karo į Meksiką imigravo 700 Lietuvos gyventojų, daugiausia litvakų.^[4]

1921 m. gegužės 5 d. Meksikos vyriausybė per Meksikos pasiuntinį Vašingtone Manuelį Telfesą Lietuvos atstovui Vašingtone Jonui Vileišiui įteikė raštą, kuriame pareiškė pripažįstanti Lietuvą de jure ir de facto.^[5] Nors Jonas Vileišis rodė iniciatyvą, kad Lietuvos valdžia paskirtų savo konsulą į Meksiką, nei konsulato įsteigta, nei formalių diplomatinių santykių užmegzta ilgą laiką nebuvo. JAV sugriežtinus kvotas imigrantams, 1924 m. gruodžio 10 d. Užsienio reikalų ministerijos sekretorius J. Brėdikis kreipėsi į Lietuvos pasiuntinybę JAV, prašydamas informacijos apie atvykusių svetimšalių galimybę įgyti Meksikos ir Kubos pilietybę, ir kiek laiko tai trunka. Buvo gautas memorandumas iš Meksikos ambasados su išdėstytomis sąlygomis.^[5]

1930 m. vasario 1 d. generalinis konsulas Niujorke Povilas Žadeikis pranešė pasiuntiniui B. K. Balučiui, kad meksikietis Manuelis Urbino siūlosi būti Lietuvos garbės konsulu Meksikoje. Augant į Meksiką emigravusių Lietuvos piliečių skaičiui konsulato klausimas darėsi vis aktualesnis.^[5] P. Žadeikiui kreipusis į Meksikos užsienio reikalų ministerijos darbuotoją Luisą Lupianą, šis laiške rekomendavo garbės konsulo pareigoms Tomą Vilchį.^[5] B. K. Balučio iniciatyva 1932 m. kovo 16 d. Lietuvos prezidentas Antanas Smetona paskyrė Tomą Vilchį Lietuvos garbės konsulu Meksikoje ir kreipėsi į Meksikos vyriausybę, prašydamas jį pripažinti šiose pareigos, į ką Meksikos prezidentas tų pačių metų liepos 19 d., o pritarus Meksikos Kongresui — ir oficialiai patvirtintas.^[6] Tapęs garbės konsulu Tomas Vilchis Lietuvos kreipėsi į B. K. Balutį, prašydamas atsiųsti leidinių apie Lietuvą prancūzų ir anglų kalbomis, o taip pat lietuvių kompozitorių kūrinių orkestrui, su kuriais jis norėjo supažindinti Meksikos visuomenę.^[6] Konsulatas įsteigtas Av. Fco. l. Madero 1. Desp. 208 y 209, Apartado Postal 2161 Meksiko mieste.^[6] Vis dėlto tarp 1933 ir 1939 m. konsulato veikla P. Žadeikio apibūdinta kaip vangi, tokia, tarsi jos „išvis nebūtų“.^[6] Daroma prielaida, kad prastos garbės konsulo anglų kalbos žinios galėjusios būti viena priežasčių, kodėl susirašinėjimai su Lietuvos atstovais Amerikoje ir su URM Kaune vykdavo retai.^[6]

Nors Meksikoje lietuvių bendruomenė didelė nebuvo, 1933 metais lietuvių, kaip ir kai kurių kitų šalių ar rasių migrantų, atvykimas į Meksiką buvo apribotas, 1934 m. sąrašas išplėstas, įtraukiant ir žydus.^[7] 1935 m. prasidėjo derybos tarp Meksikos ir Lietuvos vyriausybių dėl Draugystės ir Prekybos sutarčių pasirašymo.^[8] Buvo siūlyta, kad Lietuvos pasiuntinys Vašingtone galėtų įteikti savo kredencialus Meksikos vyriausybei, o Meksika iš savo pusės tokias pat pareigas galėtų pavesti atlikti savo pasiuntiniams Švedijoje ar Vokietijoje pagal Lietuvos vyriausybės pageidavimą.^[8] Derybose būta daug pauzių, tad tik 1938 m. pradžioje Lietuvos ministrų kabinetas Meksikos vyriausybės pateiktam ir šiek tiek papildytam draugystės sutarties projektui pritarė.^[9] 1938 m. gegužės 31 d. Vašingtone Lietuvos pasiuntinys P. Žadeikis ir Meksikos ambasadorius F. Castillo Najera dviem egzemplioriais pasirašė Lietuvos Respublikos ir Jungtinių Meksikos Valstijų Respublikos draugiškumo sutartį.^[9] JAV spauda (Washington Post 1938 m. birželio 2 d.) labai trumpai paskelbė apie pasirašytą sutartį. Tuo tarpu dienraštis „Lietuvos aidas“ pranešė ne tik apie sutarties pasirašymą, bet ir trumpai aprašė Meksiką, pristatydamas ekonominę ir politinę padėtį ir akcentuodamas šalies turtingumą naftos ištekliais.^[9]

1938 m. gruodžio 12 d. sutartį ratifikavo Meksikos Senatas. Lietuvos ir Meksikos Draugystės sutarties ratifikacijomis Meksikos ambasadoje Vašingtone buvo apsikeista 1939 m. rugpjūčio 29 d.^[10] Tačiau tai neįnešė daugiau dinamikos į santykius tarp dviejų šalių. E. Turauskas 1940 m. gegužės 22 d. kreipėsi į pasiuntinį P. Žadeikį, prašydamas suteikti žinių apie Tomo Vilchio, kaip Lietuvos garbės konsulo, veiklą.^[11] 1939 m. liepos 18 d. garbės konsulas užklausė konsulo J. Budrio, ar šis negalėtų parūpinti 500 knygų apie Lietuvą ispanų kalba, tačiau į šį prašymą J. Budrys atsakė iš dalies — išsiuntė straipsnių apie Lietuvą ispanų kalba, kurie buvo publikuoti Kubos spaudoje.^[8] Be to, J. Budrys pateikė informaciją apie Lietuvos geopolitiką: Klaipėdos praradimo ir Vilniaus krašto susigrąžinimo pasekmes valstybei, kreipdamasis į garbės konsulą, prašydamas rinkti aukas Meksikoje ir kitose Centrinės Amerikos šalyse pabėgėliams iš Lenkijos ir Klaipėdos krašto bei nualintam Vilniaus kraštui paremti.^[8] Tačiau nėra informacijos, kad konsulas būtų kiek nors tokių aukų surinkęs.^[8] Lietuvos atstovai JAV ir kiti diplomatai nė karto nebuvo susitikę su Tomu Vilchiu ir net nebuvo bendravę telefonu.^[8]

Dokumentų pasikeitimo 1939 m. proga ambasadorius dr. don Francisko Castillo Najera išreiškė viltį, kad Lietuvos vyriausybė Meksikai galbūt jau paskirs savo atstovą, nors ir reziduojantį Vašingtone, o Meksikos vyriausybė atsilygins panašiu paskyrimu. Tačiau oficialus paskyrimas taip ir nespėtas įgyvendinti.^[10]

Garbės konsulas Tomas Vilchis Meksikoje dirbo iki 1941 m.

Lietuvą okupavus TSRS Meksika Lietuvos inkorporacijos de jure nepripažino, tačiau laikėsi tyliosios nepripažinimo politikos, t. y., šio klausimo nekėlė, nors pirmaisiais pokario metais pripažino Lietuvos diplomatinės tarnybos atstovus.^[12]

Po diplonatinių santykių atkūrimo tarp šalių pasirašyta susitarimas dėl vizų režimo panaikinimo diplomatinių ir tarnybinių pasų turėtojams (2002 m.), susitarimas dėl bendradarbiavimo švietimo, kultūros, meno ir sporto srityse (2002 m.), sutartis dėl pajamų dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos (2012 m.)^[13]

Įvyko keli aukščiausio lygio susitikimai. Meksikoje du kartus lankėsi Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus (2002 m. ir 2008 m.) 2002 m. taip pat lankėsi užsienio reikalų ministras Antanas Valionis, 2004 m. – laikinai prezidento pareigas einantis Artūras Paulauskas, 2008 m. – užsienio reikalų viceministras Oskaras Jušys.

Tuo tarpu 2002 m. ir 2012 m. Lietuvoje lankėsi užsienio reikalų vicesekretoriai Migelis Marinas Bošas ir Lurdes Aranda Besauri.

Lietuvių kalba išleista Visentės Rivos Palasijo, Chuano Rulfo, Karloso Fuenteso ir kitų kūrinių.^[14]

2006 m. Vilniuje surengtos Meksikos dienos. Šv. Kristoforo orkestras atliko Meksikos kompozitorių M. M. Ponce’s, C. Chávezo, J. P. Moncayo (Huapango) ir kitų kūrinius. Griežė smuikininkas virtuozas C. A. Romero Giordiano, orkestrui dirigavo kompozitorius ir dirigentas Aleksandras Šimelis. 2008 m. Meksikos ansamblis Cappella Cervantina (vadovas ir solistas H. Franco, fleitininkas) per Vilniaus festivalį atliko XVI–XVIII a. Meksikos ir ispanų kompozitorių vokalinius ir instrumentinius kūrinius, Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre koncertavo dainininkas (tenoras) Ramonas Vargasas.^[15]

Savu laiku Lietuvoje buvo populiarios meksikietiškos telenovelės. Lietuviškai dubliuotos ir per televiziją rodytos telenovelės „Apkabink mane“, El Manantial, La Intrusa, El noveno mandamiento ir kitos. Meksikos įvaizdžiai kartais pasireiškia Lietuvoje – pavyzdžiui, populiari populiariosios muzikos grupė „Kastaneda“ yra sukūrusi kadaise išpopuliarėjusią dainą „Mama, nupirk man sombrero“, kurioje žaidžiama meksikietiškais tropais. Lietuvoje vis populiarėja meksikietiška virtuvė.

2020 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Meksikos siekė 27,7 mln. eurų, o Meksika buvo 71-a pagal prekybos apimtis Lietuvos prekybos partnerė.^[1]

Prekybos balanse vyrauja eksportas iš Lietuvos į Meksiką.

• Eksportas sudaro 20,34 mln. eurų; Meksika yra 63-a pagal prekybos apimtis eksporto partnerė.
• Importas sudaro 7,37 mln. eurų; Meksika yra 64-a pagal prekybos apimtis importo partnerė. Daugiausiai importuojama produkcija: neorganiniai chemikalai (30%); (ne)alkoholiniai gėrimai ir actas (20%); elektros mašinos, jų įranga, dalys (įskaitant televizijos, garso įrangą) (14%); plastikai ir jų dirbiniai (13%); reaktoriai, katilai, jų dalys (5%).

Pagal tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje dydį Meksika yra 73-a (investicijos siekia 70 tūkst. eurų). Savo ruožtu Lietuvos tiesioginių investicijų dydis Meksikoje 2020 m. buvo 470 tūkst. eurų (38-a vieta pagal apimtį).^[1]

Sąrašas nėra baigtinis

• 1992–1995 m. — Chorchė Pintas (pirmasis Meksikos ambasadorius Lietuvai, rezidavo Švedijoje).
• 1995-1998 m. — Lorensas Vignalis
• 2006-? m. — Norma Bertha Pensado Moreno
• 2012-2014 m.(?) — Chorchė Lomonakas
• 2014-2017 m.(?) — Achustinas Gaskosas Pliegas
• nuo 2021 m. — Francisco Eduardo del Rio Lopez (nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, reziduojantis Stokholme)

• 1994–1998 m. – Alfonsas Eidintas (rezidavo Vašingtone)
• 1998–2001 m. – Stasys Sakalauskas (rezidavo Vašingtone)
• 2001–2006 m. – Vygaudas Ušackas (rezidavo Vašingtone)
• 2007–2010 m. – Audrius Brūzga (rezidavo Vašingtone)
• 2010–2015 m. – Žygimantas Pavilionis (rezidavo Vašingtone)
• 2015-2020 m. – Rolandas Kriščiūnas (rezidavo Vašingtone)
• nuo 2021 m. – Audra Plepytė (reziduoja Vašingtone)

Trys Meksikos piliečiai yra apdovanoti Lietuvos valstybiniais apdovanojimais^[19]:

• Visentė Foksas Kesada (2002 m. sausio 14 d. apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino Didžiuoju kryžiumi)
• Chosė Anchelas Gurija Trevinas (2018 m. liepos 3 d. apdovanotas Ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didžiuoju kryžiumi)
• Marijas Vaskesas Ranja (2008 m. vasario 5 d. apdovanotas Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi)

• Kraujelis, Ramojus (2008). https://kolekcijos.biblioteka.vu.lt/islandora/object/kolekcijos%3AVUB01_000388512. Lietuva Vakarų politikoje: Vakarų valstybių nuostatos Lietuvos okupacijos ir aneksijos klausimu 1940-1953 metais. Vilnius: Vilniaus Universiteto leidykla. p. 312. ISBN 978-9955-33-371-5. {{cite book}}: |chapter-url= neturi pavadinimo (pagalba)
• Skirius, Juozas (2014). „Lietuvos Respublikos ryšiai su Meksika XX a.“. Oikos. LIETUVIŲ MIGRACIJOS IR DIASPOROS STUDIJOS (1(17) leid.). Kaunas: Versus Aureus: 23–37. ISSN 2351-6461.

• Meksika | Dvišaliai ekonominiai ryšiai su užsienio šalimis | Prekybiniai ekonominiai santykiai | Ekonominė diplomatija | Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (urm.lt) Archyvuota kopija 2022-01-26 iš Wayback Machine projekto.
• Meksikos santykiai su Lietuva – Visuotinė lietuvių enciklopedija (vle.lt)
• Meksika | Dvišalis bendradarbiavimas | Lietuva regione ir pasaulyje | Užsienio politika | Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (urm.lt) Archyvuota kopija 2022-01-26 iš Wayback Machine projekto.

Ž • A • R Lietuvos užsienio politika Afrika Alžyras – Angola – Bisau Gvinėja – Beninas – Botsvana – Burkina Fasas – Burundis – CAR – Čadas – Dramblio Kaulo Krantas – Džibutis – Egiptas – Eritrėja – Esvatinis – Etiopija – Gabonas – Gambija – Gana – Gvinėja – Jordanija – Kamerūnas – Kenija – Komorai – Kongo DR – Kongas – Lesotas – Libanas – Liberija – Libija – Madagaskaras – Malavis – Malis – Marokas – Mauricijus – Mauritanija – Mozambikas – Namibija – Nigerija – Nigeris – PAR – Pietų Sudanas – Pusiaujo Gvinėja – Ruanda – San Tomė ir Prinsipė – Seišeliai – Senegalas – Siera Leone – Somalis – Sudanas – Tanzanija – Togas – Tunisas – Uganda – Zambija – Zimbabvė – Žaliasis Kyšulys Amerika Antigva ir Barbuda – Argentina – Bahamų Sandrauga – Barbadosas – Belizas – Bolivija – Brazilija – Čilė – Dominikos Respublika – Dominikos Sandrauga – Ekvadoras – Gajana – Grenada – Gvatemala – Haitis – Hondūras – Jamaika – JAV – Kanada – Kolumbija – Kosta Rika – Kuba – Meksika – Nikaragva – Panama – Paragvajus – Peru – Salvadoras – Sent Kitsas ir Nevis – Sent Lusija – Sent Vinsentas ir Grenadinai – Surinamas – Trinidadas ir Tobagas – Urugvajus – Venesuela Azija Afganistanas – Bahreinas – Bangladešas – Brunėjus – Butanas – Filipinai – Indija – Indonezija – Irakas – Iranas – Izraelis – Jemenas – Japonija – JAE – Kambodža – Kataras – Kazachstanas – Kinija (Honkongas, Makao) – Kirgizija – Kuveitas – Laosas – Malaizija – Maldyvai – Mianmaras – Mongolija – Nepalas – Omanas – Pakistanas – Palestina – Pietų Korėja – Rytų Timoras – Saudo Arabija – Singapūras – Sirija – Šiaurės Korėja – Šri Lanka – Tadžikistanas – Tailandas – Taivanas – Turkija – Turkmėnistanas – Uzbekistanas – Vietnamas Europa Airija – Albanija – Andora – Armėnija – Austrija – Azerbaidžanas – Baltarusija – Belgija – Bosnija ir Hercegovina – Bulgarija – Čekija – Danija (Farerų Salos - Grenlandija) – Estija – Graikija – Islandija – Ispanija – Italija – Jungtinė Karalystė (Gibraltaras) – Juodkalnija – Kipras – Kosovas – Kroatija – Latvija – Lenkija – Malta – Lichtenšteinas – Liuksemburgas – Moldova – Monakas – Nyderlandai – Norvegija – Prancūzija – Portugalija – Rumunija – Rusija – Sakartvelas - San Marinas – Serbija – Slovakija – Slovėnija – Suomija – Šiaurės Makedonija – Švedija – Šveicarija – Ukraina – Vatikanas – Vengrija – Vokietija Okeanija Australija – Fidžis – Kiribatis – Mikronezijos FV – Maršalo Salos – Naujoji Zelandija – Nauru – Palau – Papua Naujoji Gvinėja – Saliamono Salos – Samoa – Tonga – Tuvalu – Vanuatu Tarptautinės sąjungos Europos Sąjunga – NATO Kita Maltos ordinas Istorinės šalys Čečėnija – Čekoslovakija – Jugoslavija – Latvija ir Estija (1918–1940 m.) – Tarybų Sąjunga - Tibetas Diplomatinės misijos Lietuvos užsienyje / Lietuvoje Lietuvos užsienio reikalų ministerija