Lietuvos ir Pakistano santykiai
Pagrindinės datos:
• De jure pripažinimas iš Pakistano pusės: 1991 m. rugsėjo 8 d.
• Diplomatinių santykių užmezgimas: 1994 m. gegužės 31 d.
Prekybos apimtys (2020):[1]
• Lietuva → Pakistanas: 12,07 mln. eur.
• Pakistanas → Lietuva: 18,47 mln. eur.

Lietuvos ir Pakistano santykiai – dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Lietuvos ir Pakistano.

Nepriklausomybę pripažino 1991 m. rugsėjo 8 d. Diplomatiniai santykiai užmegzti 1994 m. gegužės 31 d.

Lietuvoje 2022 m. pradžioje gyveno 200 Pakistano piliečių.^[2]

Abi šalys yra Jungtinių Tautų narės.

Lietuvai atstovauja nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, reziduojantis Ankaroje (Turkijoje), Pakistanui – nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, reziduojantis Varšuvoje (Lenkijoje). Sausių kaime (Trakų raj.) veikia Pakistano generalinis garbės konsulatas, o Islamabade – Lietuvos garbės konsulatas.

XIX a. antrojoje pusėje mokslinę ekspediciją į Karakoneko pietiniame slėnyje esantį Kandžiuto emiratą (dabartinis Pakistanas) suorganizavo iš Lietuvos kilęs karininkas ir etnografas Bronislovas Grombčevskis. Ekspedicija truko 4,5 mėnesio.

1934 m. ekspedicijoje į Baltistaną dalyvavo lietuvių keliautojas ir antropologas Antanas Poška.

SSRS okupacijos metais Pakistanas palaikė ryšius su Lietuvos diplomatinėmis atstovybėmis,^[3] netiesiogiai ir neoficialiai reiškė pritarimą Baltijos valstybių, įskaitant Lietuvos, aneksijos nepripažinimui, laikydamasi tyliosios nepripažinimo politikos.^[4]

Pakistanas Lietuvos nepriklausomybę pripažino 1991 m. rugsėjo 8 d., o diplomatiniai santykiai tarp dviejų valstybių užmegzti 1994 m. gegužės 31 d. 1999 m. rugsėjo 27 d. pasirašytas, o 2003 m. ratifikuotas susitarimas dėl prekybinio ir ekonominio bendradarbiavimo.^[5] Pirmąjį diplomatinių santykių dešimtmetį Islamabade įsteigtas Lietuvos generalinis konsulatas.

Pirmasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovų vizitas Pakistane ir pirmosios politinės konsultacijos įvyko 2004 m. kovo 10-11 dienomis, Lietuvos užsienio reikalų ministerijos sekretoriaus Evaldo Ignatavičiaus delegacijai apsilankant Islamabade. Delegacija susitiko su Pakistano Mokslo ir technologijų, Prekybos, Kultūros, sporto ir turizmo bei Užsienio reikalų ministerijų sekretoriais, Investicijų tarybos prezidentu, regioninių pramonės, amatų ir prekybos rūmų atstovais, Pakistano parlamento nariais, įvairių šalies dienraščių žurnalistais, taip pat aptarė galimo ekonominio ir prekybinio bendradarbiavimo sritis.^[6]

2005 m. birželį dvišalės Lietuvos ir Pakistano užsienio reikalų ministerijų konsultacijos surengtos Vilniuje. Pakistano delegacijai vadovavo Pakistano užsienio reikalų ministerijos sekretorius Europos reikalams Ataras Mahmudas, o Lietuvos delegacijai – ministerijos sekretorius Dalius Čekuolis.^[7]

Dar kartą dvišalės konsultacijos vyko 2012 m. rugsėjo 15 d. Vilniuje, likus metams iki Lietuvos pirmininkavimo Europos Tarybai. Dvišalių politinių konsultacijų metu diskutuota, kaip stiprinti politinį, ekonominį, kultūros ir mokslo bendradarbiavimą, aptartos bendrų projektų įgyvendinimo perspektyvos, bendradarbiavimas tarptautinėse organizacijose. Delegacijoms vadovavo Lietuvos užsienio reikalų ministerijos Lotynų Amerikos, Afrikos, Azijos ir Okeanijos departamento direktorė Ina Marčiulionytė ir Pakistano užsienio reikalų ministerijos direktorė Europos reikalams Aješa Rijaz.^[8] Politinės konsultacijos taipogi rengtos 2014 m. Islamabade (Lietuvos delegacijai vadovavo Užsienio reikalų ministerijos Lotynų Amerikos, Afrikos, Azijos ir Okeanijos departamento direktorė Ina Marčiulionytė, Pakistano delegacijai – Pakistano užsienio reikalų ministerijos sekretorius Europai Zaheeras A. Janjua.)^[9], 2017 m. Vilniuje (Lietuvos delegacijai vadovavo Užsienio reikalų ministerijos Lotynų Amerikos, Afrikos, Azijos ir Okeanijos departamento direktorius Eduardas Borisovas, Pakistano delegacijai – Užsienio reikalų ministerijos sekretorius Europos reikalams Nadymas Rijazas)^[10] ir 2018 m. spalio 22-24 d. Islamabade. 2018 metų politinių konsultacijų metu Lietuvos atstovai, vadovaujami Lietuvos užsienio reikalų ministerijos Lotynų Amerikos, Azijos, Afrikos ir Okeanijos departamento direktoriaus ambasadoriaus Eduardo Borisovo, aptarė verslo galimybes Pakistano prekybos ministerijoje, Lahoro pramonės ir prekybos rūmuose ir Pandžabo vyriausybės Žemės ūkio departamente.^[11]

Yra nemažai Lietuvos universitetuose studijuojančių studentų iš Pakistano. 2011 m. jų buvo 14 ir nuo to laiko skaičius kasmet (išskyrus Covid-19 pandeminį laikotarpį) augo.^[12] Pakistaniečiai yra viena iš gausiausių nuolatinių studijų studentų iš trečiųjų šalių grupių.^[13]

Yra nemažai į Pakistano kalnus kopusių lietuvių alpinistų. Pirmąją lietuvių ekspediciją pavadinimu „Baltistanas 2004“ į Karakorumo, Himalajų ir Hindukušo kalnynų rajonus Pakistane surengė garsus lietuvių alpinistas Vladas Vitkauskas. 2013 m. per teroristinį išpuolį Pakistano Himalajų rajone buvo nužudytas lietuvių alpinistas Ernestas Markšaitis. Į tai reaguodamas Pakistano prezidentas Asifas Ali Zardaris per Lietuvos ambasadorių Pakistanui Kęstutį Kudzmaną išreiškė apgailestavimą, perdavė užuojautą žuvusio alpinisto šeimai bei artimiesiems ir Lietuvos žmonėms ir pažadėjo pagalbą pergabenant palaikus ir užtikrinant saugų grįžimą ataką išgyvenusiam Lietuvos alpinistui.^[14]

Lietuvos Užsienio reikalų ministerija vykdė vystomojo bendradarbiavimo projektą „Afganistano Islamo Respublikos, Tadžikistano Respublikos, Pakistano Islamo Respublikos veterinarinės sistemos stiprinimas: valstybinė veterinarinė sanitarinė kontrolė provincijos (regioniniu), centriniu ir tarpvalstybiniu lygmeniu“. Jį vykdant 2012 m. rugpjūčio 27–rugsėjo 3 dienomis Lietuvoje lankėsi Pakistano veterinarijos tarnybų ir Žemės ūkio ministerijų aukštų pareigūnų ir vadovų delegacijos, su kuriais pasidalinta Lietuvos veterinarinės sistemos kūrimo ir kontrolės patirtimi.^[15]

Lietuvos rankininkai yra susitikę su Pakistano tenisininkais 2022 m. Daviso taurės turnyre.^[16]

2020 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Pakistano siekė 30,54 mln. eurų, o Pakistanas buvo 70-as pagal prekybos apimtis Lietuvos prekybos partneris.^[1] Prekybos apimtys tarp dviejų šalių išaugo Lietuvai tapus ES nare.

Prekybos balanse vyrauja importas iš Pakistano į Lietuvą.

• Eksportas sudaro 12,07 mln. eurų; Pakistanas yra 70-as pagal prekybos apimtis eksporto partneris.
• Importas sudaro 18,47 mln. eurų; Pakistanas yra 55-as pagal prekybos apimtis importo partneris. Daugiausiai importuojamos prekės: medvilnė (32%), tekstilės dirbiniai, dėvėti drabužiai (22%), javai (14%), cheminiai štapelio pluoštai (13%), odos dirbiniai (6%), drabužiai (5%).

Pagal tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje dydį Pakistanas yra 65-as (investicijos siekia 150 tūkst. eurų). Tuo tarpu apie Lietuvos tiesioginių investicijų dydį Pakistane informacijos pateikta nėra.^[1]

Sąrašas nėra baigtinis.

• 1994-1995 m. – Jasturas Malikas, pirmasis Pakistano ambasadorius Lietuvai (rezidavo Danijoje)
• ?
• 1999-2003 m. – Salmanas Baširas (rezidavo Danijoje)
• apie 2004–2007 m. – Asifas Ezdi
• 2007-2013 m. – Fauzia Abas
• 2013-2017 m. – Masruras Ahmedas Junejas (rezidavo Danijoje)
• 2017-2021 m. – Masudas Khanas Raja (rezidavo Minske)
• nuo 2022 m. – Malikas Muhamadas Farukas, ambasadorius (reziduoja Varšuvoje)

• 2013–2015 m. – Kęstutis Kudzmanas, pirmasis Lietuvos ambasadorius Pakistanui (rezidavo Ankaroje)
• 2016–2020 m. – Audrius Brūzga (rezidavo Ankaroje)

Vienam Pakistano piliečiui įteiktas Lietuvos valstybinis apdovanojimas – 2004 m. birželio 25 d. ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“ apdovanotas Lietuvos garbės konsulas Pakistane Mohamedas Masudas Khanas.^[21] Nėra žinių apie Pakistano valstybinių apdovanojimų kavalierius lietuvius.

• Kraujelis, Ramojus (2008). https://kolekcijos.biblioteka.vu.lt/islandora/object/kolekcijos%3AVUB01_000388512. Lietuva Vakarų politikoje: Vakarų valstybių nuostatos Lietuvos okupacijos ir aneksijos klausimu 1940-1953 metais. Vilnius: Vilniaus Universiteto leidykla. p. 312. ISBN 978-9955-33-371-5. {{cite book}}: |chapter-url= neturi pavadinimo (pagalba)

• Pakistanas | Dvišaliai ekonominiai ryšiai su užsienio šalimis | Prekybiniai ekonominiai santykiai | Ekonominė diplomatija | Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (urm.lt)^{[neveikianti nuoroda]}
• Pakistanas | Dvišalis bendradarbiavimas | Lietuva regione ir pasaulyje | Užsienio politika | Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (urm.lt) Archyvuota kopija 2022-03-02 iš Wayback Machine projekto.

Ž • A • R Lietuvos užsienio politika Afrika Alžyras – Angola – Bisau Gvinėja – Beninas – Botsvana – Burkina Fasas – Burundis – CAR – Čadas – Dramblio Kaulo Krantas – Džibutis – Egiptas – Eritrėja – Esvatinis – Etiopija – Gabonas – Gambija – Gana – Gvinėja – Jordanija – Kamerūnas – Kenija – Komorai – Kongo DR – Kongas – Lesotas – Libanas – Liberija – Libija – Madagaskaras – Malavis – Malis – Marokas – Mauricijus – Mauritanija – Mozambikas – Namibija – Nigerija – Nigeris – PAR – Pietų Sudanas – Pusiaujo Gvinėja – Ruanda – San Tomė ir Prinsipė – Seišeliai – Senegalas – Siera Leone – Somalis – Sudanas – Tanzanija – Togas – Tunisas – Uganda – Zambija – Zimbabvė – Žaliasis Kyšulys Amerika Antigva ir Barbuda – Argentina – Bahamų Sandrauga – Barbadosas – Belizas – Bolivija – Brazilija – Čilė – Dominikos Respublika – Dominikos Sandrauga – Ekvadoras – Gajana – Grenada – Gvatemala – Haitis – Hondūras – Jamaika – JAV – Kanada – Kolumbija – Kosta Rika – Kuba – Meksika – Nikaragva – Panama – Paragvajus – Peru – Salvadoras – Sent Kitsas ir Nevis – Sent Lusija – Sent Vinsentas ir Grenadinai – Surinamas – Trinidadas ir Tobagas – Urugvajus – Venesuela Azija Afganistanas – Bahreinas – Bangladešas – Brunėjus – Butanas – Filipinai – Indija – Indonezija – Irakas – Iranas – Izraelis – Jemenas – Japonija – JAE – Kambodža – Kataras – Kazachstanas – Kinija (Honkongas, Makao) – Kirgizija – Kuveitas – Laosas – Malaizija – Maldyvai – Mianmaras – Mongolija – Nepalas – Omanas – Pakistanas – Palestina – Pietų Korėja – Rytų Timoras – Saudo Arabija – Singapūras – Sirija – Šiaurės Korėja – Šri Lanka – Tadžikistanas – Tailandas – Taivanas – Turkija – Turkmėnistanas – Uzbekistanas – Vietnamas Europa Airija – Albanija – Andora – Armėnija – Austrija – Azerbaidžanas – Baltarusija – Belgija – Bosnija ir Hercegovina – Bulgarija – Čekija – Danija (Farerų Salos - Grenlandija) – Estija – Graikija – Islandija – Ispanija – Italija – Jungtinė Karalystė (Gibraltaras) – Juodkalnija – Kipras – Kosovas – Kroatija – Latvija – Lenkija – Malta – Lichtenšteinas – Liuksemburgas – Moldova – Monakas – Nyderlandai – Norvegija – Prancūzija – Portugalija – Rumunija – Rusija – Sakartvelas - San Marinas – Serbija – Slovakija – Slovėnija – Suomija – Šiaurės Makedonija – Švedija – Šveicarija – Ukraina – Vatikanas – Vengrija – Vokietija Okeanija Australija – Fidžis – Kiribatis – Mikronezijos FV – Maršalo Salos – Naujoji Zelandija – Nauru – Palau – Papua Naujoji Gvinėja – Saliamono Salos – Samoa – Tonga – Tuvalu – Vanuatu Tarptautinės sąjungos Europos Sąjunga – NATO Kita Maltos ordinas Istorinės šalys Čečėnija – Čekoslovakija – Jugoslavija – Latvija ir Estija (1918–1940 m.) – Tarybų Sąjunga - Tibetas Diplomatinės misijos Lietuvos užsienyje / Lietuvoje Lietuvos užsienio reikalų ministerija