Filipinų ir Lietuvos santykiai
Pagrindinės datos:
• De jure pripažinimas iš Filipinų pusės: 1991 m. rugsėjo 16 d.
• Diplomatinių santykių užmezgimas: 1991 m. gruodžio 15 d.
Prekybos apimtys (2020):[1]
• Lietuva → Filipinai: 5,1 mln. eur.
• Filipinai → Lietuva: 3,4 mln. eur.
Turistų srautai:
• Filipinai → Lietuva (2020): neužfiksuota[1]

Filipinų ir Lietuvos santykiai – dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Filipinų ir Lietuvos. Nors tarpukariu santykiai tarp valstybių užmegzti nebuvo, visą Lietuvos sovietinės okupacijos laikotarpį oficialiai deklaravo nepripažįstanti Lietuvos aneksijos de jure.

Filipinai Lietuvos nepriklausomybę pripažino 1991 m. rugsėjo 16 d., o diplomatiniai santykiai užmegzti tų pačių metų gruodžio 15 d.

Abi šalys yra Jungtinių Tautų narės. Tarp daugiašalio bendradarbiavimo pavyzdžių paminėtinas Europos Sąjungos (ES) ir Filipinų Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimas, kurį Lietuva, kaip ES narė, yra ratifikavusi.

Lietuvai atstovauja nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, reziduojantis Tokijuje, Japonijoje, Filipinams Lietuvoje – nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė, reziduojanti Stokholme, Švedijoje. Vilniuje veikia Filipinų Respublikos garbės generalinis konsulatas, Filipinuose – du Lietuvos garbės konsulatai (Maniloje ir Zambalese).

Lietuvoje 2022 m. pradžioje gyveno 136 Filipinų piliečių, Filipinuose — apie 30 Lietuvos piliečių.^[2]

Nėra žinoma apie anksčiau nei tarpukariu Filipinus aplankiusius lietuvius. Vienas pirmųjų Filipinuose gyvenusių žinomų lietuvių – Pranciškus Baltrus Šivickis, 1922–1928 m. profesoriavęs Filipinų universitete Maniloje. Gyvendamas šioje šalyje 1923 m. Mindoro saloje įkūrė Puerto Galeros biologinę stotį. Pranciškus Baltrus Šivickis taip pat domėjosi filipiniečių kultūra, papročiais, daug filmavo, fotografavo, sudarė anglų–tagalų žodyną (publikuotas nebuvo). Į Lietuvą grįžo 1928 m.^[3]

Filipinuose 1932–1933 m. lankėsi ir kurį laiką gyveno lietuvių keliautojas ir žurnalistas Matas Šalčius.^[3]

Nors Filipinai ir Lietuva tarpukariu diplomatinių santykių nebuvo užmezgę, SSRS okupacijos metais Filipinai palaikė ryšius su Lietuvos diplomatinėmis atstovybėmis^[4] ir kartu su Pietų Korėja buvo vienintelės Azijos valstybės, nuosekliai ir akivaizdžiai nepripažinusios Baltijos šalių aneksijos de jure.^[5] Lietuvos diplomatų dokumentuose pažymima, kad privačiuose pokalbiuose 1949 m. Filipinų atstovai patvirtino, kad Jungtinėms Valstijoms Baltijos valstybių klausimu padarius intervenciją Jungtinėse Tautose, Filipinai, „be abejonės, prisidėtų prie tokių iniciatyvų.“^[6]

1968 m. vasario 24 d. Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo penkiasdešimtmečio proga Filipinų Senato prezidentas Gilas Džuko Pujatas padarė oficialų pareiškimą, išreikšdamas paramą kovoje dėl Baltijos valstybių nepriklausomybės atkūrimo.^[7]

1959 m., rekomenduojant verslo partneriui Juozui Kazickui, į Filipinus persikėlė prieš tai į JAV su tėvais pasitraukęs Romualdas Vildžius. Čia sėkmingai užsiėmė verslu, vienu metu netgi treniravo Filipinų vandens slidinėjimo rinktinę ir pats jai atstovavo.^[3]

1964–1965 m. laikotarpiu Filipinų nunciatūroje sekretoriumi dirbo Audrys Bačkis.

Filipinai Lietuvos nepriklausomybę pripažino 1991 m. rugsėjo 16 d., o diena vėliau rėmė Jungtinių Tautų Generalinės asamblėjos nutarimą dėl Lietuvos priėmimo į šią organizaciją.^[8]

1995 m. pasirašyta sutartis dėl bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje.^[9]

Pirmojo aukšto rango pareigūno iš Filipinų Lietuva sulaukė 1999 m. liepos 22 d. Tuomet Vilniuje apsilankė Filipinų Respublikos užsienio reikalų viceministrė, Filipinų nacionalinės UNESCO komisijos generalinė sekretorė Rosaria G. Manalo.^[10]

Filipinų ir Lietuvos dvišalis bendradarbiavimas daugiausia vyksta Filipinų ir ES santykių bei Azijos ir Europos susitikimo (ASEM) kontekste.^[8] 2004 m. Hanojuje vykstančiame ASEM susitikime, kuriame pirmąkart kaip šalis narė dalyvavo Lietuva, šios užsienio reikalų ministras Antanas Valionis susitiko su Filipinų užsienio reikalų sekretoriumi Albertu Romulu ir aptarė Filipinų prezidentės Glorijos Makapagal Arojo vizito Lietuvoje kitų metų pradžioje galimybes^[11] (vizitas neįvyko).

Kitas susitikimas įvyko 2008 m. rugsėjo 22-26 dienomis Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 63-osios sesijos metu – Lietuvos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas susitiko su Filipinų sekretoriumi užsienio reikalams Albertu Romulu.^[12] Panašus susitikimas, tikėtina, įvyko 2009 m.^[13] Taip pat tais pačiais metais Stambule vykusiame Civilizacijų aljanso forume Lietuvos užsienio reikalų viceministras Šarūnas Adomavičius susitiko su Filipinų užsienio reikalų viceministru,^[14] o gegužės 28 d. Pnompenyje vykusiame XVII Europos Sąjungos ir Pietryčių Azijos tautų asociacijos (ASEAN) užsienio reikalų ministrų susitikime Lietuvos užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas su Filipinų užsienio reikalų ministru Albertu Romulu.^[15]

Lietuva yra Filipinams skyrusi materialinę pagalbą po 10 tūkstančių žmonių gyvybių pareikalavusio taifūno 2013 metais.^[16] Taip pat Lietuvoje buvo renkamos aukos.^[17]

Lietuvių kalba išleistas Fransisko Sionilio Chosė romanas „Apsimetėliai“ (1974 m.).^[18]

Tiek Lietuvoje, tiek Filipinuose krepšinis laikomas populiariausia sporto šaka.^[19]

Nors Lietuvoje gyvena negausi išeivių iš Filipinų bendruomenė, Lietuvos spaudoje pasirodo nemažai straipsnių apie Lietuvoje gyvenančius ir savo įrašais socialiniuose tinkluose ir „Youtube“ platformoje išpopuliarėjusius filipiniečius.^[20][21][22]

Iki Covid-19 pandemijos 2019 m. kasmet augo turistų iš Lietuvos skaičius Filipinuose.^[8]

Manilos pakraštyje glaudžiasi vienos moterų vienuolijos pastangomis įkurta bendruomenė su 300 namų, iškilusių labdaros fondų ir pavienių filantropų pastangomis. Viena gatvė čia pavadinta Lietuvos vardu (angl. Lithuania), prie iniciatyvos prisidėjus verslininkams lietuvei Daliai ir olandui Jupui van Rujams.^[3]

2020 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Filipinų siekė 8,6 mln. eurų, o Filipinai buvo 92-as pagal prekybos apimtis Lietuvos prekybos partneris.^[1] Prekybos apimtys tarp Filipinų ir Lietuvos yra didžiausios tarp trijų Baltijos valstybių; stebimas augimas.^[8]

Prekybos balanse vyrauja eksportas iš Lietuvos į Filipinus.

• Eksportas sudaro 5,1 mln. eurų; Filipinai yra 96-as pagal prekybos apimtis eksporto partneris. pieno išrūgos ir laktozės produktai, mašinos ir aksesuarai namų apyvokos reikmenims.^[8]
• Importas sudaro 3,4 mln. eurų; Filipinai yra 73-as pagal prekybos apimtis importo partneris. Daugiausiai importuojama elektros mašinų ir įrenginių bei jų dalių (20%), mašinų ir mechaninių įrenginių; jų dalių (17 %), daržovių, vaisių, riešutų ir kt. (15 %), kaučiuko ir jo dirbinių (9 %), laikrodžių ir jų dalių (9 %).

2020 m. tiesioginių užsienio investicijų dydis Lietuvoje buvo neigiamas, o Lietuvos tiesioginių investicijų Filipinuose nebuvo.^[1]

Sąrašas nėra baigtinis

• 1992–1996 m. – Luz G. Del Mundo, pirmoji Filipinų ambasadorė Lietuvai (rezidavo Stokholme)
• 2004-2007 m. – Viktorija S. Bataklan
• 2007 m. – Maria Zeneida Angara-Collinson
• nuo 2013 m. – Patricia Ann V. Paez, šeštoji (rezidavo Varšuvoje)
• nuo 2019 m. – Leah M. Basinang-Ruiz (reziduoja Varšuvoje)

• 2002–2006 m. – Algirdas Kudzys, pirmasis Lietuvos ambasadorius Filipinams (rezidavo Tokijuje)
• 2006–2011 m. – Dainius Kamaitis (rezidavo Tokijuje)
• 2011–2012 m. – Albertas Algirdas Dambrauskas, įgaliotasis ministras (rezidavo Tokijuje)
• 2012–2017 m. – Egidijus Meilūnas (rezidavo Tokijuje)
• 2018–2021 m. – Gediminas Varvuolis (rezidavo Tokijuje)

• Kraujelis, Ramojus (2008). https://kolekcijos.biblioteka.vu.lt/islandora/object/kolekcijos%3AVUB01_000388512. Lietuva Vakarų politikoje: Vakarų valstybių nuostatos Lietuvos okupacijos ir aneksijos klausimu 1940-1953 metais. Vilnius: Vilniaus Universiteto leidykla. p. 312. ISBN 978-9955-33-371-5. {{cite book}}: |chapter-url= neturi pavadinimo (pagalba)

• Filipinai | Dvišalis bendradarbiavimas | Lietuva regione ir pasaulyje | Užsienio politika | Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (urm.lt) Archyvuota kopija 2022-03-01 iš Wayback Machine projekto.
• Filipinai | Dvišaliai ekonominiai ryšiai su užsienio šalimis | Prekybiniai ekonominiai santykiai | Ekonominė diplomatija | Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (urm.lt) Archyvuota kopija 2022-03-02 iš Wayback Machine projekto.

Ž • A • R Lietuvos užsienio politika Afrika Alžyras – Angola – Bisau Gvinėja – Beninas – Botsvana – Burkina Fasas – Burundis – CAR – Čadas – Dramblio Kaulo Krantas – Džibutis – Egiptas – Eritrėja – Esvatinis – Etiopija – Gabonas – Gambija – Gana – Gvinėja – Jordanija – Kamerūnas – Kenija – Komorai – Kongo DR – Kongas – Lesotas – Libanas – Liberija – Libija – Madagaskaras – Malavis – Malis – Marokas – Mauricijus – Mauritanija – Mozambikas – Namibija – Nigerija – Nigeris – PAR – Pietų Sudanas – Pusiaujo Gvinėja – Ruanda – San Tomė ir Prinsipė – Seišeliai – Senegalas – Siera Leone – Somalis – Sudanas – Tanzanija – Togas – Tunisas – Uganda – Zambija – Zimbabvė – Žaliasis Kyšulys Amerika Antigva ir Barbuda – Argentina – Bahamų Sandrauga – Barbadosas – Belizas – Bolivija – Brazilija – Čilė – Dominikos Respublika – Dominikos Sandrauga – Ekvadoras – Gajana – Grenada – Gvatemala – Haitis – Hondūras – Jamaika – JAV – Kanada – Kolumbija – Kosta Rika – Kuba – Meksika – Nikaragva – Panama – Paragvajus – Peru – Salvadoras – Sent Kitsas ir Nevis – Sent Lusija – Sent Vinsentas ir Grenadinai – Surinamas – Trinidadas ir Tobagas – Urugvajus – Venesuela Azija Afganistanas – Bahreinas – Bangladešas – Brunėjus – Butanas – Filipinai – Indija – Indonezija – Irakas – Iranas – Izraelis – Jemenas – Japonija – JAE – Kambodža – Kataras – Kazachstanas – Kinija (Honkongas, Makao) – Kirgizija – Kuveitas – Laosas – Malaizija – Maldyvai – Mianmaras – Mongolija – Nepalas – Omanas – Pakistanas – Palestina – Pietų Korėja – Rytų Timoras – Saudo Arabija – Singapūras – Sirija – Šiaurės Korėja – Šri Lanka – Tadžikistanas – Tailandas – Taivanas – Turkija – Turkmėnistanas – Uzbekistanas – Vietnamas Europa Airija – Albanija – Andora – Armėnija – Austrija – Azerbaidžanas – Baltarusija – Belgija – Bosnija ir Hercegovina – Bulgarija – Čekija – Danija (Farerų Salos - Grenlandija) – Estija – Graikija – Islandija – Ispanija – Italija – Jungtinė Karalystė (Gibraltaras) – Juodkalnija – Kipras – Kosovas – Kroatija – Latvija – Lenkija – Malta – Lichtenšteinas – Liuksemburgas – Moldova – Monakas – Nyderlandai – Norvegija – Prancūzija – Portugalija – Rumunija – Rusija – Sakartvelas - San Marinas – Serbija – Slovakija – Slovėnija – Suomija – Šiaurės Makedonija – Švedija – Šveicarija – Ukraina – Vatikanas – Vengrija – Vokietija Okeanija Australija – Fidžis – Kiribatis – Mikronezijos FV – Maršalo Salos – Naujoji Zelandija – Nauru – Palau – Papua Naujoji Gvinėja – Saliamono Salos – Samoa – Tonga – Tuvalu – Vanuatu Tarptautinės sąjungos Europos Sąjunga – NATO Kita Maltos ordinas Istorinės šalys Čečėnija – Čekoslovakija – Jugoslavija – Latvija ir Estija (1918–1940 m.) – Tarybų Sąjunga - Tibetas Diplomatinės misijos Lietuvos užsienyje / Lietuvoje Lietuvos užsienio reikalų ministerija

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.