Albanijos–Lietuvos santykiai
Lietuva (mėlyna) ir Albanija (raudona) pasaulio žemėlapyje
Pagrindinės datos:
• De jure pripažinimas iš Albanijos pusės: 1991 m. rugpjūčio 27 d.
• Diplomatinių santykių užmezgimas: 1992 m. balandžio 27 d.
Prekybos apimtys (2020):[1]
• Lietuva → Albanija: 3,2 mln. eur.
• Albanija → Lietuva: 1,3 mln. eur.
Turistų srautai:
• Albanija → Lietuva (2020): neužfiksuota[1]

Albanijos ir Lietuvos santykiai – dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Albanijos ir Lietuvos. Lietuvos nepriklausomybę de jure Albanija pripažino 1991 m. rugpjūčio 27 d., šalių diplomatiniai santykiai užmegzti 1992 m. balandžio 27 d.

Lietuvai Albanijoje atstovauja nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Rolandas Kačinskas, reziduojantis Atėnuose, ir garbės generalinis konsulas Tiranoje, Albanijai Lietuvoje – nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė, reziduojanti Varšuvoje Shpresa Kureta.

Abi šalys yra Jungtinių Tautų, Europos Tarybos, NATO narės.

Seime veikia Tarpparlamentinių ryšių su Vakarų Balkanų šalimis (Kroatijos Respublika, Albanijos Respublika, Šiaurės Makedonijos Respublika, Juodkalnija, Serbijos Respublika, Bosnija ir Hercegovina, Kosovo Respublika) grupė (dabartinė pirmininkė – Laima Liucija Andrikienė (TS-LKD)).^[2]

Lietuvoje 2022 m. pradžioje gyveno 76 Albanijos piliečiai, Albanijoje - 14 Lietuvos piliečių.^[3]

Marin Barleti 1510 m. lotynų kalba parašytas kūrinys „Skanderbego, pirmojo tarp epyriečių, gyvenimo ir žygdarbių istorija“ (Historia de vita et gestis Scanderbegi, Epirotarum principis), vėliau lenkų kalba išleistas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje.

Didžiojo turkų karo metu Abiejų Tautų Respublika išvien su albanų sukilėliais kovojo prieš Osmanų imperiją ir jos vasalines valstybes.

Nėra žinių apie Lietuvos santykius su Albanija tarpukariu. Albanija savo nepriklausomybę nuo Osmanų imperijos paskelbė anksčiau nei Lietuva – dar 1912 m.

Lietuvos okupacijos metais Albanija nepalaikė ryšių su Lietuvos diplomatinėmis atstovybėmis,^[4] kadangi ir Albanijoje iškart po Antrojo pasaulinio karo įsigalėjo vienpartinė komunistų partijos diktatūra.

Būta keletas valstybių vadovų susitikimų tarp valstybių. Santykiams tarp valstybių teigiamos įtakos galėjo turėti Lietuvos narystė NATO 2004 m. Dar 2005 m. sausio 26-27 dienomis Lietuvoje su oficialiu vizitu pirmą kartą lankėsi Albanijos gynybos ministras Pandelis Majko^[5], o 2009 m. ir Albanija tapo pilnateise šios organizacijos nare. 2007 m. kovo 27-kovo 28 dienomis su oficialiu vizitu Lietuvoje lankėsi Albanijos Respublikos Prezidentas Alfredas Moisiu, be Vilniaus dar aplankė Trakus, susitiko su Lietuvos prezidentu Valdu Adamkumi, ministru pirmininku Gediminu Kirkilu, Seimo pirmininku Viktoriu Muntianu ir sakė kalbą Seimo plenariniame posėdyje.^[6] 2007 m. pasirašytas susitarimas dėl investicijų skatinimo ir apsaugos.^[7]

2018 m. vasario mėnesį Lietuvoje lankėsi Albanijos užsienio reikalų ministras Ditmiras Bušati, kur susitiko su Lietuvos užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi. Lietuva remia Albanijos siekį tapti ES nare.^[8]

Lietuvos ir Albanijos vyrų futbolo rinktinės iki 2021 m. gruodžio buvo šešiskart susitikusios tarptautiniuose mačuose.

2020 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Albanijos siekė 4,5 mln. eurų, o Albanija buvo 105-a dydį Lietuvos prekybos partnerė.^[1]

Prekybos balanse vyrauja eksportas iš Lietuvos į Albaniją.

• Eksportas sudaro 3,2 mln. eurų, o Albanija yra 106-a pagal prekybos apimtis eksporto partnerė
• Importas sudaro 1,3 mln. eurų, o Albanija yra 81-a pagal apimtis importo partnerė. Daugiausiai importuojama maisto produktų (valgomosios daržovės, valgomieji vaisiai ir riešutai, citrusai) bei avalynės, baldų ir patalynės reikmenų.

Pagal tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje dydį Albanija yra 81-a (investicijos siekia 30 tūkst. eurų). Savo ruožtu Lietuvos tiesioginių investicijų Albanijoje nefiksuota.^[1]

Sąrašas nėra baigtinis

• 1996–1998 m. – Idriz Konjari, pirmasis Albanijos ambasadorius Lietuvai (rezidavo Stokholme)
• 1999-2003 m. (?) – Oman Kraja
• 2003 arba 2004 m.-2007 m. (?) – Sokol Gjoka
• 2007 m.-2010 m. (?) – Florent Celiku (rezidavo Varšuvoje)
• nuo 2015 m. – Shpresa Kureta (reziduoja Varšuvoje)

• 2002–2006 m. – Dainius Junevičius, ambasadorius (rezidavo Atėnuose)
• 2006–2010 m. – Artūras Žurauskas (rezidavo Atėnuose)
• 2012–2017 m. – Alfonsas Eidintas (rezidavo Atėnuose)
• nuo 2017 m. sausio 23 d. – Rolandas Kačinskas (reziduoja Atėnuose)

Už nuopelnus Lietuvai apdovanotas vienas Albanijos pilietis, Albanijos prezidentas Alfred Moisiu, kuriam 2007 m. kovo 27 d., t. y., oficialaus vizito į Lietuvą metu, įteiktas Vytauto Didžiojo ordino Didysis kryžius.^[12]

Nėra žinių apie Albanijos ordinais apdovanotus Lietuvos piliečius.

• Albanijos santykiai su Lietuva – Visuotinė lietuvių enciklopedija (vle.lt)
• Albanija | Dvišaliai ekonominiai ryšiai su užsienio šalimis | Prekybiniai ekonominiai santykiai | Ekonominė diplomatija | Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (urm.lt) Archyvuota kopija 2022-03-07 iš Wayback Machine projekto.
• Albanija | Dvišalis bendradarbiavimas | Lietuva regione ir pasaulyje | Užsienio politika | Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (urm.lt) Archyvuota kopija 2022-03-07 iš Wayback Machine projekto.

Ž • A • R Lietuvos užsienio politika Afrika Alžyras – Angola – Bisau Gvinėja – Beninas – Botsvana – Burkina Fasas – Burundis – CAR – Čadas – Dramblio Kaulo Krantas – Džibutis – Egiptas – Eritrėja – Esvatinis – Etiopija – Gabonas – Gambija – Gana – Gvinėja – Jordanija – Kamerūnas – Kenija – Komorai – Kongo DR – Kongas – Lesotas – Libanas – Liberija – Libija – Madagaskaras – Malavis – Malis – Marokas – Mauricijus – Mauritanija – Mozambikas – Namibija – Nigerija – Nigeris – PAR – Pietų Sudanas – Pusiaujo Gvinėja – Ruanda – San Tomė ir Prinsipė – Seišeliai – Senegalas – Siera Leone – Somalis – Sudanas – Tanzanija – Togas – Tunisas – Uganda – Zambija – Zimbabvė – Žaliasis Kyšulys Amerika Antigva ir Barbuda – Argentina – Bahamų Sandrauga – Barbadosas – Belizas – Bolivija – Brazilija – Čilė – Dominikos Respublika – Dominikos Sandrauga – Ekvadoras – Gajana – Grenada – Gvatemala – Haitis – Hondūras – Jamaika – JAV – Kanada – Kolumbija – Kosta Rika – Kuba – Meksika – Nikaragva – Panama – Paragvajus – Peru – Salvadoras – Sent Kitsas ir Nevis – Sent Lusija – Sent Vinsentas ir Grenadinai – Surinamas – Trinidadas ir Tobagas – Urugvajus – Venesuela Azija Afganistanas – Bahreinas – Bangladešas – Brunėjus – Butanas – Filipinai – Indija – Indonezija – Irakas – Iranas – Izraelis – Jemenas – Japonija – JAE – Kambodža – Kataras – Kazachstanas – Kinija (Honkongas, Makao) – Kirgizija – Kuveitas – Laosas – Malaizija – Maldyvai – Mianmaras – Mongolija – Nepalas – Omanas – Pakistanas – Palestina – Pietų Korėja – Rytų Timoras – Saudo Arabija – Singapūras – Sirija – Šiaurės Korėja – Šri Lanka – Tadžikistanas – Tailandas – Taivanas – Turkija – Turkmėnistanas – Uzbekistanas – Vietnamas Europa Airija – Albanija – Andora – Armėnija – Austrija – Azerbaidžanas – Baltarusija – Belgija – Bosnija ir Hercegovina – Bulgarija – Čekija – Danija (Farerų Salos - Grenlandija) – Estija – Graikija – Islandija – Ispanija – Italija – Jungtinė Karalystė (Gibraltaras) – Juodkalnija – Kipras – Kosovas – Kroatija – Latvija – Lenkija – Malta – Lichtenšteinas – Liuksemburgas – Moldova – Monakas – Nyderlandai – Norvegija – Prancūzija – Portugalija – Rumunija – Rusija – Sakartvelas - San Marinas – Serbija – Slovakija – Slovėnija – Suomija – Šiaurės Makedonija – Švedija – Šveicarija – Ukraina – Vatikanas – Vengrija – Vokietija Okeanija Australija – Fidžis – Kiribatis – Mikronezijos FV – Maršalo Salos – Naujoji Zelandija – Nauru – Palau – Papua Naujoji Gvinėja – Saliamono Salos – Samoa – Tonga – Tuvalu – Vanuatu Tarptautinės sąjungos Europos Sąjunga – NATO Kita Maltos ordinas Istorinės šalys Čečėnija – Čekoslovakija – Jugoslavija – Latvija ir Estija (1918–1940 m.) – Tarybų Sąjunga - Tibetas Diplomatinės misijos Lietuvos užsienyje / Lietuvoje Lietuvos užsienio reikalų ministerija