Izraelio ir Lietuvos santykiai – dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Izraelio ir Lietuvos. Tarptautiniai santykiai tarp šalių oficialiai užmegzti 1992 m. sausio 8 d., o Izraelis pripažino Lietuvos nepriklausomybę 1991 m. rugsėjo 4 d. ir buvo tarp pirmesnių tai padariusių ne Europoje esančių valstybių.[2]
Lietuva savo šalies ambasadą turi Tel Avive, taip pat garbės konsulatus Herclijoje bei Ramat Gane, tuo tarpu Vilniuje yra įsikūrusi Izraelio Valstybės ambasada. Izraelyje gyvena didelė dalis litvakų kilmės gyventojų. Lietuvoje istoriškai gyveno itin gausi žydų bendruomenė, tačiau dabar žydams save priskiriančių belikę tik 2050 Lietuvos gyventojų.
Santykių istorija
Izraelis Lietuvos nepriklausomybę pripažino 1991 m.rugsėjo 4 d., o rugsėjo 11 d. Izraelio prezidentas Chaimas Hercogas atsiuntė Lietuvos AT pirmininkui Vytautui Landsbergiui adresuotą sveikinimo laišką.[3] Lietuvos ir Izraelio diplomatiniai santykiai užmegzti 1992 m. sausio 8 d.
1995 m. Lietuvos prezidentas Algirdas Brazauskas viešėjo su vizitu Izraelyje, kur apsilankė prie Raudų sienos, atsiprašė žydų tautos ir Izraelio valstybės už tuos lietuvius, kurie nacių okupacijos metais prisidėjo prie žydų žudynių. Kai vizito Izraelyje metu jį prie Kneseto su transparantu, skelbiančiu, kad karo metais baltaraiščiai išžudė visą jo šeimą ir artimuosius, pasitiko neaukšto ūgio protestuotojas, A. Brazauskas nieko nesakęs jį apkabino ir pabučiavo.[4]
Seime veikia Tarpparlamentinių ryšių su Izraelio Valstybe grupė (dabartinis pirmininkas – TS-LKD narys Emanuelis Zingeris).[5]
Minint 25-uosius užmegztų dvišalių santykių metus Izraelio Valstybės Ambasada netoli Rukainiai (Vilniaus raj.) pasodinta ąžuolų giraitė.[6]
Lietuvoje yra lankęsi aukščiausi Izraelio vadovai – Šimonas Peresas ir Benjaminas Netanjahu. Savo ruožtu be prezidento A. Brazausko Izraelyje su oficialiu vizitu yra lankęsis Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis.
Ekonominiai santykiai
2021 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Izraelio siekė 101 mln. eurų, o Izraelis buvo 46-a pagal prekybos apimtis Lietuvos prekybos partnerė.[1]
Prekybos balanse vyrauja importas iš Izraelio į Lietuvą.
Eksportas sudaro 75 mln. eurų; Izraelis yra 42-a pagal prekybos apimtis eksporto partnerė.
Importas sudaro 27 mln. eurų; Portugalija yra 51-a pagal prekybos apimtis importo partnerė. Daugiausiai importuojamos prekės: chemijos produktai (43%), brangakmeniai, taurieji metalai ir jų dirbiniai (10%), elektros mašinos ir įranga (8%), optikos, fotografijos, kino, matavimo, medicinos prietaisai ir aparatai, jų dalys (7%), eteriniai aliejai, parfumerijos ir kosmetikos preparatai (6%).
Pagal tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje dydį Izraelis yra 29-as (investicijos siekia 54,99 mln. eurų). Savo ruožtu Lietuvos tiesioginių investicijų dydis Izraelyje 2021 m. buvo neigiamas (investuotojo finansiniai įsipareigojimai įmonei viršijo įmonės finansinius reikalavimus investuotojui).[1]
Santykiuose tarp Izraelio ir Lietuvos būta ir tebėra nemažai ginčų dėl istorijos vertinimo, ypač nediplomatiniame lygmenyje. 1996 m. Lietuvos prokuratūrai išdavus arešto orderį karo nusikaltimais kaltinamo buvusio KGB papulkininkio Nachmano Dušanskio suėmimui, Izraelis išduoti Dušanskį Lietuvai atsisakė. Šis 2008 m. mirė laisvėje Haifoje. Nemažai diskusijų susilaukia aktyvisto Efraimo Zurofo teiginiai apie Lietuvos istoriją.
2017 m. vis gerėjančius dvišalius santykius aptemdė skandalas, kai rašytojos Rūtos Vanagaitės knygos, įskaitant knygą holokausto tema „Mūsiškiai“ buvo išimtos iš knygynų dėl autorės niekinančių pareiškimų pagrindinių antisovietinio pasipriešinimo dalyvių Adolfo Ramanausko adresu. Tam įvykus Izraelio spauda ėmė kaltinti lietuvius Holokausto menkinimu. Tam Lietuvoje reziduojantis nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Amiras Maimonas davė atkirtį gimtadienio proga aplankydamas žymiojo partizano dukterį ir, anot jos, išsakęs „oficialią poziciją pabrėždamas, kad jo valstybė gerbia ir vertina [lietuvių] laisvės kovą, kuriai vadovavo <…> Adolfas Ramanauskas Vanagas.“[12]