Nepriklausomybę pripažino 1991 m. rugsėjo 3 d. Diplomatiniai santykiai atkurti 1992 m. sausio 7 d.
Tarpukariu Lietuvos nepriklausomybę de jure buvo pripažinusi 1922 m. gegužės 23 d.
Abi šalys yra ES, eurozonos, EBPO, ESBO, kitų tarptautinių organizacijų narės.
Nuo 2002 m. veikia Graikijos lietuvių bendruomenė. 2003 m. veikė lituanistinė mokykla. Lietuvių bendruomenės nariai susitinka kas mėnesį Atėnuose, kartu švenčia lietuvių tautines ir religines šventes. Nuo 2014 m. vyksta Graikijos ir Kipro lietuvių sąskrydžiai Kretos saloje.
2011 m. surašymo duomenimis Graikijoje gyveno 630 lietuvių[2], iš jų 77 Lietuvos piliečiai.[3]2019 m. duomenimis, Lietuvos piliečių skaičius Graikijoje siekė 519.[4]
Lietuvoje 2022 m. pradžioje gyveno 103 Graikijos piliečiai.[5] Dar šiek tiek daugiau gyvena graikų, turinčių Lietuvos pilietybę. Nepaisant santykinai negausios bendruomenės, yra įkurtos kelios nevyriausybinės organizacijos: Graikų bendruomenė Lietuvoje „Pontos" (su sekmadienine mokykla graikų vaikams), Graikų kultūros ir informacijos centras „Akropolis", Klaipėdos miesto graikų bendrija „PARNAS", Lietuvos graikų draugija „PATRIDA" (kartu su mokymo centru), Lietuvos graikų jaunimo draugija „ARGO", Lietuvos graikų sporto sąjunga „Olimpija", Lietuvos graikų stačiatikių švietimo draugija „Konstantinopolis", Lietuvos graikų visuomeninių organizacijų asociacija ir Vilniaus graikų bendrija „Bizantija".[6]
Seime veikia Tarpparlamentinių ryšių su Graikijos Respublika grupė (dabartinis pirmininkas – Marius Matijošaitis (Laisvės partija)[7].
Santykių istorija
Santykiai iki ATR padalijimų
Santykinai didelis atstumas tarp Lietuvos ir Graikijos žemių lėmė mažai labai ankstyvų kontaktų, nors Graikija apie Lietuvą sužinojo anksčiau nei Lietuva apie Graikiją. Pirmoji tikėtina graiko kelionė į Baltijos regioną galėjo įvykti jau apie 325 m. pr. m. e. graikų keliautojui ir geografui Pitėjui keliaujant po šiaurės vakarų Europą.
Su Bizantija, kuriai priklausė Graikija, per stačiatikybę Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė susidūrė plėsdama teritoriją į Rytus. Lietuvos Didysis kunigaikštis Algirdas yra susirašinėjęs su Konstantinopolio patriarchu Filotėju, siekdamas įsteigti savarankišką LDK stačiatikių metropoliją. Senąja graikų kalba rašytas laiškas reiškia, kad veikiausiai didžiojo kunigaikščio Algirdo dvare būta graikiškai mokėjusių vienuolių.[8]
Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje senovės graikų kultūra susidomėta Renesanso epochoje. 1579 m. įsteigtame Vilniaus universitete mokslo programa iš pat pradžių rėmėsi antikos klasika, buvo dėstoma senovės graikų kalba.[9]
Pastebėtina, kad Mikalojus Daukša „Prakalboje į malonųjį skaitytoją“ paminėjo graikų tautą. Taip pat Kristijonas Donelaitis žymiojoje poemoje „Metai“ pasirinko graikišką eilėdarą.
Santykiai Lietuvai esant Rusijos imperijos sudėtyje
Graikijoje gyveno, garbės piliečio vardą pelnė ir šeimą sukūrė 1863 m. sukilimo dalyvis LDK bajoras Zigmuntas Mineika.
Santykiai 1918–1940 m.
Graikija Lietuvą pripažino 1922 m.gegužės 23 d. Yra žinoma, kad tarpukariu Lietuvoje gyveno verslininkas N. M. Asimakis, 1926 m. čia įkūręs tabako ir papiroso fabriką. Kartu atvyko pusbroliai Asimakopoulos ir Varikopoulos.[10]
1939 metas Graikijai paskirtas pasiuntinys Stasys Lozoraitis rezidavo Romoje.
Santykiai Lietuvos okupacijos metais
Graikija nepripažino Baltijos šalių inkorporacijos į TSRS. Kita vertus, santykiai tarp dviejų šalių nutrūko, išskyrus kultūrinius mainus – Lietuvoje toliau buvo verčiama senovės ir modernioji graikų literatūra. Būta bendravimo tarp lietuvių ir graikų Sibire, kadangi vykdydamas etninį valymą Stalinas trėmė Ponto graikus trimis bangomis, įskaitant 1949 m. Dalis jų atvyko į Lietuvą ir taip išaugo graikų Lietuvoje skaičius.
Santykiai po 1991 m.
Vienas Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narių ir LR AT deputatų buvo tarpukario metu į Kauną atvykusių graikų palikuonis Nikolajus Medvedevas (tikroji pavardė Varikopulos). Tuo tarpu Graikija Lietuvos nepriklausomybę pripažino 1991 m. rugsėjo 3 d., o santykiai tarp dviejų valstybių atkurti 1992 m.sausio 7 d.
Būta daugiau aukšto lygio Lietuvos ministrų ir vadovų vizitų į Graikiją nei atvirkščiai.
1997 m. vasario mėn. Graikijoje lankėsi Lietuvos prezidentas Algirdas Brazauskas. Tais pačiais metais Lietuvoje lankėsi žymus graikų politikas, Zigmunto Mineikos palikuonis Giorgos Andrea Papandreou, vėliau tapęs Graikijos premjeru. Tapęs užsienio reikalų ministru jis vėl apsilankė Lietuvoje 2002 m. ir tapo pirmuoju Lietuvą aplankiusiu užsienio reikalų ministru. Už paramą Lietuvai stojant į ES ir NATO laikotarpiu, kuomet Atėnuose buvo pasirašyta Lietuvos stojimo į ES sutartis, apdovanotas „Lietuvos diplomatijos žvaigžde“.[11]
2002 m. gegužės 14-17 d. į Graikiją su valstybiniu vizitu vyko Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus su žmona Alma ir verslo delegacija, kur susitiko su Graikijos prezidentu Konstantinu Stefanopolu, premjeru Konstantinu Simičiu, gynybos ministru, parlamento pirmininko pavaduotoju, Atėnų miesto meru, dalyvavo dvišaliame verslo forume.
2007 m. liepos 2 d. Atėnuose lankėsi Lietuvos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas, 2008 m. rugsėjį – Lietuvos premjeras Gediminas Kirkilas.
2018 m. liepos pabaigoje planuotas Graikijos prezidento Prokopio Pavlopoulo vizitas Lietuvoje neįvyko dėl miškų gaisrų Graikijoje. 2021 m. birželį į Lietuvą su darbo vizitu atvyko Graikijos užsienio reikalų ministras Nikos Dendias. 2021 m.liepos 5 d. Atėnuose lankėsi Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė, kur susitiko su Graikijos premjeru Kyriaku Mitsotakiu. Aptarta nelegalios migracijos problema, sutarta, kad Lietuvos ir Graikijos institucijos tęs bendradarbiavimą tiriant „Ryanair“ lėktuvo, skridusio iš Atėnų į Vilnių, užgrobimą, Graikijos premjeras pakviestas apsilankyti Lietuvoje.[12]
Nuo santykių atkūrimo pasirašytos šios dvišalės sutartys: sutartis dėl bendradarbiavimo turizmo srityje (1994 m.), sutartis dėl keleivių ir krovinių tarptautinių vežiojimų keliais (1995 m.), sutartis dėl ekonominio, pramoninio ir technologinio bendradarbiavimo (1995 m.), sutartis dėl bendradarbiavimo kultūros, švietimo ir mokslo srityse (1997 m.), susitarimas dėl abipusio vizų režimo panaikinimo paprastųjų, diplomatinių ar tarnybinių pasų turėtojams (1999 m.), susitarimas dėl nelegaliai gyvenančių asmenų grąžinimo (pasirašytas ir ratifikuotas 1999 m.), protokolas dėl susitarimo dėl nelegaliai gyvenančių asmenų grąžinimo įgyvendinimo (pasirašytas ir ratifikuotas 1999 m.), sutartis dėl pajamų bei kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos (2002 m.)[13]
Švietimo, mokslo ir technologiniai mainai ir kultūrinis bendradarbiavimas
2020 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Graikijos siekė 98 mln. eurų, o Graikija buvo 42-a pagal dydį Lietuvos prekybos partnerė.[1]
Prekybos balanse vyrauja eksportas iš Graikijos į Lietuvą.
Eksportas sudaro 52,8 mln. eurų; o Graikija yra 46-as pagal dydį eksporto partneris.
Importas sudaro 45,2 mln. eurų; Graikija yra 38-as pagal dydį importo partneris. Daugiausiai importuojama valgomieji vaisiai ir riešutai (19%), eteriniai aliejai (7%), reaktoriai, katilai, jų dalys (6%), rauginimo arba dažymo ekstraktai, taninai, pigmentai (6%), popierius ir kartonas (5%), produktai iš daržovių, vaisių ar riešutų (5%), tabakas ir perdirbti pakaitalai (5%), antžeminio transporto priemonės (5%).
Pagal tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje dydį Graikija yra 54-a (investicijos siekia 0,9 mln. eurų). Savo ruožtu Lietuvos tiesioginių Lietuvos investicijų užsienyje dydis Graikijoje 2020 m. buvo 9,1 mln. eurų (21-a vieta pagal apimtį).[1]