Lietuvoje 2022 m. pradžioje gyveno 24 Kenijos piliečiai.[3]
Seime veikia Tarpparlamentinių ryšių su Rytų Afrikos valstybėmis (Kenija, Ruanda, Tanzanija, Uganda, Burundžiu ir Pietų Sudanu) grupė (dabartinis pirmininkas – Gintautas Paluckas (LSDP).[4]
Santykių istorija
Nėra duomenų apie kontaktus iki 1997 m., kai Kenija ir Lietuva užmezgė diplomatinius santykius. Kita vertus, santykiai iki 2004 m. buvo minimalūs.
2004 m. lapkričio 29–gruodžio 3 dienomis Lietuvos užsienio reikalų ministerijos sekretoriaus Daliaus Čekuolio vadovaujama delegacija atstovavo Lietuvai valstybių vadovų susitikime Nairobyje „Pasaulis be minų“.[5]
2013 m. ir 2015 m. Lietuvos užsienio reikalų ministerija pasmerkė teroristų išpuolius Kenijoje, pareikšdama užuojautą dėl žuvusiųjų bei pabrėždama, kad „Užsienio reikalų ministerija remia kovą prieš visas terorizmo formas“.[6][7]
2015 m. gruodžio 11 d. Nairobyje atidarytas Lietuvos garbės konsulatas, kuriam vadovauti paskirtas dr. Džordžas Oraro. Oficialioje atidarymo ceremonijoje dalyvavo Lietuvos užsienio reikalų viceministras Raimundas Karoblis, Kenijos užsienio reikalų ministrė dr. Amina Mohamed, politikai, žinomi Kenijos teisininkai, kelių Kenijos bankų vadovai, verslo organizacijų vadovai, Kenijos ministerijų ir centrinio banko atstovai.[8]
2016 m. liepos 15–19 d. Lietuvos užsienio reikalų viceministras Raimundas Karoblis lankėsi Nairobyje.[9]
2016 m.rugsėjo 23 d. Niujorke (JAV) vykusios Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos paraštėse Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius susitiko su Kenijos užsienio reikalų ministre Amina Mohamed, su kuria sutarė plėsti dialogą tarp abiejų šalių, pasirašant susitarimą dėl dvišalių politinių konsultacijų ir inicijuojant ekonominiam bendradarbiavimui svarbias sutartis.[10]
2020 m. rugpjūčio 31 dieną užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius telefonu kalbėjosi su Kenijos užsienio reikalų ministre Reišele Avuor Omamo. Pokalbio metu aptartos dvišalių santykių aktualijos, pastebėta apie abipusį interesą plėtoti bendradarbiavimą, ypač ekonominį. Taip pat aptartas COVID-19 pandemijos poveikis valstybėms, jų taikomos priemonės bei bendradarbiavimas tarptautinėse organizacijose, galimybės surengti dvišales Lietuvos ir Kenijos užsienio reikalų ministerijų politines konsultacijas.[11]
Nors Kenija iki 2022 m. vasario pabaigos negarsėjo kaip aktyvi Rusijos užsienio politikos kritikė,[12] likus dviems dienoms iki Rusijos invazijos į Ukrainą nenuolatinės Saugumo Tarybos narės Kenijos ambasadorius Jungtinėse Tautose Martinas Kimanis pasakė atgarsį sukėlusią kalbą, kurioje pasmerkė Rusijos įvykdytą Donecko ir Luhansko respublikų nepriklausomybės pripažinimą, pabrėždamas „Kenijos pagarbą Ukrainos teritoriniam vientisumui“. Ambasadoriaus kalba buvo išversta į lietuvių kalbą ir paskelbta kultūriniame žurnale „Šiaurės Atėnai“.[13]
Švietimo, mokslo ir technologiniai mainai ir kultūrinis bendradarbiavimas
2008 m.liepos 10 dieną Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje atidaryta tuo metu Kenijoje gyvenusios teatro aktorės Eglės Aukštakalnytės Hansen nuotraukų paroda „Mama Afrika“. Joje pristatyti kuriamo dokumentinio filmo „Masajai amžių sandūroje“ fragmentai. Parodą atidarė ir diskusiją vedė Užsienio reikalų ministerijos sekretorius Laimonas Talat-Kelpša.[14]
2010 m. birželio 23 d. Vilniuje vykstant Demokratijų dienoms surengtas Demokratijų bendrijos, kuriai tuo metu pirmininkauja Lietuva, jaunųjų lyderių forumo steigiamasis susitikimas, kuriame dalyvavo ir Kenijos atstovai.[15]
2010 m. lapkričio 16 d. Kenijos sotinėje Nairobyje vykusioje Tarpvyriausybinio nematerialaus kultūros paveldo apsaugos komiteto penktojoje sesijoje „Lietuvių polifoninės dainos – sutartinės“ įtrauktos į Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos reprezentatyvaus žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.
[16]
2016 m. lapkričio 30–gruodžio 1 d. Nairobyje, Kenijoje vyko antrasis aukšto lygio susitikimas dėl Globalios partnerystės efektyviam vystomajam bendradarbiavimui, kuriame dalyvavo Lietuvos delegacija, vadovaujama užsienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo departamento direktorės, ambasadorės Violetos Motulaitės. Susitikime V. Motulaitė pristatė Lietuvos patirtį siekiant darnaus vystymosi tikslų.[17]
2017 m. gegužės 24 d. Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje rengta tarptautinė konferencija „ICT4D Afrikoje: finansinės technologijos ir geresnis finansinių paslaugų prieinamumas“, kurioje pranešimą skaitė ir finansinių technologijų įmonių vadovas iš Kenijos.[18]
Kenijoje registrų kūrimo misiją įgyvendino statybos įmonė iš Lietuvos UAB RND.[19]
Ekonominiai santykiai
2015 m. gruodžio 11 d. konsulato Nairobyje atidarymo metu Lietuvos viceministro delegacija taip pat susitiko su Kenijos Privataus verslo sektoriaus asociacijos (KEPSA) ir Kenijos pramonės ir prekybos rūmų vadovais, kurie pažymėjo, jog juos domina galimybės stiprinti ryšius su Lietuvos verslo asociacijomis.[8] Viceministro R. Karoblio delegacija pradeda dalyvavimą ir Kenijoje vykstančioje 10-oje Pasaulio prekybos organizacijos derybinėje konferencijoje.[8]
2018 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Kenijos siekė 69,7 mln. eurų, o Kenija buvo 61-a pagal dydį Lietuvos prekybos partnerė.[1]
Prekybos balanse dominuoja eksportas iš Lietuvos į Keniją. Daugiausiai importuojami perlai, brangakmeniai, taurieji metalai (70 %), riešutai bei vaisiai (15 %).
Eksportas sudaro 66 mln. eurų (63 mln. - lietuviškos kilmės eksportas).