Santykiai tarp Lietuvos ir Bangladešo siekia 1991 m. rugsėjo 7 d., kai Bangladešas pripažino Lietuvos nepriklausomybę. Diplomatiniai santykiai užmegzti 1992 m. lapkričio 2 d.
Abi šalys yra Jungtinių Tautų, kitų tarptautinių organizacijų narės.
Lietuvai Bangladeše atstovauja nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, reziduojantis Indijoje, Bangladešui Lietuvoje – nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė, reziduojanti Lenkijoje. Taip pat Vilniuje veikia Bangladešo garbės konsulatas, Dakoje – Lietuvos garbės konsulatas.
Lietuvoje 2021 m. pradžioje gyveno 53 Bangladešo piliečiai.[2]
Santykių istorija
Pirmieji kontaktai
Nėra žinių apie Lietuvos ir Bangladešo santykius iki diplomatinių santykių užmezgimo.
Santykiai po 1991 m.
1991 m. rugsėjo 7 d. Bangladešas pirmasis iš Pietų Azijos šalių pripažino Lietuvos nepriklausomybę. Rugsėjo 9 d. Bangladešo ambasada Maskvoje atsiuntė telegramą, kurio informavo, kad Lietuva, Latvija ir Estija Bangladešo vyriausybės sprendimu pripažįstamos nepriklausomomis.[3] Diplomatiniai santykiai tarp Lietuvos ir Bangladešo užmegzti 1992 m. lapkričio 2 d.
1997 m. Bangladešas akreditavo Lietuvai savo ambasadorių. Pirmieji šeši ar septyni paskirtieji Bangladešo ambasadoriai rezidavo Maskvoje (Rusija), vėlesni – Varšuvoje (Lenkija). Lietuva savo diplomatą Bangladešui akreditavo 2008 m. – juo tapo ministras patarėjas Albertas Algirdas Dambrauskas.
Pirmasis ministrų susitikimas įvyko 2011 m. liepos 1 d. – tuo metu Vilniuje organizuotuose Demokratijų bendrijos renginiuose dalyvavo ir Bangladešo užsienio reikalų ministrė Dipu Moni, vizito metu susitikdama su Lietuvos užsienio reikalų ministru Audroniumi Ažubaliu.[4] Tais pačiais metais Lietuva Bangladešui akreditavo Indijoje reziduojantį ambasadorių.
2012 m. konsulu paskirtas verslininkas Mišalis Alis, tačiau pats garbės konsulatas Dakoje atidarytas vėliau, 2015 m. gegužės 18 d.[5]
2018 m. rugpjūčio 31 d. Vilniuje surengtos pirmosios Lietuvos ir Bangladešo politinės konsultacijos, kurioms vadovavo Lietuvos užsienio reikalų viceministras Albinas Zananavičius ir Bangladešo užsienio reikalų ministerijos sekretorius dvišaliams santykiams Kamrulas Ahsanas[6].
2022 m. kovo mėn. Lietuva ketino Bangladešui skirti 444,6 tūkst. „Pfizer“ vakcinų prieš koronavirusą, tačiau sprendimą kovo 3 d. atšaukė po to, kai Bangladešas susilaikė balsuojant už JTO rezoliuciją, pasmerkusią Rusijos invaziją į Ukrainą.[7] Toks Lietuvos vyriausybės poelgis buvo sukritikuotas užsienio spaudoje.[8]
Švietimo, mokslo ir technologiniai mainai ir kultūrinis bendradarbiavimas
2016 metais Dakoje įsikūręs Tarptautinis gimtosios kalbos institutas bendradarbiaudamas su Lietuvos ambasada Delyje ir Lietuvos garbės konsulu Bangladeše 1 tūkst. egzempliorių tiražu bengalų kalba išleido ambasadoriaus Alfonso Eidinto, profesorių Alfredo Bumblausko ir Antano Kulakausko bei istorijos daktaro Mindaugo Tamošaičio parengtą knygą „Lietuvos istorija“. Vertimas į bengalų kalbą – pirmasis toks Pietų Azijoje. 2016 m. kovo 10 d. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse, Dakoje vyko iškilmingas knygos pristatymas, kuriame dalyvavo Lietuvos kultūros ministras Šarūnas Birutis ir Bangladešo užsienio reikalų ministras Abdulas Hasanas Mahmudas Ali. Lietuvos kultūros ministro teigimu, „Bangladešo laisvės kova, kaip ir Lietuvos, kilo iš pasipriešinimo kalbinei priespaudai.“[9]
Lietuvos aukštosiose mokyklose yra studijuojančų studentų iš Bangladešo[6].
Ekonominiai santykiai
2020 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Bangladešo siekė 8,32 mln. eurų, o Bangladešas buvo 94-a pagal prekybos apimtis Lietuvos prekybos partneris.[1]
Prekybos balanse vyrauja eksportas iš Lietuvos į Bangladešą.
Eksportas sudaro 5,34 mln. eurų; o Bangladešas yra 95-as pagal prekybos apimtis eksporto partneris.
Importas sudaro 2,98 mln. eurų.
Pagal tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje dydį Bangladešas yra 74-as (investicijos siekia 60 tūkst. eurų). Tuo tarpu Lietuvos tiesioginių investicijų dydis Bangladeše užfiksuota nebuvo.[1]