Lapkričio 2 yra 306-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 307-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 59 dienos.

• Vėlinės (Ilgės, Mirusiųjų atminimo diena)

Gedartas – Gedvilė – Valentinas (Valys) – Viskantas

• 1918 – Lietuvos Valstybės Taryba atšaukė nutarimą dėl Vilhelmo fon Uracho išrinkimo karaliumi ir priėmė Lietuvos Valstybės Laikinosios Konstitucijos pamatinius dėsnius – pirmąjį naujosios lietuvių valstybės pagrindinį įstatymą;
• 1918 – moterims buvo suteikta balsavimo teisė;
• 1955 – per Vėlines Kaune prie karių kapų grupė jaunuolių, giedojusių tautines giesmes, buvo išblaškyta milicijos. Pirmoji vieša protesto akcija po rezistencijos nuslopinimo;
• 1957 – Kaune per Vėlines įvyko maždaug 2 tūkst. žmonių protesto demonstracija prieš sovietų savivalę. Per susirėmimą su milicija suimti 105 žmonės.

• 1836 m. – Mykolas Elvyras Andriolis, Lietuvos grafikas, tapytojas, 1863 m. sukilimo dalyvis (m. 1893 m.).
• 1852 m. – Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis, dramaturgas, publicistas, teatro veikėjas, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas (m. 1916 m.).
• 1888 m. – Vladas Petronaitis, advokatas, atsargos karininkas, Nepriklausomybės kovų dalyvis (m. 1941 m.).
• 1890 m. – Juozas Jankevičius, Lietuvos politikas, inžinierius (m. 1945 m.).
• 1891 m. – Balys Kašponis, vargonininkas, chorvedys, mokytojas (m. 1973 m.).
• 1893 m. – Stasys Pundzevičius, Lietuvos karinis veikėjas, divizijos generolas (m. 1980 m.).
• 1905 m.:
  • Konradas Kaveckas, vargonininkas, choro dirigentas, pedagogas, kompozitorius ir kultūros veikėjas (m. 1996 m.).
  • Motiejus Šumauskas, Lietuvos TSR partinis veikėjas, LKP narys nuo 1924 m. (m. 1982 m.).
• 1912 m. – Sabina Gecevičiūtė, Lietuvos zoologė, biomedicinos mokslų daktarė.
• 1913 m. – Leonas Mackevičius, Lietuvos inžinierius technologas, technologijos mokslų daktaras (m. 2000 m.).
• 1917 m. – Stasys Ivanauskas, Lietuvos fotografas (m. 2006 m.).
• 1929 m. – Vytautas Daugudis, Lietuvos archeologas (m. 2001 m.).
• 1932 m. – Juozas Galkus, Lietuvos grafikas, plakatistas.
• 1938 m.:
  • Anatolijus Bernatavičius, smuikininkas (altas), pedagogas ir chorvedys.
  • Vladislovas Algirdas Katinas, Lietuvos inžinierius mechanikas, šiluminės energetikos specialistas, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
• 1939 m. – Vladas Katinas, Lietuvos geologas, fizinių mokslų daktaras.
• 1940 m.:
  • Domininkas Velička, fizikas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas (m. 2022 m.).
  • Regina Janina Kazlauskaitė, Lietuvos aktorė.
• 1942 m.:
  • Sigitas Staškus, Lietuvos ir Joniškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Vytautas Kuklys, Lietuvos ir Varėnos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1943 m. – Vladislovas Ivaška, Lietuvos fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras, profesorius, atradėjas.
• 1944 m. – Vytautas Basys, Lietuvos gydytojas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
• 1948 m. – Juozas Bečelis, Lietuvos ir Panevėžio miesto politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1953 m. – Nijolė Vaičiulienė-Paulauskaitė, pedagogė ir chorvedė.
• 1955 m. – Vaclovas Šimaitis, Lietuvos ir Raseinių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1958 m.:
  • Romualdas Baušys, Lietuvos skaičiuojamosios mechanikos bei informacinių technologijų specialistas, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
  • Romualdas Rimkus, Lietuvos ir Plungės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1959 m.:
  • Algirdas Ivanauskas, inžinierius, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Rimantas Driežis, Lietuvos lėlių teatro režisierius, dailininkas.
• 1960 m. – Algimantas Aleksandravičius, Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, sąjungos valdybos narys, Tarptautinės meninės fotografijos federacijos (FIAP) fotografas menininkas (AFIAP).
• 1962 m. – Vidas Toleikis, Lietuvos ir Šilalės rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1970 m.:
  • Egidijus Ūksas, Lietuvos ir Kelmės politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Singaras Tribė, Lietuvos krepšininkas, baigęs karjerą. Karjerą pradėjo 1994 m. Kauno „Lavera“ komandoje. 1998 metais su Kauno Atletu LKL užėmė antrąją vietą. 1999 metais su Vilniaus Lietuvos Rytu tapo LKL vicečempionu.
• 1987 m. – Marius Vaškys, Lietuvos krepšininkas. Krepšinio abecelės mokės, V. Knašiaus krepšinio mokykloje, pirmas treneris Povilas Jefišovas.

• 1674 m. – Kazimieras Kojelavičius-Vijūkas, SJ, Lietuvos kunigas, literatas (g. 1617 m.).
• 1840 m. – Juozapas Dominykas Kosakovskis, Abiejų Tautų Respublikos politinis ir karinis veikėjas, pulkininkas iš Kosakovskių giminės (g. 1771 m.).
• 1968 m. – Jonas Dubickas, choro dirigentas (g. 1942 m.).
• 1974 m. – Stasys Dabušis, Lietuvos kalbininkas, vertėjas, kultūros veikėjas (g. 1898 m.).
• 1975 m. – Juozas Duoblys, agronomas, pedagogas, visuomenės veikėjas (g. 1904 m.).
• 1993 m. – Leonardas Gargasas, Lietuvos gydytojas reumatologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (g. 1927 m.).
• 2009 m. – Šabtajus Henrikovičius Kalmanovičius, verslininkas, vadybininkas, Lietuvos bei Rusijos sporto veikėjas, sporto mecenatas (g. 1947 m.).

• 1739 m. – Karlas Diteris fon Dytersdorfas, Austrijos kompozitorius, smuikininkas, vienas zingšpylio kūrėjų (m. 1799 m.).
• 1752 m. – Andrėjus Razumovskis, grafas, vėliau kunigaikštis, paskutinio Ukrainos hetmono Kirilo Razumovskio sūnus (m. 1836 m.).
• 1755 m. – Marija Antuanetė, Prancūzijos karalienė. Prieštaringai vertinama tragiško likimo moteris, į pasaulinę istoriją įėjusi ne tiek dėl savo pasiekimų, kiek dėl nesėkmių. Ji buvo pirmoji mirties bausme nubausta karalienė (m. 1793 m.).
• 1795 m. – Džeimsas Noksas Polkas, 11-asis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas, ėjęs pareigas nuo 1845 iki 1849 metų. Prieš tapdamas prezidentu, demokratas Džeimsas Polkas buvo JAV Atstovų rūmų pirmininkas (1835–1839) ir Tenesio valstijos gubernatorius (1839–1841) (m. 1849 m.).
• 1815 m. – Džordžas Būlis, britų matematikas ir filosofas, logikos algebros pradininkas^[1] (m. 1864 m.).
• 1865 m. – Vorenas Hardingas, dvidešimt devintasis JAV prezidentas. Vadovavo šaliai nuo 1921 iki 1923 m., nepilną kadenciją, nes mirė nuo širdies priepuolio, 57 metų amžiaus (m. 1923 m.).
• 1923 m. – Cesare Rubini, italų krepšinio treneris bei vandensvydžio žaidėjas.
• 1934 m. – Kenetas Robertas „Kenas“ Rousevalas, buvęs profesionalus Australijos tenisininkas. Buvusi antroji pasaulio raketė. Jis profesionalu tapo 1957 metais. Per savo karjerą Kenas laimėjo 28 ATP titulus. Rousevalas laimėjo iš viso septynis Didžiojo Kirčio turnyrus. Žaisdamas tenisą jis užsidirbo 1 600 300 JAV dolerių. Robertas karjerą baigė 1980 metais. Rousevalas yra laikomas vienu geriausiu visų laikų tenisininku.
• 1938 m.:
  • Deividas Edenas Leinas, JAV baltųjų nacionalistų lyderis. Vienas iš Ordino (The Order) įkūrėjų (m. 2007 m.).
  • Patrikas Jozefas Buchananas, konservatyvus amerikiečių žurnalistas, televizijos politinis komentatorius ir kandidatas į JAV prezidentus nuo Reformų partijos.
• 1939 m. – Ričardas Sera, JAV skulptorius ir piešėjas minimalistas, videomenininkas (m. 2024 m.).
• 1948 m. – Victor Galindez, Argentinos boksininkas (autoavarija) (m. 1980 m.).
• 1974 m. – Nelly, amerikiečių repo atlikėjas^[2].
• 1980 m. – Diego Alfredo Lugano Moreno, futbolininkas, Urugvajaus rinktinės ir Fenerbahçe SK klubo gynėjas.
• 1982 m.:
  • Čarlzas Hubertas Itandje, prancūzų futbolininkas žaidžiantis vartininko pozicijoje.
  • Jorge Bernardo Teodoro Maggio, žinomas Argentinos ir Lotynų Amerikos aktorius bei vienas iš grupės „Rolabogan“ narys.
• 1983 m. – Ronaldas Dorsis, JAV krepšininkas, nuo 2006 iki 2007 sezono rungtyniavęs Klaipėdos „Neptūne“^[3].

• 1618 m. – Maksimilianas III Austras, Tirolio regentas, pretendentas į Abiejų Tautų Respublikos karaliaus sostą, Vokiečių ordino magistras (g. 1558 m.).
• 1909 m. – Ernst Gustav Kraatz, vokiečių entomologas, Humboldtų universiteto profesorius (g. 1831 m.).
• 1950 m. – George Bernard Shaw, vienas iškiliausių airių dramaturgų, 1925 m. gavęs Nobelio literatūros premiją (g. 1856 m.).
• 1966 m.:
  • Piteris Džozefas Viljamas Debijus, Nyderlandų ir JAV fizikas ir chemikas, Nobelio chemijos premijos laureatas (g. 1884 m.).
  • Baronas Sadao Araki, Imperatoriškosios Japonijos armijos generolas prieš Antrąjį pasaulinį karą, charizmatiškas lyderis ir vienas svarbiausių nacionalizmo teoretikų vėlyvojoje Japonijos imperijoje. Araki laikomas politizuotos Japonijos armijos radikalios frakcijos lyderiu (g. 1877 m.).
• 2004 m. – Theo van Gogh, olandų režisierius, televizijos laidų rengėjas, publicistas ir aktorius (g. 1957 m.).