Lapkričio 26 yra 330-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 331-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 35 dienos.

(kol kas neįvestos)

Dobilas – Dobilė – Krizostomas – Leonardas – Silvestras – Vaigeta – Vygantė – Vygintė

• 1806 m. – moldavas Jordakis Kuparenka atliko pirmąjį aerostato bandymą Lietuvoje: su savo sukonstruotu ir iš guminio popieriaus padarytu balionu 12 val. dienos pakilo iš Generalgubernatoriaus rūmų (dab. Prezidentūra) aikštės ir nusileido tarp Verkių ir Kairėnų, už Pylimėlio kaimo (už dabartinio Studentų miestelio Saulėtekio alėjoje).
• 1942 m. – generalinio komisaro Adriano Rentelno potvarkiu uždrausta raštuose vokiečių kalba ir vokiškuose užrašuose vartoti lietuviškas Lietuvos miestų formas. Turėjo būti tik Kauen (Kaunas), Kedahnen (Kėdainiai), Georgenburg (Jurbarkas), Osersee (Zarasai), Wolfsburg (Vilkaviškis) ir t. t.
• 1954 m. – Maskvos Butyrkų kalėjime sušaudytas atsisakęs bendradarbiauti su sovietų valdžia Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos pirmininkas, vyriausiasis partizanų vadas gen. Jonas Žemaitis-Vytautas.

• 1767 m. – Platonas Aleksandrovičius Zubovas, Rusijos valstybės ir karo veikėjas, paskutinis Rusijos imperatorės Jekaterinos II favoritas, generolas ansefas, šviesiausias kunigaikštis. Aleksandro Nikolajevičiaus Zubovo (1727–1795 m.) sūnus, Nikolajaus (1763–1805 m.), Dmitrijaus (1764–1836 m.) ir Valerijano (1771–1804 m.) Zubovų ir Olgos Žerebcovos (1766–1849 m.) brolis (m. 1822 m.).
• 1823 m. – Kazimieras Aleksandravičius, kunigas, vertėjas, draudžiamosios lietuvių literatūros platintojas (m. 1884 m.).
• 1868 m. – Leopoldas Petras Andrijauskas, Lietuvos tapytojas, visuomenės veikėjas (m. 1947 m.).
• 1890 m. – Lidija Bajoraitė, Mažosios Lietuvos kultūros veikėja (m. 1990 m.).
• 1898 m. – Vladas Jakovickas, Lietuvos inžinierius elektrotechnikas, inžinerijos daktaras (m. 1949 m.).
• 1902 m. – Brunonas Kalvaitis, Lietuvos teisininkas, visuomenės veikėjas, daktaras (1930 m.). Sesuo Alė Kalvaitytė (m. 1960 m.).
• 1906 m. – Teodoras Blinstrubas, Lietuvos ir JAV lietuvių visuomenės veikėjas, pedagogas (m. 1999 m.).
• 1909 m. – Bronius Dundulis, Lietuvos istorikas, habilituotas istorijos mokslų daktaras (1940 m. ir 1967 m.) (m. 2000 m.).
• 1922 m. – Gediminas Karka, Lietuvos aktorius, teatro režisierius (m. 1991 m.).
• 1924 m. – Stasys Žukas, smuikininkas ir chorvedys.
• 1926 m.:
  • Birutė Raubaitė, lietuvių teatro ir kino aktorė.
  • Galina Dauguvietytė, Lietuvos televizijos režisierė, scenariste, aktorė.
• 1930 m.:
  • Juozas Jaruševičius, Lietuvos teatro ir kino aktorius (m. 2001 m.).
  • Vytautas Zabiela, teisininkas, advokatas, Lietuvos politikas, visuomenės veikėjas.
• 1938 m.:
  • Jonas Bielskis, pedagogas, Lietuvos ir Kauno miesto politinis bei visuomenės veikėjas (m. 2004 m.).
  • Jonas Klimavičius, Lietuvos kalbininkas, humanitarinių mokslų daktaras.
  • Juvencijus Deikus, Lietuvos inžinierius mechanikas, technologijos mokslų daktaras.
• 1940 m. – Algis Rimas, inžinierius, Lietuvos ir Marijampolės savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas (m. 2010 m.).
• 1942 m. – Stepas Dzimidas, Lietuvos politinis veikėjas.
• 1943 m. – Liudgirdas Guzevičius, inžinierius, Šiaulių miesto politinis ir visuomenės veikėjas.
• 1944 m. – Vaclovas Miškinis, Lietuvos inžinierius elektrikas, energetikos planavimo ekspertas, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
• 1945 m. – Janina Jūratė Pocienė, Lietuvos visuomenės ir politinė veikėja.
• 1946 m. – Vaclovas Laukys, Lietuvos ir Akmenės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1949 m. – Regina Lopienė, istorikė politologė, Lietuvos visuomenės ir politinė veikėja.
• 1950 m. – Jonas Pangonis, Lietuvos ūkio, politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1952 m. – Vytautas Čėsna, Lietuvos ir Kaišiadorių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1953 m. – Antanas A. Jonynas, poetas, vertėjas, Antano Jonyno sūnus.
• 1954 m.:
  • Bronislovas Rudys, Lietuvos dailininkas.
  • Ona Balevičiūtė, pedagogė, Lietuvos politinė veikėja.
• 1957 m. – Nijolė Mockuvienė, pedagogė, Lietuvos ir Akmenės rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1960 m. – Kęstutis Valionis, dainininkas, Lietuvos ir Kėdainių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1963 m. – Asta Kandratavičienė, Lietuvos ir Trakų rajono politinė veikėja.
• 1965 m. – Jolanta Liubeckaitė, Molėtų rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1972 m. – Šarūnas Šulskis, Lietuvos šachmatininkas.
• 1973 m. – Darius Maciulevičius, Lietuvos futbolininkas. Buvęs Lietuvos rinktinės narys.
• 1997 m. - Silvester Belt, Eurovizijos dainų konkursas, dainininkas Lietuvai

• 1855 m. – Adomas Bernardas Mickevičius, lenkų-lietuvių kilmės poetas (g. 1798 m.).
• 1902 m. – Antanas Baranauskas, lietuvių poetas, kalbininkas; nuo 1897 m. Seinų vyskupas. Rašytojo A. Vienuolio dėdė (g. 1835 m.).
• 1937 m. – Silvestras Žukauskas, Lietuvos valstybės ir karinis veikėjas, generolas (g. 1860 m.).
• 1942 m. – Mikas (Mykolas) Gedgaudas, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas (g. 1885 m.).
• 1946 m. – Leonas Taunys, Lietuvos kariuomenės kapitonas, pasipriešinimo judėjimo dalyvis (g. 1900 m.).
• 1952 m. – Balys Valušis, vargonininkas, chorvedys ir knygnešys (g. 1867 m.).
• 1954 m. – Jonas Žemaitis-Vytautas, lietuvių karininkas, rezistentas, partizanų vadas, brigados generolas (g. 1909 m.).
• 1979 m. – Antanas Krutulys, kultūros veikėjas, muzikos pedagogas ir chorvedys (g. 1887 m.).
• 1981 m. – Zuzana Jonikaitė, Lietuvos kalbininkė, filologijos mokslų kandidatė (g. 1902 m.).
• 1986 m. – Sofija Juodvalkienė-Grybauskaitė, Lietuvos pianistė, pedagogė (g. 1902 m.).
• 1987 m. – Zigmantas Kupliauskis, Lietuvos fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras (g. 1943 m.).
• 1990 m.:
  • Samuelis Noahas Krameris, JAV archeologas orientalistas, šumerologas (g. 1897 m.).
  • Tatjana Babuškinaitė-Vasiliauskienė, lietuvių baleto artistė (g. 1912 m.).
• 1993 m. – Algimantas Otonas Narakas, gydytojas mikrochirurgas, medicinos daktaras (g. 1927 m.).
• 2012 m. – Julius Veselka, Lietuvos ekonomistas, ekonomikos mokslų daktaras, politinis veikėjas (g. 1943 m.).
• 2021 m.:
  • Mindaugas Budzinauskas, Lietuvos krepšininkas, treneris (g. 1973 m.).^[1]
  • Laima Keraitienė, agronomė, Lietuvos ir Rokiškio rajono savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja (g. 1944 m.).^[2]

• 1789 m. – Amerikoje pirmą kartą švęsta nacionalinė šventė – Padėkos diena;
• 1831 m. – Milano „La Scala“ scenoje įvyko V.Belinio operos „Norma“ premjera;
• 1922 m. – atverta faraono Tutanchamono kapavietė;
• 1941 m. – Antrasis pasaulinis karas, Pearl Harboro ataka: iš Hitokapu įlankos link Pearl Harboro, griežtai laikantis tylos radijo eteryje, išvyko šešių lėktuvnešių laivynas;
• 1950 m. – Korėjos karas: Kinijos Liaudies Respublikos pajėgos įžengė į Šiaurės Korėją ir pradėjo kontraataką prieš Pietų Korėjos ir JAV pajėgas;
• 1968 m. – Generalinė JT asamblėja priėmė konvenciją dėl senaties termino netaikymo karo nusikaltėliams;
• 1976 m. – JAV įregistruotas Microsoft prekės ženklas;
• 2003 m. – paskutinis Konkordo skrydis.

• 1607 m. – Džonas Harvardas, Anglijos dvasininkas, kurio garbei buvo pavadintas Harvardo universitetas (m. 1638 m.).
• 1857 m. – Ferdinandas de Sosiūras, šveicarų lingvistas, Paryžiaus ir Ženevos universitetų profesorius. Ferdinandas de Sosiūras laikomas struktūralistinės lingvistikos tėvu. Jis – vienas žymiausių semiotikos kūrėjų. Ferdinand de Saussure kalbos teorijos pamatu susidarė tokios klasikinio struktūralizmo srovės, kaip Prahos funkcionalinė lingvistika ir Kopenhagos glosemantika (m. 1913 m.).
• 1861 m. – Albert Bacon Fall, buvo JAV Naujosios Meksikos senatorius ir JAV vidaus reikalų ministras žinomas tuo, kad tapo pirmuoju prezidento kabineto nariu, nubaustu laisvės atėmimu už kyšių ėmimą Arbatinuko byloje (m. 1944 m.).
• 1862 m. – Markas Aurelijus Steinas, vengrų (vėliau Jungtinės Karalystės pilietis) archeologas ir orientalistas (m. 1943 m.).
• 1898 m.:
  • Antanas Baužė, Australijos lietuvių visuomenės veikėjas (m. 1975 m.).
  • Karl Waldemar Ziegler, 1963 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[3] (m. 1973 m.).
• 1915 m. – Jukijo Hajašida, Japonijos politikas, buvęs Kioto prefektūros gubernatorius^[4] ir teisingumo ministras^[5] (m. 2007 m.).
• 1921 m. – Fransuaz Žilo, prancūzų dailininkė ir knygų autorė, gyvenusi Niujorke ir Paryžiuje. Išgarsėjo kaip Pablo Picasso draugė ir mūza 1944–1953 m. ir jo vaikų Claude Picasso ir Paloma Picasso motina. Vėliau ji ištekėjo už amerikiečių mokslininko Jono Salko, sukūrusio vakciną nuo poliomelito ir įsteigusio pasaulinio garso Salko biologinių studijų instiutą (m. 2023 m.).
• 1939 m. – Tina Turner, viena sėkmingiausių roko, R&B atlikėjų per visą muzikos istoriją (m. 2023 m.).
• 1948 m. – Elizabeth Helen Blackburn, Amerikos biologė dirbanti Kalifornijos universitete, San Franciske. Ji studijuoja telomeras, chromosomų galuose esančias ir jas saugančias struktūras, prisidėjo atrandant telomerazę, fermentą, kuris gausina telomeras. Už tai 2009 m. jai, taip pat Carol W. Greider ir Jack W. Szostak, buvo įteikta Nobelio fiziologijos ir medicinos premija. Ji taip pat dirbo medicinos etikos srityje.
• 1949 m. – Martin Lee, grupės Brotherhood of Man narys.
• 1951 m. – Ilona Staller, italų pornografinių filmų žvaigždė, Italijos parlamento narė^[6].
• 1953 m. – Desiré Randall Wilson, buvusi autosporto lenktynininkė iš Pietų Afrikos. Ji yra viena iš penkių moterų, dalyvavusių Formulės 1 čempionate. Ji dalyvavo viename 1980 m. sezono etape Didžiojoje Britanijoje su Williams ekipos automobiliu, tačiau nesugebėjo kvalifikuotis lenktynėms.
• 1969 m. – Shawn Kemp, JAV profesionalus krepšinio žaidėjas, žaidė NBA^[7].
• 1980 m.:
  • Alberto Montañés Roca, profesionalus ispanų tenisininkas. Jis pirmą kartą pateko į top-100 2001 metais ir nuo tada iki šiol beveik visada jame išsilaikė. Šiuo metu Montañés yra 33-oji pasaulio raketė.
  • Arunas Dindanas, futbolininkas, Dramblio Kaulo Kranto rinktinės ir Kataro Lekhwiya SC klubo puolėjas, pastaruoju laikotarpiu skolinamas anglų Portsmouth FC.
• 1981 m. – Natasha Anne Bedingfield, Jungtinės Karalystės dainininkė ir dainų rašytoja.

• 1246 m. – Gerhardas Malbergas, Tamplierių ordino ir Vokiečių ordino karinis ir valstybės veikėjas, Vokiečių ordino magistras (g. 1200 m.).
• 1504 m. – Izabelė I, ilgametė Kastilijos ir faktiškai visos Ispanijos valdančioji karalienė, kartu valdžiusi su savo vyru Ferdinandu II. Suvienijo ispanų žemes, įtvirtino katalikybę, įsteigė inkviziciją, išvijo iš šalies žydus ir maurus (g. 1451 m.).
• 1926 m. – Džonas Brauningas, amerikiečių šaunamųjų ginklų konstruktorius^[8] (g. 1855 m.).
• 1961 m. – Aleksandras Goldenveizeris, rusų pianistas, kompozitorius, pedagogas, rašytojas ir visuomenės veikėjas (g. 1875 m.).
• 1971 m. – Joe Adonis, Niujorko gangsteris, daug prisidėjęs prie modernių Cosa Nostra šeimų susidarymo (g. 1902 m.).
• 1973 m. – John Rostill, talentingas gitaristas ir kompozitorius, grojęs bosine gitara grupėje The Shadows (g. 1942 m.).
• 1991 m. – Edas Heinemanas, garsus JAV lėktuvų konstruktorius, dirbęs Douglas Aircraft kompanijoje (g. 1908 m.).
• 2020 m. – Darija Nikolodi, italų aktorė, prodiuserė ir scenarijų autorė (g. 1950 m.).