PROFILPELAJAR.COM

Spa – Lapkritis – Gru
Pr	A	T	K	Pn	Š	S
				1	2	3
4	5	6	7	8	9	10
11	12	13	14	15	16	17
18	19	20	21	22	23	24
25	26	27	28	29	30
2024

Lapkričio 7 yra 311-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 312-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 54 dienos.

Informacija

Vardadieniai

Ernestas – Evelina – Gotautė – Karina – Sirtautas

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

1658 m. – prasidėjo iki 1659 m. vasario 20 d. trukusi nesėkminga Kauno apsiaustis - mėginimas išstumti Maskvos caro kariuomenę.^[1]
1968 m. – Vilniaus Žirmūnų gyvenamojo mikrorajono architektūra pripažinta geriausia Sovietų Sąjungoje. Jos kūrėjams paskirta valstybinė premija.

Gimimo dienos

1790 m. – Karolis Podčašinskis, architektas, vėlyvojo klasicizmo atstovas, romantizmo architektūros pradininkas Lietuvoje (m. 1860 m.).
1816 m. – Viktoras Julijonas Aramavičius, vertėjas (m. 1892 m.).
1891 m. – Jonas Petruitis, Lietuvos visuomenės ir karinis veikėjas, pulkininkas (m. 1943 m.).
1894 m. – Jonas Jasiukaitis, Lietuvos inžinierius, architektas (m. 1976 m.).
1896 m. – Teofilis Petraitis, dailininkas tapytojas, pedagogas (m. 1978 m.).
1899 m. – Vincas Kemežys, Lietuvos žurnalistas (m. 1947 m.).
1917 m. – Pranas Lazutka, Lietuvos gydytojas higienistas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (m. 2000 m.).
1919 m. – Jonas Kunca, Argentinos ir Australijos lietuvių visuomenės veikėjas, žurnalistas, gydytojas (m. 2006 m.).
1926 m. – Vytautas Mikutis, Lietuvos ekonomistas (m. 2021 m.).
1933 m. – Valentinas Paliūnis, Lietuvos ir Radviliškio rajono politinis veikėjas.
1938 m. – Sigitas Tamkevičius, SJ, katalikų dvasininkas, Kauno arkivyskupas.
1942 m. – Liucija Baškauskaitė, Lietuvos kultūros antropologė, visuomenės veikėja, daktarė, profesorė.
1949 m.:
- Irena Paplonskienė-Juškevičiūtė, choro dirigentė ir pedagogė.
- Jadvyga Zinkevičiūtė, biomedikė, Lietuvos politinė bei visuomenės veikėja.
1950 m.:
- Jonas Bučinskas, Lietuvos ir Jurbarko rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- Kazimieras Lukauskas, Lietuvos veterinarijos gydytojas, biomedicinos mokslų daktaras.
1951 m. – Rimantas Sankauskas, inžinierius, Lietuvos politinis veikėjas.
1955 m.:
- Arvydas Salda, Lietuvos ir Šiaulių miesto ūkio, politinis bei visuomenės veikėjas.
- Gedvydas Vainauskas, Lietuvos žurnalistas, leidybos bendrovės UAB „Lietuvos rytas“ veiklos plėtotojas, akcininkas, krepšinio klubo vadovas.
1958 m.:
- Artūras Kuncius, Lietuvos ir Šilalės rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
- Jonas Bartkus, matematikas, Šiaulių miesto politinis ir visuomenės veikėjas.
- Laimutė Žūsinienė, Lietuvos pedagogė, Alytaus raj. visuomenės veikėja.
1961 m.:
- Arūnas Bubnys, Lietuvos istorikas, humanitarinių mokslų daktaras.
- Regina Čistiakova-Nyderytė, Lietuvos bėgikė.
1963 m. – Arvaidas Galdikas, Lietuvos fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
1976 m. – Agnė Petravičienė, Lietuvos pop muzikos atlikėja, „Kelias į žvaigždes 2“ projekto finalininkė, tarptautinių muzikos festivalių dalyvė ir laureatė.
1991 m. – Marius Žukovas, Lietuvos futbolininkas, rungtyniaujantis FBK Kaunas komandoje. Taip pat yra Lietuvos jaunimo rinktinės kandidatas.

Mirtys

1691 m. – Teodoras Lepneris, Mažosios Lietuvos kultūros tyrinėtojas, evangelikų liuteronų kunigas (g. 1633 m.).
1861 m. – Napoleonas Ylakavičius, Lietuvos tapytojas, dailininkas dekoratorius (g. 1811 m.).
1934 m. – Justinas Kibirkštis, Lietuvos karinis veikėjas, Generalinio štabo pulkininkas (g. 1894 m.).
1976 m. – Kostas Kanauka, Lietuvos veterinarijos gydytojas, veterinarijos daktaras (g. 1898 m.).
1979 m. – Antanas Mejeris, Lietuvos agronomas dirvožemininkas, žemės ūkio mokslų kandidatas (g. 1908 m.).
1982 m. – Juozas Daubaras, Lietuvos fotografas (g. 1895 m.).
1993 m. – Vladas Būtėnas, Lietuvos žurnalistas, visuomenės veikėjas (g. 1923 m.).
2010 m. – Antanas Kaminskas, Lietuvos silikatų technologijos inžinierius, statybinių medžiagų technologas, habilituotas technologijos mokslų daktaras (g. 1932 m.).
2023 m. – Arvydas Karaška, lietuvių muzikologas, enciklopedininkas (g. 1943 m.).^[2]

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

1917 m. – Rusijoje įvyko Spalio Revoliucija.

Gimimo dienos

630 m. – Konstantas II, 641–668 m. Bizantijos imperatorius (m. 668 m.).
1720 m. – Hereklis II, Gruzijos karalius, kurio prašymu XVIII a. pabaigoje Gruzijoje buvo dislokuotos Rusijos imperijos karinės pajėgos, kad apsaugotų šią šalį nuo Persijos ir Turkijos aneksijos (m. 1798 m.).
1856 m. – Semionas Alapinas, iš Lietuvos kilęs žydų kilmės Rusijos šachmatininkas (m. 1923 m.).
1867 m. – Marija Sklodovska-Kiuri, lenkų-prancūzų mokslininkė, viena radiologijos srities pradininkių, dukart Nobelio premijos laureatė (m. 1934 m.).
1891 m. – Dmitrijus Furmanovas, rusų rašytojas (m. 1926 m.).
1901 m. – Norah McGuinness, Šiaurės Airijos dailininkas ir iliustratorius (m. 1980 m.).
1903 m. – Konrad Zacharias Lorenz, 1973 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[3] (m. 1989 m.).
1913 m.:
- Albert Camus, prancūzų-alžyriečių kilmės filosofas ir rašytojas, egzistencializmo atstovas. Laikomas vienu žymiausių XX a. prancūzų rašytojų (m. 1960 m.).
- Michailas Solomencevas, tarybinis partinis ir valstybės veikėjas, buvęs TSKP CK Politinio biuro narys, vienas iš antialkoholinės kampanijos iniciatorių (m. 2008 m.).
1927 m. – Arkadijus Šipunovas, tarybinis rusų ginklų konstruktorius. Rusijos mokslų akademijos narys (1991), buvęs valstybinės įmonės KBP (rus. Конструкторское бюро приборостроения 'Prietaisų gamybos konstravimo biuras' ; КБП) Tuloje generalinis direktorius ir generalinis konstruktorius.
1929 m. – Eric Richard Kandel, 2000 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[3].
1943 m.:
- Andrew Michael Spence, 2001 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas^[4].
- Borisas Gromovas, Rusijos karo ir politikos veikėjas, generolas-pulkininkas.
1944 m. – Luidžis Riva, buvęs Italijos futbolininkas (m. 2024 m.).
1946 m. – Daniela Giordano, italų aktorė (m. 2022 m.).
1947 m. – Michailas Ivanovičius Barsukovas, buvęs FSB direktorius (1995–1996).
1959 m.:
- Alexandre Guimarães, futbolo žaidėjas ir treneris, nuo 2005 metų treniruojantis Kosta Rikos vyrų futbolo rinktinę.
- Vytautas Antanas Grigutis, ūkininkas, Lenkijos lietuvių visuomenės veikėjas.
1967 m. – David Guetta, prancūzų didžėjus.
1970 m. – Markas Rosė, buvęs profesionalus Šveicarijos tenisininkas. Per savo karjerą Markas laimėjo 15 ATP titulų. Jis laimėjo bent po vieną titulą ant visų dangų – grunto, žolės, kilimo ir kietos dangos kortų. Aukščiasias Rosė pasiekimas reitinge buvo devintoji vieta. 1992 metais, Barselonos olimpinėse žaidynėse jis kartu su Jakobu Hlašeku laimėjo aukso medalį. Per savo karjerą Markas laimėjo 6 812 693 JAV dolerių. Jis profesionalu tapo 1988 metais. Marką treniravo Pjeras Paganinis. Rosė gimė Ženevoje, Šveicarijoje. Dabar jis gyvena Monte Karle, Monake.
1973 m. – Martinas Palermas, Argentinos futbolininkas. Boca Juniors klubo puolėjas, tačiau per savo karjerą atstovavo ir Europos klubams.
1976 m. – Markas Antonis Filipusis, buvęs profesionalus Australijos tenisininkas. Jis tapo profesionalu 1994 metais, o karjerą baigė 2006 metais. Marko tėtis yra graikas, o mama kilusi iš italų šeimos, bet kalba graikiškai. Jis per savo karjerą laimėjo 11 ATP titulų. Aukščiausia jo pasiekta vieta reitinge buvo aštuntoji.
1978 m.:
- Jan Johannes Vennegoor of Hesselink, futbolininkas, Nyderlandų rinktinės puolėjas, šiuo metu žaidžiantis Premier League Hull City komandoje.
- Mohamed Aboutreika, futbolininkas, Egipto rinktinės ir El Ahly klubo puolėjas.
- Rio Ferdinandas, anglų futbolininkas, žaidžiantis vidurio gynėjo pozicijoje Manchester United klube.
1979 m. – Danny Fonseca, futbolininkas, Kosta Rikos rinktinės ir Brujas FC klubo saugas.
1980 m. – Laryea Kingson, futbolininkas, Ganos rinktinės ir Škotijos Premier lygos Heart of Midlothian klubo saugas.