Lietuvos ir Peru santykiai
Pagrindinės datos:
• De jure pripažinimas iš Peru pusės: 1923 m. sausio 5 d.
• Diplomatinių santykių atkūrimas: 1997 m. birželio 9 d.
Prekybos apimtys (2020):[1]
• Lietuva → Peru: 4,7 mln. eur.
• Peru → Lietuva: 3,8 mln. eur.

Lietuvos ir Peru santykiai – dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Lietuvos ir Peru. Dvišaliai santykiai siekia 1923 m., kuomet Peru oficialiai pripažino Lietuvą, kaip nepriklausomą valstybę. Tarpukariu užmegzti diplomatiniai santykiai.

Dar kartą Lietuvos nepriklausomybę Peru pripažino 1991 m. rugsėjo 7 d., o diplomatiniai santykiai atkurti kiek vėliau, 1997 m. birželio 9 d.

Lietuvoje 2022 m. pradžioje gyveno 26 Peru piliečiai.^[2] Peru veikia Peru lietuvių bendruomenė (2020 m. turėjo 14 narių).^[3]

Abi šalys yra Jungtinių Tautų narės.

Lietuvoje Peru atstovauja nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, reziduojantis Helsinkyje, Suomijoje. Peru sostinėje Limoje veikia Lietuvos generalinis garbės konsulatas.

1923 m. vasario 5 d. Peru pripažino Lietuvos nepriklausomybę de jure. Tarpukariu buvo užmegzti diplomatiniai santykiai, tačiau konsulatų įsteigta nebuvo.^[4]

Iki XX a. vid. Peru yra gyvenę du lietuvių kunigai – saleziečiai Juozas Augustaitis ir Kazimieras Inkrata.^[5] Į Peru XX a. viduryje atvyko tik paskiri asmenys, daugiausia lietuviai dvasininkai, teologai, šiek tiek litvakų. XX a. vid. Peru ėmė darbuotis salezietis Kazys Girnius, nuo maždaug 1950 m. – Jėzaus Širdies pranciškonių seserų kongregacijos misionierė Apolonija Valeikaitė^[6]

Yra duomenų, kad SSRS okupacijos metais Peru palaikė ryšius su Lietuvos diplomatinėmis atstovybėmis,^[7] ir nors vengė deklaruoti oficialią poziciją, nepripažino Baltijos valstybių, tarp jų ir Lietuvos, kaip Sovietų Sąjungos dalies.^[4]

Dar kartą Lietuvos nepriklausomybę Peru pripažino 1991 m. rugsėjo 7 d., t. y., dar prieš Lietuvai tampant Jungtinių Tautų nare, o diplomatiniai santykiai atkurti kiek vėliau, 1997 m. birželio 9 d. Tais pačiais metais Peru akreditavo Lietuvai Stokholme reziduojantį ambasadorių. Nors Lietuva ambasadoriaus Peru neakreditavo, Limoje atidarė garbos konsulatą.

2008 m. Peru lankėsi Lietuvos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas, kur dalyvavo Penktajame Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos bei Karibų šalių susitikime.^[8]

2018 m. Vilniuje buvo priimta pirmoji Peru verslo misija, kurioje dalyvavo Peru verslininkų ir diplomatų delegacija bei 20 Lietuvos kompanijų atstovų. Vizito metu Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius dr. Almantas Danilevičius ir Peru garbės konsulė Latvijoje bei Peru-Baltijos šalių prekybos rūmų vadovė Zane Verovkina pasirašė susitarimo memorandumą, kuriuo abi organizacijos sutarė skatinti dvišalį verslo bendradarbiavimą.^[9]

2019 m. Peru kalėjimuose įkalinimo bausmę atliko apie 30 nuteistųjų lietuvių, daugiau nei kitose Pietų Amerikos valstybėse. Dėl to deramasi su Peru Vyriausybe, kad Lietuvos piliečiai būtų išduoti Lietuvai ir įkalinimo bausmę galėtų atlikti Lietuvoje.^[10]

2020 m. Peru lietuviai įkūrė lietuvių bendruomenę.^[3]

Į lietuvių kalbą išversta Siro Alegrijos, Chosė Marijos Argedaso, Sesaro Valjecho, Marijo Vargaso Ljosos, Migelio Gutiereso kūrinių.^[11]

2005 m. liepos mėnesį Gintautas Babravičius organizavo Lietuvos keliautojų ekspediciją „Bolivija-Peru 2005“, skirtą Matui Šalčiui atminti. Jos metu aplankyta ir Peru sostinė Lima.^[12] Vėliau Peru vyko Starkaus ir Radzevičiaus kelionės.

Nors Lietuvoje gyvena itin negausi perujiečių bendruomenė, spaudoje yra rašyta apie Lietuvoje ekologišką ūkį įkūrusią perujiečio ir lietuvės porą.^[13]

Yra iš Lietuvos į Peru turistines keliones organizuojančių kelionių agentūrų.

2020 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Peru siekė 8,5 mln. eurų, o Peru buvo 89-a pagal prekybos apimtis Lietuvos prekybos partnerė.^[1]

Prekybos balanse vyrauja eksportas iš Lietuvos į Peru.

• Eksportas sudaro 4,7 mln. eurų; Peru yra 92-a pagal prekybos apimtis eksporto partnerė.
• Importas sudaro 3,8 mln. eurų; Peru yra 76-a pagal prekybos apimtis importo partnerė. Daugiausiai importuojama jūros gėrybių (34%), vaisių ir riešutų (22%) ir tekstilės dirbinių (18%).

Pagal tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje dydį Peru yra 84-a (investicijos siekia 30 tūkst. eurų). Tuo tarpu Lietuvos tiesioginių investicijų Peru 2020 m. nebuvo.^[1]

Sąrašas nėra baigtinis

• 1997–1999 m. – Chosė Emilijas Romeras Sevaljosas, pirmasis Peru ambasadorius Lietuvai (rezidavo Stokholme)
• 2006–2009 m. – Manuelis Pikasas Botas, trečiasis (rezidavo Stokholme)
• 2009-2010 m. - Feliksas C. Kalderonas
• nuo 2010 m. – Pablas Ugas Portugalas Rodrigesas, penktasis (rezidavo Helsinkyje)
• nuo 2016 m. – Chosė Eduardas Čavaris Garsiosas, šeštasis (rezidavo Helsinkyje)
• nuo 2018 m. – Tieri Roka-Rėjus Deladrieras, septintasis (reziduoja Helsinkyje)

Lietuva savo ambasadoriaus Peru nėra ir nebuvo akreditavusi.

• Kraujelis, Ramojus (2008). https://kolekcijos.biblioteka.vu.lt/islandora/object/kolekcijos%3AVUB01_000388512. Lietuva Vakarų politikoje: Vakarų valstybių nuostatos Lietuvos okupacijos ir aneksijos klausimu 1940-1953 metais. Vilnius: Vilniaus Universiteto leidykla. p. 312. ISBN 978-9955-33-371-5. {{cite book}}: |chapter-url= neturi pavadinimo (pagalba)

• Peru | Dvišaliai ekonominiai ryšiai su užsienio šalimis | Prekybiniai ekonominiai santykiai | Ekonominė diplomatija | Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (urm.lt) Archyvuota kopija 2022-03-02 iš Wayback Machine projekto.
• Peru | Dvišalis bendradarbiavimas | Lietuva regione ir pasaulyje | Užsienio politika | Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (urm.lt) Archyvuota kopija 2022-03-01 iš Wayback Machine projekto.

Ž • A • R Lietuvos užsienio politika Afrika Alžyras – Angola – Bisau Gvinėja – Beninas – Botsvana – Burkina Fasas – Burundis – CAR – Čadas – Dramblio Kaulo Krantas – Džibutis – Egiptas – Eritrėja – Esvatinis – Etiopija – Gabonas – Gambija – Gana – Gvinėja – Jordanija – Kamerūnas – Kenija – Komorai – Kongo DR – Kongas – Lesotas – Libanas – Liberija – Libija – Madagaskaras – Malavis – Malis – Marokas – Mauricijus – Mauritanija – Mozambikas – Namibija – Nigerija – Nigeris – PAR – Pietų Sudanas – Pusiaujo Gvinėja – Ruanda – San Tomė ir Prinsipė – Seišeliai – Senegalas – Siera Leone – Somalis – Sudanas – Tanzanija – Togas – Tunisas – Uganda – Zambija – Zimbabvė – Žaliasis Kyšulys Amerika Antigva ir Barbuda – Argentina – Bahamų Sandrauga – Barbadosas – Belizas – Bolivija – Brazilija – Čilė – Dominikos Respublika – Dominikos Sandrauga – Ekvadoras – Gajana – Grenada – Gvatemala – Haitis – Hondūras – Jamaika – JAV – Kanada – Kolumbija – Kosta Rika – Kuba – Meksika – Nikaragva – Panama – Paragvajus – Peru – Salvadoras – Sent Kitsas ir Nevis – Sent Lusija – Sent Vinsentas ir Grenadinai – Surinamas – Trinidadas ir Tobagas – Urugvajus – Venesuela Azija Afganistanas – Bahreinas – Bangladešas – Brunėjus – Butanas – Filipinai – Indija – Indonezija – Irakas – Iranas – Izraelis – Jemenas – Japonija – JAE – Kambodža – Kataras – Kazachstanas – Kinija (Honkongas, Makao) – Kirgizija – Kuveitas – Laosas – Malaizija – Maldyvai – Mianmaras – Mongolija – Nepalas – Omanas – Pakistanas – Palestina – Pietų Korėja – Rytų Timoras – Saudo Arabija – Singapūras – Sirija – Šiaurės Korėja – Šri Lanka – Tadžikistanas – Tailandas – Taivanas – Turkija – Turkmėnistanas – Uzbekistanas – Vietnamas Europa Airija – Albanija – Andora – Armėnija – Austrija – Azerbaidžanas – Baltarusija – Belgija – Bosnija ir Hercegovina – Bulgarija – Čekija – Danija (Farerų Salos - Grenlandija) – Estija – Graikija – Islandija – Ispanija – Italija – Jungtinė Karalystė (Gibraltaras) – Juodkalnija – Kipras – Kosovas – Kroatija – Latvija – Lenkija – Malta – Lichtenšteinas – Liuksemburgas – Moldova – Monakas – Nyderlandai – Norvegija – Prancūzija – Portugalija – Rumunija – Rusija – Sakartvelas - San Marinas – Serbija – Slovakija – Slovėnija – Suomija – Šiaurės Makedonija – Švedija – Šveicarija – Ukraina – Vatikanas – Vengrija – Vokietija Okeanija Australija – Fidžis – Kiribatis – Mikronezijos FV – Maršalo Salos – Naujoji Zelandija – Nauru – Palau – Papua Naujoji Gvinėja – Saliamono Salos – Samoa – Tonga – Tuvalu – Vanuatu Tarptautinės sąjungos Europos Sąjunga – NATO Kita Maltos ordinas Istorinės šalys Čečėnija – Čekoslovakija – Jugoslavija – Latvija ir Estija (1918–1940 m.) – Tarybų Sąjunga - Tibetas Diplomatinės misijos Lietuvos užsienyje / Lietuvoje Lietuvos užsienio reikalų ministerija