Ryanair skrydis 4978 (skrydžio numeris FR4978) – 2021 m. gegužės 23 d. Airijos oro linijų „Ryanair“ tarptautinis reguliaraus maršruto skrydis reisu Atėnai – Vilnius.^[1] Skrydžio metu virš Baltarusijos teritorijos skridęs orlaivis Baltarusijos karinių pajėgų buvo perimtas ir, panaudojus naikintuvą MiG-29^[2] bei karinį sraigtasparnį Mi-24 ^[3], prievarta nutupdytas Minsko oro uoste, taip siekiant suimti Baltarusijos opozicijos portalo „Nexta“ vieną iš įkūrėjų Romaną Protasevičių.^[4]

Suėmimo metu lėktuve buvo 126 keleiviai ir 6 įgulos nariai. Lėktuvas skrido apie 12 km (FL390) aukštyje vos 83 km (45 jūrmylės) nuo Vilniaus. Šioje skrydžio stadijoje tai per aukštai.^[5] Greičiausiai pilotai taip siekė greičiau perskristi Baltarusijos oro erdvę.^[5]

Lėktuvas buvo naikintuvo priverstas skristi į dvigubai toliau (90 jūrmylių) esantį Minską, kur nusileido po 25 minučių. Kai kurie Baltarusijos šaltiniai iš pradžių tvirtino, jog į Vilnių išskrido visi keleiviai. Gegužės 25 d. Baltarusija pareiškė, jog buvo gavusi Hamas žinutę per Proton Mail elektroninį paštą, kad lėktuve neva esama bombos. Hamas tai paneigė ir tariamai susijusiame konflikte Izraelyje ugnis jau tuo metu buvo nutraukta. Siekdami parodyti, jog pilotai patys pasuko į Minską, Baltarusijos atstovai pateikė pokalbio su pilotais įrašą, kuris šaltinyje vadinamas „nepilnu ir visiškai nelogišku“.^[2] Tiek Baltarusijos atstovai, tiek Ryanair vėliau patvirtino bombos lėktuve neradę.^[6]

Minske išstovėjęs 7 valandas, orlaivis pakilo į Vilnių ir trijų kilometrų aukštyje (FL090^[2]) grįžo vėluodamas apie aštuonias su puse valandos.^{[7][8] [9]}

Šis įvykis buvo pasmerktas vakarų šalių ir tarptautinių aviacijos organizacijų.^[10]

Gegužės 24 d. Lietuva uždraudė skristi per Baltarusijos teritoriją visiems oro vežėjams, vykstantiems į Lietuvą arba iš Lietuvos.^[11]

Kadangi orlaivis registruotas Lenkijoje, šios šalies prokuratūra gegužės 24 d. pradėjo ikiteisminį šio įvykio tyrimą.^[12][13] Dieną prieš tai ikiteisminį tyrimą pradėjo ir Lietuvos generalinė prokuratūra.^[14] Lenkijos valstybinė aviacijos katastrofų ir incidentų tyrimų komisija nustatė, jog atvejis neturi jokių techninių priežasčių, todėl šiuo požiūriu nagrinėjamas nebus.^[2]

Birželio pradžioje skrydžius virš savo oro erdvės Baltarusijos kompanijoms uždraudė beveik visos ES šalys.^[15]

• NATO vadovas Jens Stoltenberg savo socialiniuose tinkluose parašė, kad toks įvykis „yra rimtas ir pavojingas incidentas, reikalaujantis tarptautinio tyrimo.“^[16]
• Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonijas Guterešas išreiškė palaikymą raginimams surengti nepriklausomą tyrimą.^[17]
• Europos Komisijos prezidentė Ursula von der Leyen pavadino šį įvykį „nepriimtinu“, taip pat pabrėžė, kad „bet kokie tarptautinės aviacijos teisės pažeidimai turi turėti pasekmes.^[18]
• Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda įvykį pavadino nusikaltimu ir ketino galimas sankcijas Baltarusijai iškelti Europos vadovų Taryboje.^[19]
• Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis paskelbė sieksiantis, kad šis įvykis sulauktų tvirto tarptautinio ir transatlantinio atsako.^[20]
• Rusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė, kad Minsko įvykdytas opozicijos aktyvisto Ramano Pratasevičiaus sulaikymas yra Baltarusijos vidaus reikalas, o su šia operacija susijęs oro bendrovės „Ryanair“ priverstinis nutupdymas pasitelkus naikintuvą yra pateisinamas, nes veiksmas vyko netoli Astravo atominės elektrinės.^[21]
• Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nurodė savo šalies pareigūnams priimti sprendimus dėl visų skrydžių draudimo tarp Ukrainos ir Baltarusijos.^[22]
• Lietuvos vyriausybės sprendimu nuo gegužės 27 d. visiems Baltarusijos oro vežėjams draudžiama įskristi į Lietuvos erdvę.^[23]

• ICAO išreiškė didelį susirūpinimą dėl tokio įvykio. Organizacijos teigimu, per prievartą nutupdant keleivinį lėktuvą yra pažeidžiama Čikagos konvencija.^[24]
• „Ryanair“ vadovas Michael O'Leary šį įvykį pavadino „valstybės remiamu orlaivio pagrobimu“ ir, jo manymu, šiame orlaivyje buvo „Baltarusijos KGB agentų“.^[25]
• Gegužės 24 d. „Wizz Air“ skrydžio iš Kijevo į Taliną maršrutas buvo pakoreguotas, siekiant išvengti Baltarusijos oro erdvės.^[26]
• Latvijos aviakompanija „AirBaltic“ paskelbė, kad iki situacijos pagerėjimo jokie jos skrydžiai virš Baltarusijos oro erdvės nevyks.^[27]
• Nyderlandų kompanija „KLM“ paskelbė nematanti priežasčių keisti savo maršrutus.^[28] Kitą dieną kompanija sustabdė skrydžius virš Baltarusijos.^[29]
• „Scandinavian Airlines“ teigimu, šios įmonės skrydžiai tarp Oslo ir Kijevo nevyks virš Baltarusijos oro erdvės.^[30]
• Baltarusijos aviakompanija „Belavia“ nutraukė skrydžius tarp šios šalies ir Lietuvos.^[31]

Šis straipsnis yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. Ši žymė yra bendra, neskirta naudojimui, prašome naudoti konkretesnę žymę.