AirBaltic

AirBaltic
IATA
BT 		ICAO
BTI 		Šaukinys
AIRBALTIC
Įkurta 1995 m. rugpjūčio 28 d.
Pagrindinis oro uostas Rygos oro uostas
Antriniai oro uostai Vilniaus oro uostas
Talino oro uostas
Dažno keleivio programa PINS[1]
Aljansas nepriklauso
Lėktuvų skaičius 29
Maršrutai 70
Priklauso Latvijos vyriausybė
Būstinė Latvija Ryga
Vadovybė Martin Gauss (Generalinis direktorius)[2]
Tinklalapis www.airbaltic.lt
AirBaltic lėktuvas nudažytas Lietuvos spalvomis

„airBaltic“ (AS „Air Baltic Corporation“) – nacionalinės Latvijos oro linijos.

Istorija

1995 m. rugpjūčio 28 d. įkurta sudarius sutartį tarp Latvijos vyriausybės ir SAS. 29% priklausė SAS, 51% – Latvijos vyriausybei.[3] 1995 m. spalio 1 d. pradėti skrydžiai pirmuoju lėktuvu „Saab 340“.[4]

1996 m. įsigijo pirmąjį „AVRO RJ70“, tapo SAS dažno keleivio programos partneriu. 1997 m. įkurtas krovinių pervežimo padalinys. 1998 m. nusipirko pirmąjį lėktuvą „Fokker 50“. 1999 m. UAB, visi lėktuvai „Saab 340“ pakeisti į „Bombardier Q400". 2001 m. SAS išpirko kitų investuotojų akcijas. Latvijos vyriausybei priklausė 52,6%, SAS – 47,2%.[3]

2003 m. nusipirko pirmą „Boeing 737-500“. 2004 m. birželio 1 d. pradėjo skrydžius iš Vilniaus oro uosto. 2004 m. spalį bendrovės prekinis ženklas iš „Air Baltic“ tapo „airBaltic“. Kėktuvų dažymo spalvos pakeistos į baltą fiuzeliažą su šviesiai žalia uodega.

2008 m. patyrė ~40 mln. eurų nuostolių. 2009 m. sausį bendrovės vadovybė nusipirko SAS akcijas, partnerystę su SAS nutraukė.[5] 2009 m. birželį paprašė Latvijos vyriausybės subsidijos.

2016 m. privatiems investuotojams parduota 20% akcijų.[6] Bendrovė nusipirko 20 naujų naujų Airbus A220-300. 2016 m. lapkričio 29 d. į Rygą atskrido pirmas. Juos bendrovė nusipirko už 1,28 mlrd. eurų.[7] 2018 m. bendrovė paskelbė už 2,5 mlrd. eurų perkanti 30 naujų Airbus A220-300. Suma padidėtų iki ~5 mlrd. eurų, jei būtų išpildytas ir papildomų 30 lėktuvų užsakymas. Iki 2024 m. įvykdžius šį užsakymą, bendrovė skelbia skraidyti tik tokiais lėktuvais.[8][9]

2020 m. balandį patvirtino verslo planą Destination 2025 CLEAN. Jame skiriama dėmesio pandemijai, pristatomas vien iš Airbus A220-300 sudarytas orlaivių parkas.

Kryptys ir partneriai

Iš Rygos skraido >70 krypčių (Europa, Skandinavija, NVS, Vidurinieji Rytai). Dar vykdo tiesioginius skrydžius iš Vilniaus ir Talino.

Atvirojo kodo sutartys

Turi atvirojo kodo sutartį su šiomis aviakompanijomis:[10]

Lėktuvų parkas

AirBaltic flotilė (2021-08)[11]
Orlaivio modelis Naudojami Užsakyti Papildomai Vietų Pastabos
Airbus A220-300 29 21 145 airBaltic – pirmasis klientas. Anksčiau vadinti Bombardier CS300.
Viso 29 21

Galerija

Šaltiniai

Vikiteka: AirBaltic – vaizdinė ir garsinė medžiaga
  1. ↑ PINS lojalumo programa
  2. ↑ airBaltic vadovybė
  3. ↑ 3,0 3,1 „Bendrovės istorija“. www.airbaltic.com. Nuoroda tikrinta 2018-12-01.
  4. ↑ „airBaltic zīmola vēsture: no Saab 340 līdz Airbus“. Dienas bizness. Nuoroda tikrinta 2018-12-01.
  5. ↑ „„airBaltic“ planuoja išpirkti savo akcijas iš SAS“. Verslo žinios. Nuoroda tikrinta 2018-12-01.
  6. ↑ „Parduota 20 % „airBaltic“ akcijų“. Verslo žinios. Nuoroda tikrinta 2018-12-01.[neveikianti nuoroda]
  7. ↑ „Pirmo jauno Bombardier CS300 lidmašīnu airBaltic saņems 1.decembrī“. Dienas bizness. Nuoroda tikrinta 2018-12-01.
  8. ↑ „„AirBaltic“ paskelbė apie savo istorijoje didžiausią užsakymą“. Verslo žinios. Nuoroda tikrinta 2018-12-01.
  9. ↑ „airBaltic iegādāsies vēl 60 CS300 lidmašīnas“. Dienas bizness. Nuoroda tikrinta 2018-12-01.
  10. ↑ „Profile on airBaltic“. CAPA. Centre for Aviation. Suarchyvuota iš originalo 2016-10-31. Nuoroda tikrinta 2016-10-31.
  11. ↑ Lėktuvų parkas