| Kėdainių sutartis
|
| Priklauso: Antrasis Šiaurės karas
|
| Data:
|
1655 m. rugpjūčio 17 d.
|
| Vieta:
|
Kėdainiai
|
| Rezultatas:
|
LDK de jure tampa Švedijos sąjungininke
|
| Priežastis:
|
Katastrofiška padėtis kariaujant dviem frontais prieš Rusiją ir Švediją
|
| Teritoriniai pakitimai:
|
LDK įgijo Švedijos imperijos politinį prieglobstį
|
|
Kėdainių sutartis arba Josvainių aktas[1] (šved. Fördraget i Kėdainiai) – LDK ir Švedijos imperijos dvišalis susitarimas, pasirašytas Antrojo Šiaurės karo metu 1655 m. rugpjūčio 17 d. Švedijai įveikus Lenkijos kariuomenę Uiščės mūšyje, Poznanės bei Kališo daliniai pasidavė, o Lietuvos etmonas Jonušas Radvila priėmė sprendimą nutraukti karinius veiksmus ir priėmė Švedijos prieglobstį.[2]
Kėdainių sutartyje numatyta, jog Lietuvos karinės pajėgos išliks neutralios Lenkijos atžvilgiu, o pati LDK yra toliau laikoma Abiejų Tautų Respublikos dalimi. Tačiau tų pačių metų spalio 20 d. sutartis buvo pakeista Kėdainių unija, pagal kurią de jure konstatuotas ATR žlugimas, o LDK buvo personaline unija susieta su Švedijos imperija bei tapusi šios protektoratu.[2]
Išnašos
- ↑ Praleika, A. „Kėdainių unija – nevykusi LDK ir Švedijos santuoka.“ Alfa.lt. Originalas archyvuotas 2019-09-11. Nuoroda tikrinta 2023-04-11.
- ↑ 2,0 2,1 „The Northern Wars. War, State and Society in Northeastern Europe 1558–1721. [Šiaurės karai: karas, valstybė ir visuomenė Šiaurės rytų Europoje].“ Harlow: Longman. p. 168. ISBN 978-0-582-06429-4