Kitos reikšmės – Dūkštas (reikšmės).

Dūkštas
Miesto reginys iš vakarų
Dūkštas 55°31′12″š. pl. 26°19′19″r. ilg. / 55.520°š. pl. 26.322°r. ilg. / 55.520; 26.322 (Dūkštas)
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė	Lietuva
Apskritis	Utenos apskritis
Savivaldybė	Ignalinos rajono savivaldybė
Gyventojų (2023)	682
Plotas	2,38 km²
Tankumas (2023)	287 žm./km²
Pašto kodas	LT-30042
Vikiteka	Dūkštas
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) [1] Vardininkas: Dū́kštas Kilmininkas: Dū́kšto Naudininkas: Dū́kštui Galininkas: Dū́kštą Įnagininkas: Dū́kštu Vietininkas: Dū́kšte
lenk. Dukszty, rus. Дукшт

Dūkštas – miestas Ignalinos rajono savivaldybėje, 23 km į šiaurės rytus nuo Ignalinos. Seniūnijos centras, Dūkšto seniūnaitija. Stovi medinė Dūkšto Šv. Stanislovo Kostkos bažnyčia (nuo 1936 m.), Dūkšto Švč. Trejybės cerkvė (sentikių), yra Dūkšto vidurinė mokykla, biblioteka, ambulatorija, Dūkšto geležinkelio stotis, 1992 m. atidaryti senelių globos namai. Dūkšteliuose išlikęs Dūkšto dvaro pastatų ansamblis ir parkas.

Dūkšto yra vandenvardinė etimologija – miestas pavadintas pagal bendravardį ežerą – Dūkštą, telkšantį už 5 km į šiaurę nuo miesto. Pastarojo vardas siejamas su latv. duksts „pelkė, bala, valka“ ir liet. dūksinas „purvinas, nešvarus“.^[2]

Svarbiausias pro Dūkštą nutiestas  102  Vilnius–Švenčionys–Zarasai  kelias, šiauriau miesto išsišakoja keliai  113  Dūkštas–Visaginas  ir  179  Dusetos–Degučiai–Dūkštas . Dūkšto didesnioji dalis ir centras yra į vakarus nuo geležinkelio linijos Vilnius–Turmantas, čia yra Dūkšto geležinkelio stotis. Plentai į Ignaliną, Visaginą, Zarasus. Į šiaurę nuo miesto telkšo Parsvėtas, Parsvėtaitis, 2 km į pietus – Dysnai, 5 km į šiaurę – Dūkšto ežeras. Taip pat mieste yra ir bevardis tvenkinys.

1987 m. sausį mieste užfiksuotas žemiausios Lietuvoje mėnesio vidutinės temperatūros rekordas (-16,4 °C), o visų 1987 m. vidutinė temperatūra pakartojo Šiaulių žemiausios temperatūros rekordą (+3,6 °C). Be to, Dūkšte yra žemiausia Lietuvoje vidutinė daugiametė sausio temperatūra, siekianti -5,2 °C ^[3]. Visus šiuos reiškinius sąlygoja tai, kad Dūkštas išsidėstęs pačiuose šalies rytuose, kur labiausiai įsivyravęs žemyninis klimatas, kuriam būdingos šaltesnės žiemos.

Prie dabartinio Dūkšto, Dūkšteliuose (senoji Dūkšto gyvenvietė) Viduramžiais buvo Dūkšto dvaras, kurį iki 1573 m. valdė Giedraičiai. Dūkštas minimas nuo 1737 m. Gyvenvietė ėmė augti XIX a. viduryje, kai 1859–1862 m. buvo tiesiamas geležinkelis Sankt Peterburgas–Varšuva. 1861 m. liepą streikavo akmenskaldžiai, dirbantys prie geležinkelio; tai buvo pirmasis streikas Lietuvoje, aktyviausi jo dalyviai buvo nubausti rykštėmis. 1871 m. pastatyta cerkvė. XIX a. Dūkštas buvo Zarasų apskrities miestelis.^[4]

1895 m. sudegė 41 miestelio kiemas. 1897 m. atidarytas paštas. 1905 m. įvyko anticarinis mitingas. 1907 m. pastatyta mūrinė cerkvė. 1908 m. leisti savaitiniai turgūs. Per I pasaulinio karo vokiečių okupaciją nutiestas siaurasis geležinkelis į Drūkšius. 1919 m. įsikūrė sentikių parapija. 1920 m. miestas okupuotas Lenkijos. 1939 m. spalio 10 d. grąžintas Lietuvai. 1940 m. atidaryta biblioteka.

Dūkštas miesto statusą gavo 1956 m. gruodžio 28 d. Sovietmečiu buvo tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė, įkurta meno dirbinių įmonė, žemdirbystės instituto bandymų stotis.

Sovietinės okupacijos metais po II pasaulinio karo rajone veikė Vytauto apygardos Lokio rinktinės Lietuvos partizanai. Veikė ligoninė, poliklinika, Dūkšto bandymų stotis, susivienijimo „Dovana“ cechas, sviesto gamyklos cechas, Kuro aparatūros remonto gamykla. 1949–1995 m. veikė Dūkšto duonos kombinatas, dab. bendrovė „Dūkšto duona“. 1940 m. atidaryta biblioteka, po II pasaulinio karo pastatytas vaikų lopšelis-darželis, kultūros centras.^[5]

2012 m. kovo 14 d. patvirtintas Dūkšto herbas.

1941 m. į TSRS ištremti 7, 1949 m. – 5 Dūkšto gyventojai. Per masinį 1948 m. gegužės mėn. trėmimą iš Dūkšto geležinkelio stoties į TSRS išvežta 11 vagonų (77 šeimos) tremtinių.

Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m.
1902 m.[6]	1914 m.	1921 m.[7]	1931 m.[8]	1959 m.sur.[9]	1970 m.sur.[10]	1974 m.[11]	1979 m.sur.[12]
739	726	1 076	1 689	1 968	1 444	1 500	1 633
1985 m.[13]	1989 m.sur.[14]	2001 m.sur.[15]	2011 m.sur.[16]	2015 m.	2021 m.sur.[17]	-	-
1 600	1 193	1 070	888	812	732	-	-
Demografinės raidos histograma

Dvaro kapinėse, buvusiame Dūkšto bažnyčios šventoriuje palaidoti dailininkas Jonas Rustemas (1762–1835), pomologas Adomas Hrebnickis (1857–1941). Dūkšte užaugo Lietuvos Vyriausiasis kariuomenės vadas, divizijos generolas Stasys Raštikis (1896–1985).

• Charles Rappoport (1865–1941), politikas, žurnalistas
• Tomasz Zan (1902–1989), karininkas
• Helena Stankiewicz (1904–1996), rašytoja
• Jerzy Turonek (1929–2019), istorikas
• Jan Góra (1936–), dailininkas

• 
  Laisvės gatvė
• 
  Dūkšto daugiabučiai
• 
  Tarybinių karių kapinės
• 
  Dūkšto geležinkelio stotis
• 
  Tvenkinukas Dūkšte

• Dūkštas. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 631 psl.

• Miesteliai.lt Archyvuota kopija 2023-03-26 iš Wayback Machine projekto.
• Dūkšto sentikiai Archyvuota kopija 2009-04-30 iš Wayback Machine projekto.
• Istorinės nuotraukos Archyvuota kopija 2006-11-19 iš Wayback Machine projekto.

Ž • A • R Lietuvos miestai Apskričių centrai ALYTUS – KAUNAS – KLAIPĖDA – MARIJAMPOLĖ – PANEVĖŽYS – ŠIAULIAI – TAURAGĖ – TELŠIAI – UTENA – VILNIUS Savivaldybių centrai Anykščiai – Birštonas – Biržai – Druskininkai – Elektrėnai – Gargždai – Ignalina – Jonava – Joniškis – Jurbarkas – Kaišiadorys – Kalvarija – Kazlų Rūda – Kėdainiai – Kelmė – Kretinga – Kupiškis – Lazdijai – Mažeikiai – Molėtai – Naujoji Akmenė – Neringa – Pagėgiai – Pakruojis – Palanga – Pasvalys – Plungė – Prienai – Radviliškis – Raseiniai – Rietavas – Rokiškis – Skuodas – Šakiai – Šalčininkai – Šilalė – Šilutė – Širvintos – Švenčionys – Trakai – Ukmergė – Varėna – Vilkaviškis – Visaginas – Zarasai Kiti miestai Akmenė – Ariogala – Baltoji Vokė - Daugai – Dūkštas – Dusetos – Eišiškės – Ežerėlis – Garliava – Gelgaudiškis – Grigiškės – Jieznas – Joniškėlis – Kavarskas – Kybartai – Kudirkos Naumiestis – Kuršėnai – Lentvaris – Linkuva – Nemenčinė - Obeliai – Pabradė – Pandėlys – Panemunė – Priekulė – Ramygala – Rūdiškės – Salantai – Seda – Simnas – Skaudvilė – Smalininkai – Subačius – Šeduva – Švenčionėliai – Tytuvėnai – Troškūnai – Užventis – Vabalninkas – Varniai – Veisiejai – Venta – Viekšniai – Vievis – Vilkija – Virbalis – Žagarė – Žiežmariai