Dūkštas – miestas Ignalinos rajono savivaldybėje , 23 km į šiaurės rytus nuo Ignalinos . Seniūnijos centras, Dūkšto seniūnaitija. Stovi medinė Dūkšto Šv. Stanislovo Kostkos bažnyčia (nuo 1936 m.), Dūkšto Švč. Trejybės cerkvė (sentikių), yra Dūkšto vidurinė mokykla , biblioteka, ambulatorija, Dūkšto geležinkelio stotis , 1992 m. atidaryti senelių globos namai. Dūkšteliuose išlikęs Dūkšto dvaro pastatų ansamblis ir parkas.
Dūkšto ežeras , suteikęs miestui vardą
Dūkšto bažnyčia
Etimologija
Dūkšto yra vandenvardinė etimologija – miestas pavadintas pagal bendravardį ežerą – Dūkštą , telkšantį už 5 km į šiaurę nuo miesto. Pastarojo vardas siejamas su latv. duksts „pelkė, bala, valka“ ir liet. dūksinas „purvinas, nešvarus“.[ 2]
Geografija
Svarbiausias pro Dūkštą nutiestas 102 Vilnius –Švenčionys –Zarasai kelias, šiauriau miesto išsišakoja keliai 113 Dūkštas –Visaginas ir 179 Dusetos –Degučiai –Dūkštas . Dūkšto didesnioji dalis ir centras yra į vakarus nuo geležinkelio linijos Vilnius–Turmantas , čia yra Dūkšto geležinkelio stotis . Plentai į Ignaliną, Visaginą , Zarasus . Į šiaurę nuo miesto telkšo Parsvėtas , Parsvėtaitis , 2 km į pietus – Dysnai , 5 km į šiaurę – Dūkšto ežeras . Taip pat mieste yra ir bevardis tvenkinys.
Klimatas
1987 m. sausį mieste užfiksuotas žemiausios Lietuvoje mėnesio vidutinės temperatūros rekordas (-16,4 °C), o visų 1987 m. vidutinė temperatūra pakartojo Šiaulių žemiausios temperatūros rekordą (+3,6 °C). Be to, Dūkšte yra žemiausia Lietuvoje vidutinė daugiametė sausio temperatūra, siekianti -5,2 °C [ 3] . Visus šiuos reiškinius sąlygoja tai, kad Dūkštas išsidėstęs pačiuose šalies rytuose, kur labiausiai įsivyravęs žemyninis klimatas , kuriam būdingos šaltesnės žiemos.
Istorija
Dūkštas pavaizduotas XVII a. žemėlapyje „Magni Ducatus Lithuaniae, et Regionum Adiacentium exacta Descriptio“ , kurį išleido M. K. Radvila 1613 m. (fragmentas)
Dūkšto dvaras
Dūkšto geležinkelio stotis 1916 m.
Prie dabartinio Dūkšto, Dūkšteliuose (senoji Dūkšto gyvenvietė) Viduramžiais buvo Dūkšto dvaras , kurį iki 1573 m. valdė Giedraičiai . Dūkštas minimas nuo 1737 m. Gyvenvietė ėmė augti XIX a. viduryje, kai 1859 –1862 m. buvo tiesiamas geležinkelis Sankt Peterburgas–Varšuva . 1861 m. liepą streikavo akmenskaldžiai, dirbantys prie geležinkelio; tai buvo pirmasis streikas Lietuvoje, aktyviausi jo dalyviai buvo nubausti rykštėmis. 1871 m. pastatyta cerkvė. XIX a. Dūkštas buvo Zarasų apskrities miestelis.[ 4]
1895 m. sudegė 41 miestelio kiemas. 1897 m. atidarytas paštas. 1905 m. įvyko anticarinis mitingas. 1907 m. pastatyta mūrinė cerkvė. 1908 m. leisti savaitiniai turgūs. Per I pasaulinio karo vokiečių okupaciją nutiestas siaurasis geležinkelis į Drūkšius . 1919 m. įsikūrė sentikių parapija. 1920 m. miestas okupuotas Lenkijos . 1939 m. spalio 10 d. grąžintas Lietuvai. 1940 m. atidaryta biblioteka.
Dūkštas miesto statusą gavo 1956 m. gruodžio 28 d. Sovietmečiu buvo tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė , įkurta meno dirbinių įmonė, žemdirbystės instituto bandymų stotis.
Sovietinės okupacijos metais po II pasaulinio karo rajone veikė Vytauto apygardos Lokio rinktinės Lietuvos partizanai . Veikė ligoninė, poliklinika, Dūkšto bandymų stotis , susivienijimo „Dovana“ cechas, sviesto gamyklos cechas, Kuro aparatūros remonto gamykla. 1949 –1995 m. veikė Dūkšto duonos kombinatas, dab. bendrovė „Dūkšto duona“. 1940 m. atidaryta biblioteka , po II pasaulinio karo pastatytas vaikų lopšelis-darželis, kultūros centras.[ 5]
2012 m. kovo 14 d. patvirtintas Dūkšto herbas .
Gyventojai
1941 m. į TSRS ištremti 7, 1949 m. – 5 Dūkšto gyventojai. Per masinį 1948 m. gegužės mėn. trėmimą iš Dūkšto geležinkelio stoties į TSRS išvežta 11 vagonų (77 šeimos) tremtinių.
Tautinė sudėtis
Žymūs žmonės
Dvaro kapinėse, buvusiame Dūkšto bažnyčios šventoriuje palaidoti dailininkas Jonas Rustemas (1762–1835), pomologas Adomas Hrebnickis (1857–1941). Dūkšte užaugo Lietuvos Vyriausiasis kariuomenės vadas , divizijos generolas Stasys Raštikis (1896–1985).
Galerija
Laisvės gatvė
Dūkšto daugiabučiai
Tarybinių karių kapinės
Tvenkinukas Dūkšte
Šaltiniai
↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas . – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1 . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2 .
↑ Aleksandras Vanagas . Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas . – Vilnius: Mokslas, 1981. // psl. 95
↑ Oro temperatūra. Enciklopedija „Lietuva“, I t. // Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008, 69 psl.
↑ Dukszty (2) . Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich , T. II (Derenek — Gżack). Warszawa, 1881, 213 psl. ( lenk. )
↑ Kazys Misius . Dūkštas (miestas) . Visuotinė lietuvių enciklopedija , T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 191 psl.
↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи . – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
↑ Skorowidz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej : opracowany na podstawie wyników pierwszego powszechnego spisu ludności z dn. 30 września 1921 r. i innych źródeł urzędowych , tomy I–VII. – Warszawa, 1923.
↑ Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie . – Warszawa, Główny urząd statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej, 1938.
↑ Dūkštas . Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija , T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 441 psl.
↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys) . Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
↑ Dūkštas . Lietuviškoji tarybinė enciklopedija , III t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.III: Demokratinis-Garibaldžio, 189 psl.
↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys) . Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
↑ Vincas Brazauskas , Kazys Misius ir kt. Dūkštas . Tarybų Lietuvos enciklopedija , T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 465
↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys) . Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
↑ Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai . Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai . Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai . Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
↑ 2011 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2021-10-28 iš Wayback Machine projekto.
↑ 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2016-03-06 iš Wayback Machine projekto.
↑ 1921 m. surašymo duomenys
Dūkštas . Mūsų Lietuva , T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 631 psl.
Nuorodos