1613 m. LDK žemėlapis (lot.Magni Ducatus Lithuaniæ cæterarumque regionum illi adiacentum exacta descriptio; dar žinomas kaip Radvilos Našlaitėlio žemėlapis) – XVII a. išleistas LDK žemėlapis, vienas išsamiausių to laikmečio kunigaikštystės žemėlapių. Parengtas ir išleistas M. K. Radvilos Našlaitėlio rūpesčiu ir lėšomis, tačiau spaudoje jo autorystė įvardijama nevienareikšmiai.[1] Žemėlapį Nesvyžiuje rengė Tomasz Makowski ir ATR valdovų sekretorius, kartografas ir piešėjas Maciej Strubicz.
Žemėlapis daug tikslesnis už ankstesnius ir ilgai nebuvo tikslesnio LDK žemėlapio. Tai pirmas Lietuvoje nubraižytas Lietuvos žemėlapis, kuris sudarytas remiantis naujausiais topografiniais Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijos matavimais ir atitiko aukščiausius to meto kartografijos reikalavimus.[2] Dėl didelio informatyvumo žemėlapis plačiai naudotas iki 1772 m. Abiejų Tautų Respublikos I padalijimo.[3]
Aprašymas
1648 m. žemėlapio versija, orientuota vakarų kryptimi į viršų. Šį žemėlapį sukūrė Joan Blaeu, jis publikuotas „Atlas Maior“ ir kituose jo bei kitų kartografų atlasuose
Žemėlapis pradėtas rengti apie 1590–1595 m. Jį rengiant surinkta Valakų reformos ir karinės kartografijos medžiaga. Baigtas rengti 1599 m., išleistas veikiausiai 1603 m. Gdanske arba Nesvyžiuje, bet dingęs.
Antrą kartą, pridėjus Dniepro žemupio schemą ir žemėlapį papildžius istoriniais įrašais, žemėlapis išspausdintas 1613 m. Amsterdame (vienintelį išlikusį jo egzempliorių Upsalos universiteto bibliotekoje 1913 m. rado Krokuvos universiteto profesorius Ludwik Birkenmajer).
Trečią kartą žemėlapis išleistas 1631 m. Willem Janszoon Blaeu atlase „Appendix Theatri Ortelii et Atlantis Mercatoris...“. W. J. Blaeu, konkurencijos skatinamas, ieškojo vis naujų būdų šiam LDK žemėlapiui pateikti.
Joan Blaeu taip pat siekė labiau pritaikyti Radvilos 1613 m. žemėlapio formatą atlasams. Jis pasekė konkurento H. Hondy pavyzdžiu ir apie 1648 m. perbraižė kunigaikščio Radvilos žemėlapį mažesniu formatu (44×52 cm), apie 1 : 2 000 000 masteliu, tik be Dniepro žemupio schemos. Kad atrodytų originaliau, žemėlapis orientuotas ne į šiaurę, bet į vakarus.[4] Šis žemėlapis taip pat publikuotas „Atlas Maior“ žemėlapių rinkinyje, vėliau – Johannes Janssonius van Waesberge LDK vaivadijų žemėlapyje, taip pat Van der Hageno atlase.
Objektai
Pažymėta apie 70 proc. LDK (po 1569 m.) vietovių, tarp jų visos, turėjusios 300–350 gyventojų (apie 50 dūmų), vaivadijų ir apskričių (pavietų) ribos, katalikų ir stačiatikių vyskupijų centrai. Pažymėta daug hidrografinių objektų (Nemunas, Neris, Dauguva su intakais ir jų intakais; jų iki tol nebuvo nė viename kartografiniame leidinyje). Mažiau pažymėta miškingų teritorijų, tai galėjo būti daroma specialiai: M. K. Radvila Našlaitėlis siekė užsieniečiams pristatyti LDK pirmiausia kaip urbanizuotą šalį.
↑Algirdas Antanas Gliožaitis. Kunigaikščio M. K. Radvilos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės 1613 m. žemėlapis. – „Žiemgala“, 2007 m. Nr. 1. Cituoja Maps4u.lt (tikrinta 2021-11-09).
.jpg)
.jpg)
.jpg)
