Kitos reikšmės – Šešuoliai (reikšmės).

Šešuoliai
Šešuoliai
55°10′44″š. pl. 24°58′12″r. ilg. / 55.179°š. pl. 24.970°r. ilg. / 55.179; 24.970 (Šešuoliai)
Apskritis	Vilniaus apskritis
Savivaldybė	Ukmergės rajono savivaldybė
Seniūnija	Šešuolių seniūnija
Gyventojų (2021)	142
Vikiteka	Šešuoliai
Vietovardžio kirčiavimas (2 kirčiuotė) [1] Vardininkas: Šešuõliai Kilmininkas: Šešuõlių Naudininkas: Šešuõliams Galininkas: Šešuoliùs Įnagininkas: Šešuõliais Vietininkas: Šešuõliuose
Istoriniai pavadinimai	rus. Шешоли[2][3], lenk. Szeszole

Šešuoliai – miestelis Ukmergės rajono savivaldybės pietryčiuose, prie kelio  4301  Širvintos–Šešuoliai–Miegučiai  ir 6 km į pietus nuo kelio  115  Ukmergė–Molėtai . Urbanistikos paminklas (nuo 1969 metų). Seniūnaitijos centras. Stovi medinė Šešuolių Šv. Juozapo bažnyčia (pastatyta 1751 m., su XVIII a. varpine šventoriuje), yra kapinės, stovi Lietuvos nepriklausomybės paminklas (nuo 1989 m.), paminklas „Karžygys“ (nuo 2004 m.), veikia Šešuolių pagrindinė mokykla, biblioteka, 2 parduotuvės, medicinos punktas, Šešuolių ugniagesių komanda, girininkija (Dvarniniuose), 2 buitinės technikos prekybos, buitinės technikos remonto, medienos perdirbimo įmonės, seniūnijos kaimų bendruomenė (nuo 2002 m.).

Vakaruose yra Šešuolių dvaras (Dvarniniuose), telkšo Šešuolių ežeras, iš jo išteka Šešuola (kairysis Siesarties intakas). Šešuolių miške stūkso akmuo su ženklais ir skaičiais (archeologijos paminklas; galbūt feodalinis riboženklis).

Miestelio vardas vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo upėvardžio Šešuola daugiskaitos. Tarmiškai dar ir dabar miestelis vadinamas Šašuoliai (o upelis – Šašuola). Sprendžiant dėl norminės vietovardžio lyties, nuspręsta vadovautis istoriniais šaltiniais, kurie rodo, kad senesnė forma buvusi su pirmąja balse e, pvz., Kryžiuočių ordino kronika 1375 m. mini Sessolen, 1478 m. rašoma Scheszule, XVII a. viduryje lenk. Szeszuli, XIX a. pabaigoje rus. Шешолы, Шешоли. Forma su pirmąja balse a aptinkama nuo 1507 m., bet randama žymiai rečiau. Gali būti, kad ji atsirado dėl slavų kalbų įtakos, kuriose garsas ša pasitaiko gerokai dažniau nei še.^[4]

Minimi nuo 1334 m., kai Šešuolių ir Dubingių apylinkes nusiaubė kalavijuočiai. Nuo 1398 m. minimas Šešuolių kaimas, Vytauto laikais jau buvo Šešuolių dvaras prie ežero, 1539 m. – Šešuolių valsčius ir miestelis. Iš pradžių Šešuoliai priklausė didikams, vėliau perėjo vyskupams. 1567 m. įsteigta Šešuolių bažnyčia ir miestelis, kuriame buvo 15 dūmų. Miestelio steigėjas – vyskupas Valerijonas Protasevičius, kuris 1561 m. iš Vilkmergės pavieto bajoro V. Jesmano nupirko Šešuolių ežerą ir vėliau įsteigė miestelį, 1572 m. pastatydino pirmąją bažnyčią. 1656 m. miestelis smarkiai degė.^[5]

1837 m. sudegė Šešuolių dvaras, vėliau neatstatytas. XIX a. viduryje miestelyje buvo 22 sodybos, kuriose gyveno 169 gyventojai (140 katalikų ir 29 žydai). Miestelis buvo seniūnijos centras Vilniaus apskrities Širvintų valsčiuje. Šešuolių seniūnijai priklausė šie kaimai (461 gyventojas):^[6]

1923 m. buvo 40 sodybų. „Pavasario“ draugija miestelyje buvo įsteigusi biblioteką (apie 1000 knygų). Šešuolių dvare buvo gražūs rūmai, biblioteka, spirito varykla, ūkis. Tarpukariu buvo 4 parduotuvės, tarpo žydai. II pasaulinio karo metu vokiečiai ir kai kurie vietos gyventojai sušaudė visus miestelio žydus. Iškart po karo miestelyje buvo apie 30 „stribų“, tuo pat metu vyko pasipriešinimo judėjimas.

Pokario metais apylinkėse veikė Didžiosios Kovos apygardos „B“ partizanų rinktinės Lietuvos partizanai.

LTSR laikais buvo kolūkio centrinė gyvenvietė ir apylinkės centras. Veikė mokykla (1910–1949 m. pradinė, 1949–1961 m. septynmetė, 1961–1986 m. aštuonmetė, nuo 1986 m. devynmetė), ryšių skyrius, felčerių ir akušerių punktas, kultūros namai, biblioteka.^[5]

2004 m. minint 670-ąsias Šešuolių metines pastatytas paminklas „Karžygys“. 2016 m. patvirtintas Šešuolių herbas.

1918 m. Lietuvos nepriklausomybei paminėti mokytojas Pranas Lunskis su gyventojų pritarimu suprojektavo paminklą. Lėšas aukojo ūkininkai, amatininkai, moksleiviai, parapijiečiai ir paminklas pastatytas 1934 metais miestelio aikštėje (statė Petras ir Karolis Račeliai). Čia vykdavo šventiniai minėjimai, gegužinės, sekmadieniais po mišių grieždavo orkestras, šokdavo jaunimas. Iš toliau atvykę ūkininkai po pamaldų ant žolės išsitiesę staltieses, vaišindavosi su kaimynais ir giminėmis iš namų atsivežtu maistu. 1951 m. vietos valdžios nutarimu paminklas traktoriais nugriautas ir užkastas (kadangi Šešuoliuose neatsirado norinčių nugriauti, kviestas žmogus iš Lyduokių). 1989 m. atkastos paminklo liekanos, bet suniokoto paminklo restauruoti nepavyko. Veprių skulptorius Viktoras Žentelis pagal surastas detales ir senas nuotraukas atkūrė paminklą, kuris pastatytas 1989 m. lapkričio 20 dieną ankstesnėje vietoje.

Demografinė raida tarp 1814 m. ir 2021 m.
1814 m.	1845 m.	1885 m.*[3]	1905 m.[7]	1923 m.sur.[8]	1959 m.sur.[9]	1970 m.sur.[10]	1979 m.sur.[11]
100	64	169	227	317	159	175	123
1982 m.[12]	1987 m.[5]	1989 m.sur.[13]	2001 m.sur.[14]	2011 m.sur.[15]	2021 m.sur.[16]	-	-
127	163	193	189	138	142	-	-
* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.
Demografinės raidos histograma

• Šašuoliai. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 516 psl.
• Šešuoliai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 384 psl.

Aplinkinės gyvenvietės
	UKMERGĖ – 18 km Lyduokiai – 11 km Mėgučiai – 5 km Dvarniniai – 1 km	Bareišiai – 4 km	Ąžuolynė – 2 km ŽELVA – 10 km
		Mišniūnai – 4 km Zibalai – 10 km	Kuzilai – 1 km