Istoriniuose šaltiniuose Tverečius paminėtas 1501 m. liepos 21 d., kada didikai Viešgailos pasirašė Tverečiaus baltųjų fundacinį raštą, o po trijų dienų – liepos 24 d. buvo įkurdinti ir baltieji kanauninkai – vienuoliai augustinai. Nuo 1546 m. minimas Tverečiaus miestelis. Istorijos šaltiniai mini, kad jau 1781 m. Tverečiuje buvo ir mokykla, vėliau išaugusi į nemažą vidurinę mokyklą, kuri šiandien veikia Didžiasalyje, o pačiame Tverečiuje nuo 1998 m. gruodžio 1 d. liko tik pradinė mokykla. Tverečiuje nuo 1921 m. mokyklos tipas keitėsi – mokykla buvo ir pradinė, ir vidurinė, ir pagrindinė. 2007 m. rugsėjo 27 d. Ignalinos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Tverečiaus skyrius buvo panaikintas.[5] 1882–1887 m. Tverečiuje klebonavęs J. Burba, organizavo lietuviškų knygų gabenimą ir platinimą. 1885 m. susekta slapta lietuviška mokykla. XIX a. ir XX a. pradžioje Tverečius buvo Švenčionių apskrities miestelis, valsčiaus ir seniūnijos centras.[6] XIX a. pabaigoje imta statyti mūrinė Tverečiaus bažnyčia.[7]
Pokario metais 1944–1952 m. Tverečiaus apylinkėse veikė Vytauto apygardos, Tigro partizanų rinktinės Lietuvos partizanai.[8] 1948–1949 m. ištremti 7 miestelio gyventojai. Tarybiniais metais atidarytas buitinio aptarnavimo paviljonas, girininkija, ryšių skyrius, veterinarinė ligoninė, felčerių ir akušerių punktas, kultūros namai, biblioteka. Tverečius buvo Tverečiaus apylinkės centras ir kolūkio centrinė gyvenvietė.
Nuo 2004 m. Tverečiuje veikia religinė vasaros vaikų stovykla.
Tverečiaus šnekta priklauso rytų aukštaičių vilniškių tarmei. Ją 1932–1934 m. aprašė Jan OtrębskiKrokuvoje išleistose knygose „Wschodniolitewskie narzecze twereckie“ (I dalis „Gramatyka“, II dalis nepasirodė, III dalis „Zapożyczenia słowiańskie“). Tai vienas geriausių lietuvių tarmės aprašų.
.jpg)
