Lietuvos ir Šri Lankos santykiai
Pagrindinės datos:
• De jure pripažinimas iš Šri Lankos pusės: 1991 m. lapkričio 2 d.
• Diplomatinių santykių užmezgimas: 1996 m. rugpjūčio 20 d.
Prekybos apimtys (2020):[1]
• Lietuva → Šri Lanka: 0,76 mln. eur.
• Šri Lanka → Lietuva: 3,15 mln. eur.

Lietuvos ir Šri Lankos santykiai – dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Lietuvos ir Šri Lankos.

Šri Lanka Lietuvos nepriklausomybę pripažino 1991 m. lapkričio 2 d., jau Lietuvai tapus Jungtinių Tautų Organizacijos nare. Diplomatiniai santykiai užmegzti 1996 m. rugpjūčio 20 d.

Lietuvoje 2021 m. pradžioje gyveno 57 Šri Lankos piliečiai^[2] Šri Lankoje 2022 m. gyveno apie 10 Lietuvos piliečių,^[2] nuo 2018 m. veikia Šri Lankos lietuvių bendruomenė.^[3]

Abi šalys yra Jungtinių Tautų narės.

Lietuvai atstovauja nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, reziduojantis Indijoje, Šri Lankai – nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, reziduojantis Švedijoje. Vilniuje veikia Šri Lankos Demokratinės Socialistinės Respublikos garbės konsulatas. Kolombe veikia Lietuvos garbės konsulatas.

Iki 1972 m. Šri Lanka buvo žinoma kaip Ceilonas. Vienas pirmųjų Ceilone apsilankiusių lietuvių – gydytojas ir keliautojas Ignotas Žagelis, tai padaręs tarp 1863 ir 1876 m. Po Pirmojo pasaulinio karo į Ceiloną nuvykęs buvo iš Lietuvos kilęs karininkas ir etnografas Bronislovas Grombčevskis.

Tarpukaryje į Ceiloną nuvyko Pranciškus Baltrus Šivickis, 1928 m. čia apsilankęs po profesoriavimo Filipinų universitete Maniloje.

Yra duomenų, kad SSRS okupacijos metais Ceilonas (Šri Lanka) palaikė ryšius su Lietuvos diplomatinėmis atstovybėmis.^[4]

Santykiai tarp dviejų valstybių užmegzti 1996 m. rugpjūčio 20 d. Dar tų pačių metų spalio 1 d. Kolombe atidarytas Lietuvos garbės konsulatas, pirmuoju konsulu paskirtas Mohamedas Ansaras Džabiras. 2014 m. pabaigoje konsului mirus 2015 m. garbės konsulatas kuriam laikui buvo uždarytas.^[5]

2017 m. Lietuvos užsienio reikalų ministerija skyrė 10 tūkst. eurų humanitarinei pagalbai nukentėjusiems nuo potvynių Šri Lankoje.^[6]

Iki 2019 m. Vilniuje atidarytas Šri Lankos garbės konsulatas, o jo konsulu paskirtas Elijus Burgis.

Tarp šalių ministrų lygio susitikimų suorganizuota nebuvo.

2020 m. sausio 24–26 dienomis Vilniaus parodų centre „Litexpo“ vyko didžiausia Baltijos šalyse specializuota tarptautinė turizmo paroda „Adventur 2020“, kurios tema buvo sveikatos turizmas. Joje turistines galimybes pristatė ir Šri Lankos atstovai.^[7]

Yra Lietuvos aukštosiose mokyklose besimokančių studentų iš Šri Lankos.^[8] 2016 m. Šiaulių universitetas buvo įsteigęs savo biurą Šri Lankoje, kuriuo siekė pritraukti studentus iš Šri Lankos.^[9]

2020 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Šri Lankos siekė 3,91 mln. eurų, o Šri Lanka buvo 108-a pagal prekybos apimtis Lietuvos prekybos partnerė.^[1]

Prekybos balanse vyrauja importas iš Šri Lankos į Lietuvą.

• Eksportas sudaro 0,76 mln. eurų; Šri Lanka yra 136-a pagal prekybos apimtis eksporto partnerė.
• Importas sudaro 3,15 mln. eurų; Šri Lanka yra 75-a pagal prekybos apimtis importo partnerė. Daugiausiai importuojama kava, arbata, prieskoniai (55%); gyvūniniai ir augaliniai riebalai, aliejai (19%); kaučiukas ir jo dirbiniai (10%).

Pagal tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje dydį Šri Lanka yra 63-a (investicijos siekia 0,16 mln. eurų). Savo ruožtu Lietuvos tiesioginių investicijų 2020 m. Šri Lankoje nebuvo.^[1]

• 1996–1999 m. – Alfredas Kulendranas Davidas, pirmasis Šri Lankos ambasadorius Lietuvai (rezidavo Stokholme)
• ?
• 2003-2005 m. – Vetodi Kumaran Valsan
• nuo 2005 m. – Nagurpitča Sikander
• nuo 2009 m. – Randžitas Pemsirija Džajasūrija (rezidavo Stokholme)
• 2012-2016 m. – Ošadhis Alahaperuma (rezidavo Stokholme)
• 2016-2019 m. – Renuka Damajanti Radžapaksė (rezidavo Stokholme)
• nuo 2019 m. – Senadhėra Sudantha Ganegama Arachči (rezidavo Stokholme)
• nuo 2022 m. – Dharshana Mahendra Perera (reziduoja Stokholme)

• 2008–2010 m. – Albertas Algirdas Dambrauskas, ministras patarėjas (rezidavo Naujajame Delyje)
• 2010–2012 m. – Petras Šimeliūnas (rezidavo Naujajame Delyje)
• 2013–2018 m. – Laimonas Talat-Kelpša (rezidavo Naujajame Delyje)
• nuo 2018 m. rugsėjo mėn. – Julius Pranevičius (reziduoja Naujajame Delyje)

• Kraujelis, Ramojus (2008). https://kolekcijos.biblioteka.vu.lt/islandora/object/kolekcijos%3AVUB01_000388512. Lietuva Vakarų politikoje: Vakarų valstybių nuostatos Lietuvos okupacijos ir aneksijos klausimu 1940-1953 metais. Vilnius: Vilniaus Universiteto leidykla. p. 312. ISBN 978-9955-33-371-5. {{cite book}}: |chapter-url= neturi pavadinimo (pagalba)

• Šri Lanka | Dvišalis bendradarbiavimas | Lietuva regione ir pasaulyje | Užsienio politika | Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (urm.lt) Archyvuota kopija 2022-03-08 iš Wayback Machine projekto.

Ž • A • R Lietuvos užsienio politika Afrika Alžyras – Angola – Bisau Gvinėja – Beninas – Botsvana – Burkina Fasas – Burundis – CAR – Čadas – Dramblio Kaulo Krantas – Džibutis – Egiptas – Eritrėja – Esvatinis – Etiopija – Gabonas – Gambija – Gana – Gvinėja – Jordanija – Kamerūnas – Kenija – Komorai – Kongo DR – Kongas – Lesotas – Libanas – Liberija – Libija – Madagaskaras – Malavis – Malis – Marokas – Mauricijus – Mauritanija – Mozambikas – Namibija – Nigerija – Nigeris – PAR – Pietų Sudanas – Pusiaujo Gvinėja – Ruanda – San Tomė ir Prinsipė – Seišeliai – Senegalas – Siera Leone – Somalis – Sudanas – Tanzanija – Togas – Tunisas – Uganda – Zambija – Zimbabvė – Žaliasis Kyšulys Amerika Antigva ir Barbuda – Argentina – Bahamų Sandrauga – Barbadosas – Belizas – Bolivija – Brazilija – Čilė – Dominikos Respublika – Dominikos Sandrauga – Ekvadoras – Gajana – Grenada – Gvatemala – Haitis – Hondūras – Jamaika – JAV – Kanada – Kolumbija – Kosta Rika – Kuba – Meksika – Nikaragva – Panama – Paragvajus – Peru – Salvadoras – Sent Kitsas ir Nevis – Sent Lusija – Sent Vinsentas ir Grenadinai – Surinamas – Trinidadas ir Tobagas – Urugvajus – Venesuela Azija Afganistanas – Bahreinas – Bangladešas – Brunėjus – Butanas – Filipinai – Indija – Indonezija – Irakas – Iranas – Izraelis – Jemenas – Japonija – JAE – Kambodža – Kataras – Kazachstanas – Kinija (Honkongas, Makao) – Kirgizija – Kuveitas – Laosas – Malaizija – Maldyvai – Mianmaras – Mongolija – Nepalas – Omanas – Pakistanas – Palestina – Pietų Korėja – Rytų Timoras – Saudo Arabija – Singapūras – Sirija – Šiaurės Korėja – Šri Lanka – Tadžikistanas – Tailandas – Taivanas – Turkija – Turkmėnistanas – Uzbekistanas – Vietnamas Europa Airija – Albanija – Andora – Armėnija – Austrija – Azerbaidžanas – Baltarusija – Belgija – Bosnija ir Hercegovina – Bulgarija – Čekija – Danija (Farerų Salos - Grenlandija) – Estija – Graikija – Islandija – Ispanija – Italija – Jungtinė Karalystė (Gibraltaras) – Juodkalnija – Kipras – Kosovas – Kroatija – Latvija – Lenkija – Malta – Lichtenšteinas – Liuksemburgas – Moldova – Monakas – Nyderlandai – Norvegija – Prancūzija – Portugalija – Rumunija – Rusija – Sakartvelas - San Marinas – Serbija – Slovakija – Slovėnija – Suomija – Šiaurės Makedonija – Švedija – Šveicarija – Ukraina – Vatikanas – Vengrija – Vokietija Okeanija Australija – Fidžis – Kiribatis – Mikronezijos FV – Maršalo Salos – Naujoji Zelandija – Nauru – Palau – Papua Naujoji Gvinėja – Saliamono Salos – Samoa – Tonga – Tuvalu – Vanuatu Tarptautinės sąjungos Europos Sąjunga – NATO Kita Maltos ordinas Istorinės šalys Čečėnija – Čekoslovakija – Jugoslavija – Latvija ir Estija (1918–1940 m.) – Tarybų Sąjunga - Tibetas Diplomatinės misijos Lietuvos užsienyje / Lietuvoje Lietuvos užsienio reikalų ministerija