Pabradė įsikūrusi abipus Žeimenos, toje vietoje, kur ši prasiveržia skersai priemolingos pakilumos, o iš dešinės į ją įteka Dubinga. Netoli miesto plyti smėlingos Žeimenos lygumos. Žeimena čia srauni, rėvinga, yra brastų. Spėjama, jog nuo žodžio bradas („brasta“) atsiradęs ir vietovės pavadinimas, pridedant priešdėlį pa-. Pro Pabradę ėjo keliai Vilnius–Švenčionys–Daugpilis ir Vilnius–Inturkė–Molėtai, ir kol nebuvo tilto, per Žeimeną buvo keliamasi brasta.[4] Prie brastos buvo ir smuklė, kuri galėjo duoti pradžią visai gyvenvietei.
Vietovė rašytiniuose šaltiniuose minima nuo XV a. 2-osios pusės. Tada ji su nedideliu dvaru priklausė Nosilovskiams, vėliau Radviloms, Tyzenhauzams, Masalskiams, dar vėliau – Tiškevičiams. Ilgą laiką gyvenvietė priklausė dvarui. Manoma kad žemės, kur įsikūręs Pabradės miestas, priklausė Nalšiai, nalšėnams, kuri rašytiniuose šaltiniuose minima tarp 1229 ir 1298 m.
Iki XIX a. vidurio (kol buvo nutiestas Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelis ir Pabradė tapo miestu) gyvenvietė buvo menka. Iš lėto augo prie Vilniaus–Daugpilio pašto kelio. Netoli miesto centro išliko buvusios smuklės (XVIII a.) pastatas. Senais laikais čia buvusi pašto arklių pakaitos stotis, užvažiuojamasis kiemas. XIX a. 2-ojoje pusėje įkūrus geležinkelio stotį, pradėjo augti miestelis. Dešiniajame Žeimenos krante buvusi dalis priklausė Vilniaus apskričiai, kairiajame – Švenčionių apskričiai.[5] Dauguma gyventojų vertėsi miško ruošos ir plukdymo darbais. Buvo čia nedidelių įmonių: spirito varykla, elektrinė. 1916 m. Vokietijos kariuomenė nutiesė geležinkelio atšaką Pabradė–Lentupis.
1940 m. įkurta biblioteka. 1940 m. pradžioje Lietuvos vyriausybės sprendimu Pabradėje buvo įkurta priverčiamojo darbo stovykla, kurioje buvo kalinami komunistai. Tų pačių metų vasaros pabaigoje stovykla komunistinės valdžios uždaryta.[6]II pasaulinio karo metu čia kalėjo nacizmo priešininkai, vyko masinės žydų žudynės.
1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Sovietmečiu 2-ojoje vidurinėje mokykloje įkurtas kraštotyros muziejus. 2003 m. įkurta sentikių parapija. 2006 m. patvirtintas Pabradės herbas.
↑Pabradė. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas, 395 psl.
Varniai, Dimitravas, Pabradė: koncentracijos ir priverčiamojo darbo stovyklos Lietuvoje 1927–1940 m. (sud. Modestas Kuodys). – V.: Versus aureus, 2007. – 208 p. – ISBN 978-9955-34-010-2
Nuorodos
Pabradė. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 690 psl.