Pabradė
Pabradė 54°58′59″š. pl. 25°45′58″r. ilg. / 54.983°š. pl. 25.766°r. ilg. / 54.983; 25.766 (Pabradė)
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė	Lietuva
Apskritis	Vilniaus apskritis
Savivaldybė	Švenčionių rajono savivaldybė
Gyventojų (2023)	4 735
Plotas	11,03 km²
Tankumas (2023)	429 žm./km²
Pašto kodas	LT-18017
Vikiteka	Pabradė
Vietovardžio kirčiavimas (3b kirčiuotė) [1] Vardininkas: Pabradė̃ Kilmininkas: Pabradė̃s Naudininkas: Pãbradei Galininkas: Pãbradę Įnagininkas: Pãbrade Vietininkas: Pabradėjè
lenk. Podbrodzie, rus. Подбродзе, Подбржезъ[2][3]

Pabradė – miestas Švenčionių rajono savivaldybėje, 38 km į pietvakarius nuo Švenčionių, prie Žeimenos ir Dubingos santakos. Pabradės seniūnijos centras. Stovi Pabradės Šv. Sergijaus Radonežiečio cerkvė (buvusi Šv. Juozapato bažnyčia, įrengta 1927 m.), Pabradės Švč. Mergelės Marijos Šeimų karalienės bažnyčia (pašventinta 2007 m.), Pabradės sentikių cerkvė, veikia 2 gimnazijos („Ryto“ ir „Žeimenos“), Pabradės meno mokykla, biblioteka, paštas, vaikų globos namai, Užsieniečių registracijos centras.

Pabradė įsikūrusi abipus Žeimenos, toje vietoje, kur ši prasiveržia skersai priemolingos pakilumos, o iš dešinės į ją įteka Dubinga. Netoli miesto plyti smėlingos Žeimenos lygumos. Žeimena čia srauni, rėvinga, yra brastų. Spėjama, jog nuo žodžio bradas („brasta“) atsiradęs ir vietovės pavadinimas, pridedant priešdėlį pa-. Pro Pabradę ėjo keliai Vilnius–Švenčionys–Daugpilis ir Vilnius–Inturkė–Molėtai, ir kol nebuvo tilto, per Žeimeną buvo keliamasi brasta.^[4] Prie brastos buvo ir smuklė, kuri galėjo duoti pradžią visai gyvenvietei.

Miestas įsikūręs judrioje vietoje prie Vilniaus–Turmanto geležinkelio, yra Pabradės geležinkelio stotis. Per miestą eina krašto keliai  102  Vilnius–Švenčionys–Zarasai  ir  173  Molėtai–Pabradė . Į šiaurę nuo miesto prasideda smėlingas Pabradės miškų masyvas, netoliese veikia Pabradės poligonas. Vietos miškingos, tinkamos poilsiui. Nuo Pabradės prasideda puikus vienos dienos maršrutas baidarėmis iki Santakos. Pro miestą teka Žeimena.

Vietovė rašytiniuose šaltiniuose minima nuo XV a. 2-osios pusės. Tada ji su nedideliu dvaru priklausė Nosilovskiams, vėliau Radviloms, Tyzenhauzams, Masalskiams, dar vėliau – Tiškevičiams. Ilgą laiką gyvenvietė priklausė dvarui. Manoma kad žemės, kur įsikūręs Pabradės miestas, priklausė Nalšiai, nalšėnams, kuri rašytiniuose šaltiniuose minima tarp 1229 ir 1298 m.

Iki XIX a. vidurio (kol buvo nutiestas Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelis ir Pabradė tapo miestu) gyvenvietė buvo menka. Iš lėto augo prie Vilniaus–Daugpilio pašto kelio. Netoli miesto centro išliko buvusios smuklės (XVIII a.) pastatas. Senais laikais čia buvusi pašto arklių pakaitos stotis, užvažiuojamasis kiemas. XIX a. 2-ojoje pusėje įkūrus geležinkelio stotį, pradėjo augti miestelis. Dešiniajame Žeimenos krante buvusi dalis priklausė Vilniaus apskričiai, kairiajame – Švenčionių apskričiai.^[5] Dauguma gyventojų vertėsi miško ruošos ir plukdymo darbais. Buvo čia nedidelių įmonių: spirito varykla, elektrinė. 1916 m. Vokietijos kariuomenė nutiesė geležinkelio atšaką Pabradė–Lentupis.

1940 m. įkurta biblioteka. 1940 m. pradžioje Lietuvos vyriausybės sprendimu Pabradėje buvo įkurta priverčiamojo darbo stovykla, kurioje buvo kalinami komunistai. Tų pačių metų vasaros pabaigoje stovykla komunistinės valdžios uždaryta.^[6] II pasaulinio karo metu čia kalėjo nacizmo priešininkai, vyko masinės žydų žudynės.

1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Sovietmečiu 2-ojoje vidurinėje mokykloje įkurtas kraštotyros muziejus. 2003 m. įkurta sentikių parapija. 2006 m. patvirtintas Pabradės herbas.

Demografinė raida tarp 1868 m. ir 2021 m.
1868 m.*[3]	1898 m.*[2]	1931 m.[7]	1939 m.	1959 m.sur.[8]	1967 m.[9]	1970 m.sur.[8]	1976 m.[10][11]	1979 m.sur.[12]
330	400	2 569	2 869	4 489	5 200	5 790	6 700	6 655
1989 m.sur.[13]	2001 m.sur.[14]	2011 m.sur.[15]	2017 m.	2020 m.	2021 m.sur.[16]	-	-	-
7 360	6 525	5 994	5 528	5 337	4 918	-	-	-
* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.
Demografinės raidos histograma

• SK Modulis Pabradė (sporto klubas, geriausiai žinomas dėl futbolo ekipos);
• Pabradės sportinio ėjimo klubas (sportinis ėjimas)

• Varniai, Dimitravas, Pabradė: koncentracijos ir priverčiamojo darbo stovyklos Lietuvoje 1927–1940 m. (sud. Modestas Kuodys). – V.: Versus aureus, 2007. – 208 p. – ISBN 978-9955-34-010-2

• Pabradė. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 690 psl.
• Miesteliai.lt Archyvuota kopija 2007-12-23 iš Wayback Machine projekto.
• Pabradės miesto naujienų portalas Archyvuota kopija 2014-10-28 iš Wayback Machine projekto.
• Pabradės sentikiai Archyvuota kopija 2015-05-10 iš Wayback Machine projekto.
• „Švenčionių kraštas“ Archyvuota kopija 2010-06-12 iš Wayback Machine projekto. – Švenčionių rajono laikraštis

Ž • A • R Lietuvos miestai Apskričių centrai ALYTUS – KAUNAS – KLAIPĖDA – MARIJAMPOLĖ – PANEVĖŽYS – ŠIAULIAI – TAURAGĖ – TELŠIAI – UTENA – VILNIUS Savivaldybių centrai Anykščiai – Birštonas – Biržai – Druskininkai – Elektrėnai – Gargždai – Ignalina – Jonava – Joniškis – Jurbarkas – Kaišiadorys – Kalvarija – Kazlų Rūda – Kėdainiai – Kelmė – Kretinga – Kupiškis – Lazdijai – Mažeikiai – Molėtai – Naujoji Akmenė – Neringa – Pagėgiai – Pakruojis – Palanga – Pasvalys – Plungė – Prienai – Radviliškis – Raseiniai – Rietavas – Rokiškis – Skuodas – Šakiai – Šalčininkai – Šilalė – Šilutė – Širvintos – Švenčionys – Trakai – Ukmergė – Varėna – Vilkaviškis – Visaginas – Zarasai Kiti miestai Akmenė – Ariogala – Baltoji Vokė - Daugai – Dūkštas – Dusetos – Eišiškės – Ežerėlis – Garliava – Gelgaudiškis – Grigiškės – Jieznas – Joniškėlis – Kavarskas – Kybartai – Kudirkos Naumiestis – Kuršėnai – Lentvaris – Linkuva – Nemenčinė - Obeliai – Pabradė – Pandėlys – Panemunė – Priekulė – Ramygala – Rūdiškės – Salantai – Seda – Simnas – Skaudvilė – Smalininkai – Subačius – Šeduva – Švenčionėliai – Tytuvėnai – Troškūnai – Užventis – Vabalninkas – Varniai – Veisiejai – Venta – Viekšniai – Vievis – Vilkija – Virbalis – Žagarė – Žiežmariai