Nuo 1548 m. Seimo maršalką rinkdavo pasiuntinių visuma iki prasidedant seimui, vėliau trečią dieną nuo seimo pradžios, nuo 1678 m. pirmąją seimo sesijos dieną. Seimo maršalkomis paeiliui buvo renkami pasiuntiniai nuo Didžiosios Lenkijos, Mažosios Lenkijos ir Lietuvos.
Iš viso po Liublino unijos nuo 1569 m. iki 1793 m. įvyko 173 Seimai: XVI a. (nuo 1569 m.) – 30, XVII a. – 93, XVIII a. – 50. Dauguma Respublikos Seimų vyko Varšuvoje, Karaliaus pilyje.[1]
Rinkimai
Balsuojant maršalkos rinkimuose buvo prisilaikoma griežtos tvarkos. Pirmiausia balsuodavo provincijos, kuriai tame seime priklausė rinkti maršalką, pasiuntiniai. Rezultatą paskelbdavo ankstesniojo seimo maršalka, vadinamasis „senoji lazda“ ir įteikdavo maršalkos lazdą naujai išrinktajam. Nuo 1669 m. išrinktasis maršalka prisiekdavo. 1768 m. seimo maršalkos priesaika buvo įteisinta seimo konstitutcijoje.
Naujasis seimo maršalka paskirdavo seimo sekretorių, kuris nuo 1764 m. taip pat turėjo prisiekti. Seimo sekretorius skelbdavo seimo sesijos darbotvarkę.
Įgaliojimai
Seimo maršalka buvo garbės pareigos, nes jis negalėjo dalyvauti diskusijose ir tik paskelbdavo išvadą. Nuo 1764 m. maršalkos pareigybę apibrėžė seimo reglamentas.
Nepaisant Sandomiro konsenso oficialiai nebuvo pripažintos protestantiškosios Bažnyčios. Senatoriai ir vyskupai atmetė tų pačių metų Sandomiro išpažinimą ir atsisakė protestantams suteikti religijos laisvę
Valdovo ir konfederatų susitarimas patvirtinas. Augustas II įsipareigojo išvesti saksų kariuomenę, o bajorija atsisakė teisės organizuoti konfederacijas. Apribota etmonų valdžia, karių skaičius sumažintas iki 24 tūkst (LDK – iki 6 tūkst.), apribota bajorų seimelių kompetencija, palikta liberum veto teisė
Čartoriskių inicijuotos reformos: naikinama liberium veto seime dėl ekonominių klausimų, nauja seimo darbo tvarka, įvesti generaliniai muitai, įsteigtos Lenkijos ir LDK iždo bei karo komisijos, padidinta kariuomenė, ateityje valdovai renkami tik iš ATR piliečių, atmestas Maskvos reikalavimas stačiatikiams ir protestantams suteikti vienodas politines teises
Kartais vadinamas Repnino Seimu Maskvos kariuomenės apsuptoje Varšuvoje dirbęs Radomo konfederatų seimas atkūrė senąją santvarką, bajorams buvo patvirtintoskardinalinės teisės
Patvirtinta 1772Sankt Peterburge pasirašyta I ATR padalijimo sutartis Įsteigta Edukacinė komisija, viena pirmųjų Švietimo ministerijų Europoje. Jai perduotos visos ATR akademijos ir mokyklos, pavesta rūpintis mokymu, mokslu, supasaulietinti bei modernizuoti turinį.
Įkurtas naujas ATR valdžios organas prie valdovo – Nuolatinė taryba. Ji turėjo pakeisti Seimą, ją sudarė 36 Seimo deleguoti nariai. Taryboje buvo 5 departamentai: Karo, Iždo, Užsienio politikos, Policijos ir Teisingumo