Elekcinis seimas – ekstraordinarinis Abiejų Tautų Respublikos seimas, kurio pagrindinė funkcija buvo valdovo rinkimas. Juose taip pat buvo patvirtinami pacta conventa, aptariami einamieji valstybiniai reikalai, priimami užsienio pasiuntiniai. Didžiausią įtaką elekciniuose seimuose turėjo didikai.
Elekcinio seimo pravedimo ypatumai
Elekcinis seimas rinkosi lauke tarp Varšuvos ir Volios. Vieta, kur rinkosi Elekcinis seimas buvo apsuptas grioviu ir pylimu, čia galėjo būti tiktai ambasadoriai ir senatoriai, pastariesiems buvo statoma atskira paklapinė (šopa). Likusi bajorija kūrėsi aplinkui (žiūrim schemą dešinėje).
Elekcinio seimo pravedimui buvo renkamas maršalka, kuris prisiekdavo tam, kad nepasirašys rinkimų diplomo, jeigu elekcija nebus atlikta sutinkant kiekvienam. Karaliaus rinkimai buvo asmeniniai (viritim), jame buvo leidžiam dalyvauti pasiuntiniams nuo miestų – Varšuvos, Krokuvos, Poznanės. Elekciniame seime dalyvavo ne tik pasiuntiniai (bajorų atstovai įprastuose seimuose), bet ir visa bajorija, nesvarbu kiek jos atvyko. Tačiau bajorijos teisės buvo ribojamos tiktai balso padavimu už tą ar kitą kandidatą; visa kita buvo suteikta pasiuntiniams, sudariusiems su karaliumi „sutarties straipsnius“ (žr. pacta conventa). Elekciniame seime rekomendavo savo kandidatus ir užsienio valdovų pasiuntiniai. Rinkimai nebuvo pavaldūs jokiai bendrai tvarkai, tam, kad „elekcija“ būtu pilnai „laisva“. Karaliaus rinkimai turėjo būti vienbalsiais[1].
Sėkmingų rinkimų atveju, senatoriai ir pasiuntiniai iš karto paskirdavo mirusio karaliaus laidojimo, naujo karaliaus karūnacijos ir karūnacinio seimo laiką. Esant nesutarimui buvo skiriami bendri suvažiavimai klausimo sprendimui ir dėl galutinės elekcijos patvirtinimo.
Lenkijos karaliai ir Lietuvos Didieji kunigaikščiai išrinkti elekciniame seime
↑ 2,02,12,22,32,42,5Jerzy Dunin-Borkowski i Mieczysław Dunin-Wąsowicz, Elektorowie królów Władysława IV., Michała Korybuta, Stanisława Leszczyńskiego i spis stronników Augusta III. Lwów 1910, s. VI.