1730 m. mirė žmona Kotryna Barbora Radvilaitė. Po kiek laiko susituokė su Barbora Šembek, su kuria išsiskyrė po dvejų metų. 1733 m. tapo karaliaus Augusto III favoritu. Grįždamas iš karūnacijos Krokuvoje, buvo pagrobtas Stanislovo Leščinskio rėmėjų. Kelis mėnesius išbuvo kaliniu Jaroslave ir Podolės Kamenece. Iš nelaisvės išlaisvino rusų kariai, kovoję Augusto III pusėje. 1735 m. lapkričio 9 d. už ištikimybę karaliui Augustui III buvo paskirtas karūnos lauko etmonu.
Władysław Konopczyński: Branicki Jan Klemens. W: Polski Słownik Biograficzny. T. 2: Beyzym Jan – Brownsford Marja. Kraków: Polska Akademia Umiejętności – Skład Główny w Księgarniach Gebethnera i Wolffa, 1936, s. 404–407. Reprint: Zakład Narodowy im. Ossolińskich, Kraków 1989, ISBN 8304032910
Historia Dyplomacji Polskiej, tom II 1572–1795 pod red. Zbigniewa Wójcika, PWN Warszawa 1982, s. 425.
Materiały do dziejów bezkrólewia po śmierci Augusta III i pierwszych lat dziesięciu panowania Stanisława Augusta Poniatowskiego, t. I Lwów 1857, s. 45-49.
Urzędnicy centralni i nadworni Polski XIV–XVIII wieku, Kórnik 1992, s. 29.
Kawalerowie i statuty Orderu Orła Białego 1705–2008, 2008, s. 152.
Бантыш-Каменский Н.Н. Списки кавалерам российских императорских орденов Св. Андрея Первозванного, Св. Екатерины, Св. Александра Невского и Св. Анны с учреждения до установления в 1797 году орденского капитула, 2005, s. 140.