Stanislavo Konecpolskio antroji žmona Kristina LiubomirskaitėStanislavo Konecpolskio sarkofagas
Gimė Konecpolyje. Tėvas – Aleksandras Konecpolskis (1555–1609), Seradzo vaivada, motina – Ana Srožickaitė, Kameneco-Podolsko vaivados Stanislavo Srožickio dukra.
Jaunystėje dalyvavo Lenkijos-Lietuvos armijos žygyje į Maskvą, vadovaujant karalaičiui Vladislovui ir Lietuvos didžiajam etmonui Jonui Karoliui Chodkevičiui. Nuo 1616 metų – Karūnos lauko etmonas.
1620 metais Cecoros mūšyje Moldavijoje papuolė į nelaisvę turkams, iš kurios išsilaisvino 1623 metais.
Buvo paskirtas vadovauti kariam, išsidėsčiusiems Ukrainoje, dalyvavo slopinant kazokų ir valstiečių sukilimą. Patyrė keletą pralaimėjimų prieš Krymo totorius.
Po to kariavo su švedais. Dukart sumušė Gustavą Adolfą, prie Gomeršteino (1627 m.) ir Tšcianos (1629 m.). Buvo uolus karaliaus Vladislovo IV planų apie naują karą su Turkija rėmėjas.
Šeima
Buvo vedęs tris kartus: 1615 m. Katariną Žolkievskaitę, Karūnos didžiojo etmono Stanislovo Žolkievskio dukrą, o po jos mirties gimdant (1619 m.) antrą kartą 1620 m. vedė Kristiną Liubomirskaitę (m. 1645), Sandomiro seniūno Sebastijano Liubomirskio dukterį, nuo vedybų turėjo vienintelį sūnų Akleksandrą. Po savo antros žmonos mirties 1646 m. už dviejų mėnesių vedė Sofiją Liudviką Opalinskaitę (m. 1657), Poznanės vaivados Petro Opalinskio dukterį.
Sūnus – Aleksandras Konecpolskis (1620–1659) – užėmė keletą ATR pareigybių.
