PROFILPELAJAR.COM

Balstogė lenk. Białystok

Balstogės senamiestis

Balstogė 53°07′00″ š. pl. 23°10′00″ r. ilg. / 53.11667°š. pl. 23.16667°r. ilg. / 53.11667; 23.16667 (Balstogė)

Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)

Valstybė	Lenkija
Vaivadija	Palenkės vaivadija

Gyventojų (2014^[1])	295 282
Plotas	102,13 km²
Tankumas (2014^[1])	2 891 žm./km²

Pašto kodas	15-XXX
Tinklalapis	Oficiali miesto svetainė

Bal̃stogė ^[2] (arba Bialystòkas, Belostòkas, lenk. Białystok) – didžiausias miestas šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijos ir Balstogės apskrities administracinis centras. Per miestą teka Bialos upė. Įsikūręs Balstogės aukštumose. Tai yra antras pagal gyventojų tankį ir 13 pagal plotą miestas Lenkijoje. Balstogės aglomeracijos centras. Miestą sudaro 28 atskiri gyvenamieji rajonai. Mieste yra Dojlidų tvenkiniai. Apie 17,2 % miesto sudaro miškai ir tai yra penktas pagal miškingumą miestas šalyje.

Etimologija

Kalbininkas A. P. Nepokupnyj savo 1971 m. darbe „Z movnoji spadščyny jatvjahiv“ teigė, kad Bialystoko pavadinimas kilęs iš jotvingių kalbos. Pavadinimai su priesaga „-stok“ vandenvardžiuose randami Narevo baseine – iš viso apie 32.

Geografija

Klimatas

Mieste vyrauja žemyninis klimatas.

Vidutinė metinė temperatūra: 7 °C;
Vidutinė sausio mėnesio temperatūra: –5 °C;
Vidutinis metinis kritulių kiekis: apie 550 mm;
Sniego dangos trukmė: 90–110 dienų;
Vegetacijos periodas: apie 200–210 dienų.

Žalieji plotai

Miesto teritorijoje yra Las Zviežyneco draustinis ir Antoniuko draustinis.

Miesto dalys

Centras (Centrum)
Bialostočekas (Białostoczek)
Osiedle Sienkieviča (Osiedle Sienkiewicza)
Bojarai (Bojary)
Piaskai (Piaski)
Osiedle Pžidvorcovė (Osiedle Przydworcowe)
Osiedle Mlodychas (Osiedle Młodych)
Antoniukas (Antoniuk)
Jarošuvka (Jaroszówka)
Vigoda (Wygoda)
Piasta I
Piasta II
Skorupai (Skorupy)
Osiedle Mickieviča (Osiedle Mickiewicza)
Dailidės (Dojlidy)
Osiedle Bema
Osiedle Kavalerijskiai (Osiedle Kawaleryjskie)
Naujamiestis (Nowe Miasto)
Zielone Vzguža (Zielone Wzgórza)
Staroselcės (Starosielce)
Slonečni Stokas (Słoneczny Stok)
Lešna Dolina (Leśna Dolina)
Visoki Stočekas (Wysoki Stoczek)
Dziesiencinai I (Dziesięciny I)
Dziesiencinai II (Dziesięciny II)
Bacečkos (Bacieczki)
Zavadai (Zawady)
Aukštosios Dailidės (Dojlidy Górne)

Susisiekimas

Per miestą eina nemažai tranzitinių kelių ir kelios geležinkelio linijos. Iš viso miesto teritorijoje yra 6 geležinkelio stotys ir stotelės: Białystok Bacieczki, Białystok Fabryczny, Białystok Stadion, Białystok Starosielce, Białystok Wiadukt ir Białystok geležinkelio stotis. Mieste yra Balstogės-Krivlanų oro uostas. Iš viso mieste yra nutiesta apie 40 km dviračių takų.

Mieste kertasi šie tranzitiniai keliai:

Krašto kelias Kudova Zdrujus – Vroclavas – Varšuva – Balstogė – Suvalkai – Budziskas
Krašto kelias Žešuvas – Liublinas – Balstogė – Kužnica
Krašto kelias Bobrovnikai – Balstogė – Grajevas – Lukas – Geldapė
Vaivadijos kelias Nr. Balstogė – Supraslis – Krinkai
Vaivadijos kelias Nr. Balstogė – Mazovijos Vysokis
Via Baltica Helsinkis – Kaunas – Varšuva – Praha

Istorija

Pagrindiniai straipsniai – Balstogės istorija ir Balstogės istorijos kalendorius.

Nuo V a. pr. m. e. iki X a. šiose vietovėse gyveno lietuviams artima baltų gentis – jotvingiai.^[3]^[4] XIII–XIV a. visas šias žemes užėmė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Nuo XIII–XIV a. iki 1513 m. priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Trakų vaivadijai, nuo 1513 m. iki 1569 m. Liublino unijos Palenkės vaivadijai.^[5]^[6] Vietovė istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą minima 1437 m., kai žemes aplink Bialos upę (gyventojų vadintą „Białka“) Ldk Kazimieras Jogailaitis atidavė Raczko Tabutowicz, o 1547 m. jos perėjo Wiesiołowski šeimai. Pastarieji pastatė čia mūrinę pilį ir bažnyčią.

1645 m., po paskutinio giminės atstovo Kristupo Viesiolovskio mirties miestas tapo valstybės nuosavybe. 1661 m. atiduotas Stefanui Čarneckiui už jo pastangas kovojant su švedais. Po ketverių metų, kaip jo dukters Aleksandros kraitis, miestas atiteko Branickių šeimai. 1692 m. pradėtas naudoti Balstogės miesto herbas. XVIII a. antroje pusėje Balstogės teritoriją paveldėjo etmonas Janas Klemensas Branickis. Jis miestą pavertė didiko rezidencija. Pasinaudodami Branickio patronažu, į miestą atvyko keletas menininkų ir mokslininkų. 1749 m. gyvenvietė gavo miesto teises.

Po Abiejų Tautų Respublikos padalinimų nuo 1795 m. iki 1807 m. priklausė Prūsijos karalystės Naujosios Rytų Prūsijos Balstogės departamentui. Po 1807 m. Tilžės taikos iki 1842 m. priklausė Rusijos imperijos Balstogės sričiai, 1842–1914 m. Gardino gubernijai, buvo Balstogės apskrities centras.^[7] XIX a. miestas tapo stambiu tekstilės pramonės centru. Dėl pramonės vystymosi gyventojų skaičius padidėjo nuo 13 787 1857 m. iki 56 629 1889 m. ir 65 781 1901 m. Dėl diskriminacinės Rusijos imperijos politikos į Balstogę kėlėsi daug žydų. Tuo metu miesto gyventojų daugumą sudarė lenkai ir žydai. Po 1830-31 ir 1864 m. sukilimų sustiprinta rusifikacija, nuo 1870 m. viešose vietose buvo draudžiama kalbėti lenkiškai.^[8]

1906 m. birželio 14–16 d. įvyko Balstogės pogromas. 1909–1913 m. pastatyta Balstogės Didžioji sinagoga. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui 1915 m. rugpjūčio 13 d. miestas buvo užimtas Vokietijos ir įjungtas į Vokietijos imperijos Oberosto sritį. 1918 m. miestas tapo Baltarusijos Liaudies Respublikos dalimi, į jį pretendavo ir Lietuva, bet 1920 m. pasirašius sienos sutartį su Rusija pretenzijų atsisakė. 1919 m. vasario mėn. 19 d. užimtas Lenkijos kariuomenės. Lenkų ir bolševikų karo metu 1920 m. liepos 28 d. užimtas bolševikų, čia trumpam buvo įsikūręs Laikinasis Lenkijos Revoliucinis Komitetas, vadovaujamas Juliano Merchelevskio (Julian Marchlewski). 1920 m. rugpjūčio 20 d. įvyko Balstogės mūšis tarp lenkų ir bolševikų, po kurio Lenkija vėl užėmė miestą.

1919 m. birželio 28 d. prie miesto prijungtas Bialostočekas.^[9] 1919–1939 m. priklausė Lenkijos tarpukario Balstogės vaivadijai. Miestą su Vilniumi jungė Polesės geležinkelis. Geležinkelio statyboms vadovavo lietuvis inžinierius Petras Vileišis, kuris pastatė ir netoli miesto esantį tiltą per Narevo upę. 1939 m. rugsėjį Balstogę užėmė Vokietijos kariuomenė, tačiau pagal slaptuosius Ribentropo-Molotovo pakto protokolus buvo perduotas Sovietų Sąjungai. 1939–1941 m. priklausė Baltarusijos TSR Balstogės srities Balstogės rajonui. Sovietai iš miesto į Sibirą ištrėmė 19 000 lenkų ir žydų. 1941 m. birželio 27 d. vokiečiai vėl užėmė Balstogę, kuri iki 1944 m. priklausė Trečiojo Reicho Balstogės sričiai. Vokiečių okupacinė valdžia ėmėsi ne vokiečių kilmės gyventojų naikinimo. 1941 m. liepos 26 d. įkurtas Balstogės getas, į kurį pateko didelę miesto žydų bendruomenė (50-60 tūkst. gyventojų). 1943 m. rugpjūčio 16 d. žydų gete įvyko Balstogės geto sukilimas.

Nuo 1945 m. priklauso Lenkijai. 1945–1999 m. priklausė Balstogės vaivadijai. 1954 m. balandžio 1 d. prijungtos Bacečkos, Dailidės, Staroselcės.^[10] 1995 m. pradėta naudoti Balstogės vėliava. 2009 m. mieste vyko Pasaulinis Esperanto kongresas.

Architektūra

Gotika:
- Balstogės Branickių rūmai (1691–1697 m.);
Renesansas:
- Balstogės Marijos Dangun Žengimo arkikatedra bazilika (1617–1626 m.);
Barokas:
- Balstogės Šv. Marijos Magdalenos cerkvė (XVIII a. II pusė);
- Klebonija ul. Kościelna gatvėjė (1760 m.);
- Balstogės Šv. Vincento Gailestingųjų Seserų vienuolynas (1769 m.);
- Balstogės Branickių rūmų svečių namai (XVIII a.);
- Balstogės rotušė (1745–1761 m.);
- Buvusi ligoninė Kosciuškos aikštėje (XVIII a. II pusė);
XIX a. pastatai:
- Balstogės Šv. Nikolajaus soboras (1846 m.);
- Cekhausas (1795–1807 m.);
- Balstogės geležinkelio stotis (XIX a. 6 deš.);
- Napoleono namai (XIX a.);
- Balstogės Hasbacho rūmai (XIX a. 8 deš.);
- Balstogės Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia (1884 m.);
- Balstogės Farnos kapinės (1888 m.);
- Balstogės Riudigerių rūmai;
- Balstogės Warszawska gatvė;
- Balstogės Alfonso Karnio skulptūrų muziejus (1878 m.);
- Balstogės Henryka Sienkiewicza gatvė (XIX a. 9 deš.);
- Bojarų gyvenamasis rajonas;
- Balstogės Visų Šventųjų cerkvė (XIX a. pab.);
- Balstogės žydų kapinės;
- Balstogės Piaskoverio sinagoga;
- Kareivinės, ul. Kawaleryjska (1890–1950 m.);
- Chan Marej gamykla, ul. Włókiennicza (1892–1920 m.);
- Wolf Zilberblatt gamykla, ul. Włókiennicza (1892–1910 m.);
- Šv. Stanislavo bažnyčia, ul. Wiadukt (XIX a. pab.);
- Husarų kareivinės, ul. Józefa Bema (XIX a. II pusė);
- Stein gamykla, ul. Poleska (XIX/XX a.);
- Balstogės Jana Kilińskiego gatvė;
- Balstogės Lipowa gatvė;
- Stefanovičių rūmai, ul. Bacieczki;
XX a. pastatai:
- Steino vila, ul. Artyleryjska;
- Tekstilės gamykla, ul. Augustowska, Adama Mickiewicza;
- Balstogės kalėjimas (1905 m.);
- Balstogės Novikų rūmai (1910 m.);
- Balstogės Šv. Vojcecho bažnyčia (1909–1912 m.);
- Vandens bokštas, ul. Władysława Wysockiego (1923–1925 m.);
- Balstogės Šv. Roko bažnyčia, ul. św. Rocha (1927–1946 m.);
- Balstogės Aleksandr Węgierk dramos teatras, ul. Elektryczna (modernizmas, 1936–1938 m.);
- Bankas, Rynek Kościuszki (socrealizmas, 1947–1950 m.);
- Balstogės vaivadijos komiteto rūmai, ul. Władysława Liniarskiego (socrealizmas, 1953–1954 m.).

Ūkis

2010 m. mieste buvo 14 800 bedarbių, tai yra 12,0 % miesto gyventojų. Mieste veikia daug įvairių maisto pramonės, elektros priemonių, tekstilės, metalo apdirbimo įmonių. Viena iš žymesnių yra Żubr alaus gamyklų. Taip pat mieste ir jo apylinkėse yra gaminamas tradicinis šio krašto desertas Bialy. Mieste yra 7 hipermarketai, 27 supermarketai, 9 prekybos centrai (Biała, Alfa, 2x Auchan, Kwadrat, Podlaska, Zielone Wzgórza, Galeria M, Galeria Antoniukowska) ir 19 elektros ir statybos prekių parduotuvių. Mieste veikia 8 ligoninės.

Gyventojai

Pagrindinis straipsnis – Balstogės miesto gyventojų skaičiaus kaita.

Pagal 2010 m. gruodžio 31 d. duomenis mieste buvo 295 198 gyventojai, iš kurių 157 379 moterys ir 137 819 vyrai. Miesto gyventojų skaičiaus kaita nuo 1857 m.:

Tautinė sudėtis

Mieste gyvena apie 10 000–15 000 rusų kilmės žmonių, kurie kiekvienais metais organizuoja rusų kultūros dienas. Taip pat mieste gyvena apie 7 500 gudų, kurie sudaro 2,5 % miesto gyventojų. Gudai turi savo kultūros centrą, radijo stotį Radio Racija, laikraščius Niva, Pravincyja ir Časopis.

2002 m. gyveno 291 383 žmonės:^[11]

Lenkai – 93,4 % (272 266);
Gudai – 2,55 % (7 434);
Ukrainiečiai – 0,14 % (417);
Rusai – 0,06 % (194);
Totoriai – 0,06 % (189);
Kiti – 3,73 % (10,883).

1921 m. gyveno 76 792 žmonės:^[12]

Žydai – 48,4 % (37 186);
Lenkai – 46,6 % (35 832);
Vokiečiai – 1,99 % (1 529);
Rusai – 1,93 % (1 486);
Gudai – 0,8 % (629);
Lietuviai – 0,05 % (40);
Kiti – 0,11 % (90).

1897 m. gyveno 66 032 žmonės:^[13]

Žydai – 62 % (40 972);
Lenkai – 17,2 % (11 385);
Rusai – 10,2 % (6 797);
Vokiečiai – 5,6 % (3 705);
Gudai – 3,7 % (2 447);
Lietuviai – 0,01 % (13);
Kiti – 1,07 % (713).

Kultūra

Miestas yra didžiausias kultūros centras šiaurės rytų Lenkijoje, čia yra apie 570 visuomeninių organizacijų. Mieste yra keli muziejai ir teatrai, 6 kino teatrai, filharmonija ir 16 bibliotekų, iš kurių didžiausia Balstogės Palenkės biblioteka. Kiekvienais metais rengiama daugybė įvairių vietinių ir tarptautinių kultūrinių renginių. Taip pat veikia daug įvairių muzikinių chorų. Įsikūręs Balstogės valstybinis archyvas ir Balstogės Liudviko Zamenhofo centras.

Muziejai

Mieste yra šie muziejai: Balstogės Palenkės muziejus, Balstogės Istorijos muziejus, Balstogės Alfonso Karnio skulptūrų muziejus, Balstogės Kaimo muziejus, Balstogės Karo muziejus, Balstogės Arsenalo galerija, Balstogės Slendzinski muziejus, Balstogės Motorizacijos ir Technikos muziejus ir 19 privačių meno galerijų.

Teatrai ir filharmonija

Švietimas

Religija

Didžiąją dalį miesto gyventojų sudaro katalikai ir stačiatikiai, tačiau mieste taip pat yra protestantų, budistų, musulmonų ir judaistų, kurių prieš karą buvo 40 % miesto gyventojų ir kurie turėjo apie 60 sinagogų.

Katalikai

Mieste įsikūrusi Balstogės arkivyskupija ir Balstogės metropolija. Taip pat mieste veikia šie dekanatai: Balstogės Baciečkų dekanatas, Balstogės Bialostočeko dekanatas, Balstogės Dojlidų dekanatas, Balstogės Nove Miasto dekanatas, Balstogės Starosielcės dekanatas ir Balstogės Šrudmiešcės dekanatas. Iš viso mieste yra 36 katalikų parapijos.

Stačiatikiai

Mieste įsikūrusi Balstogės-Gdansko stačiatikių vyskupija ir Balstogės stačiatikių dekanatas. Iš viso mieste yra 12 stačiatikių parapijų.

Judaizmas

Prieš II pasaulinį karą mieste gyveno didelė žydų bendruomenė. Pagal 1897 m. surašymą mieste gyveno 66 000 gyventojų, iš kurių 41 900 buvo žydai, 63 % miesto gyventojų. Prieš karą mieste buvo 9 sinagogos: Balstogės Didžioji sinagoga, Balstogės Nomer Tamido sinagoga, Balstogės Piaskoverio sinagoga, Balstogės Senoji sinagoga, Balstogės Beit Šmuelo sinagoga, Balstogės Choršulo sinagoga ir Balstogės Citronuvo sinagoga. Per karą beveik visa žydų bendruomenė buvo sunaikinta.

Sportas

Mieste yra 4 stadionai ir dvi uždaros salės, 4 baseinai, 4 teniso aikštynai ir kiti įvairūs sporto aikštynai.

Klubas	Sportas	Įkurtas	Lyga	Stadionas/aikštė
Jagiellonia Białystok	Futbolas	1920	Ekstraklasa	Balstogės miesto stadionas
Hetman Białystok	Futbolas	1948	IV Lyga
MOSP Białystok	Futbolas	1996	IV Lyga
KKS Piast Białystok	Futbolas	1997	Palenkės grupė
AZS Białystok	Tinklinis	1998	PlusLiga Kobiet	Szkoła Podstawowa nr 50
PKK Żubry Białystok	Krepšinis	2003	III Lyga	Publiczne Gimnazjum nr 18
KS Biatrans Białystok	Krepšinis	2009	II Lyga	VI Liceum Ogólnokształcące im. Króla Zygmunta Augusta
Lowlanders Białystok	Amerikietiškasis futbolas	2006	PLFA I
ADH Białystok	Ledo ritulys	2006	Liga Open	Lodowisko MOSiR
UKS Wygoda Białystok	Dviračiai
Hetman Białystok	Boksas	1948
Jagiellonia Judo Club Bialystok	Dziudo		Lenkijos Dziudo tinklalapis	Szkoła Podstawowa nr 44
Human Białystok	Kikboksas		Lenkijos Kikbokso tinklalapis

Miestų partnerystė

Žymūs žmonės

Liudvikas Zamenhofas (1859–1917) – filologas ir esperanto kalbos kūrėjas;
Maksimas Litvinovas (1876–1951) – TSRS užsienio reikalų ministras;
Janas Klemensas Branickis (1689–1771) – didysis karūnos etmonas;
Stefanas Mikalojus Branickis (1640–1709) – Palenkės vaivada;
Kotryna Barbora Radvilaitė (1693–1771) – pirmoji Jano Klemenso Branickio žmona;
Izabela Poniatovska (1730–1808) – trečioji Jano Klemenso Branickio žmona;
Chvedar Iljaševič (1910–1948) – baltarusių poetas, istorikas, politinis veikėjas;
Simonas Gorskis (1817–1885) – lietuvių inžinierius, architektas;
Adam Dowgird (1913–1994) – lietuvių kilmės gydytojas;
Michał Bałasz – architektas;
Anatolijus Rozenbliumas (1902–1973) – statybos inžinierius, profesorius;
Tomasz Frankowski – futbolininkas;
Radosław Sobolewski – futbolininkas;
Ryszard Kaczorowski (1919–2010) – politikas;
Aleksandra Ekster (1882–1949) – dailininkė;
Albert Sabin (1906–1993) – gydytojas;
Max Weber (1881–1961) – dailininkas;
Dziga Vertov (1896–1954) – režisierius;
Izabella Scorupco – aktorė, modelis.