Dėl upės žiočių ilgą laiką vyksta diskusijos: ties Bugo-Narevo-Vyslos santaka yra susidaręs painus protakų ir meandrų labirintas. Kadangi Bugas ilgesnis už Narevą, laikyta, kad jis yra pagrindinis Vyslos intakas. Tačiau Narevas kur kas vandeningesnis. Įrengus Zegžinsko tvenkinį Narevas laikomas pagrindine upe, o Bugas – intaku. Kai kuriuose šaltiniuose vengiant šios dviprasmybės Vyslos intaku įvardijama bendra upė – Bugonarevas.
Dėl tikslaus lietuviško upės pavadinimo varianto kyla įvairių diskusijų ar tai turėtų būti Narevas ar Narvė. Lietuviškoje literatūroje upė dažniausiai vadinama Narevu, bet lenkų kalboje Narew yra moteriškosios giminės. Kadangi upės pavadinimas yra baltiškos kilmės (šiose vietovėse nuo V a. pr. m. e. iki XIV a. gyveno baltų gentis – jotvingiai[2]), o lenkai perėmė šį pavadinimą moteriškosios giminės linksniu, todėl panašu į tai kad ir baltiškasis pavadinimas anksčiau buvo moteriškosios giminės. Realiausia versija yra tai, kad anksčiau upės baltiškasis pavadinimas buvo Narvė. Manoma, kad būtent iš Narvės lenkai, neturėdami balsio ė, perėmė tą vardą kaip Narew, Narwia. Senieji Lenkijoje gyvenantys dzūkai upę vadindavo Narve, o Lomžos miestą, miestu prie Narvės. 1978 m. Belovežo girioje rastame Narevo pagonių šnektų žodynėlyje upė užrašyta kaip Naura.[3]